Knyga apie švėkšniškių draugiją „Tėviškė“

FONDASAnt naujosios knygos viršelio – atversta knyga, iš kurios tarsi išplaukia Švėkšnos miestelis su savo žmonėmis, istorija, įspūdingąja bažnyčia. Per visus knygos puslapius keliaujantis piešinukas su ginkmedžio šakele – atmintį simbolizuojančio lapelis užvertus knygą, taip pat matomas.
Tai – Violetos Astrauskienės parengta knyga „Švėkšniškių draugija „Tėviškė“ nuo XX a. antrojo dešimtmečio iki šių dienų“.

Knygos sutiktuvėse netrūko švėkšniškių draugijos „Tėviškė“ narių, sulaukta daug svečių.

Susitikimas su metraštininke
Į jaukią Švėkšnos seniūnijos salę susirinko ne tik švėkšniškių draugijos nariai – į knygos sutiktuves atvyko visi, neabejingi Švėkšnos kultūriniam gyvenimui. Pasveikinti knygos apie aktyvią švėkšniškių draugijos veiklą autorės atskubėjo jos artimieji, bičiuliai ir bendramintės iš Šilutės. Anot draugijos pirmininkės Onos Pintverienės, Violeta Astrauskienė dažniausiai vadinama baltąja metraštininke. Kiti knygos sutiktuvių dalyviai priminė, kad Violeta Astrauskienė yra aktyvi Emilijos Pliaterytės draugijos narė, savo entuziazmu užburianti, į veiklą įtraukianti ir kitus.
Ilgametė draugijos valdybos narė, švėkšniškė Violeta Astrauskienė, ne vienerius metus kurianti ir maketuojanti skelbimus, kvietimus, rašanti protokolus, rengianti parodas, dalyvaujanti konferencijose ir jose skaitanti pranešimus, draugijos veiklą garsinanti rajono žiniasklaidoje, savo straipsnius iliustruodama fotografijomis, pripažįsta, kad jai rašyti šią knygą nebuvo našta, bet malonus įsipareigojimas. Juolab, kad ji nuolatos jautusi ilgametės draugijos pirmininkės, savo krikšto mamos Onos Pintverienės padrąsinantį postūmį.
Knyga dienos šviesą išvydo minint „Tėviškės“ gyvavimo 90-metį. Jos leidybą finansavo pati draugija. Draugijos brandus jubiliejus pastūmėjo padaryti apžvalgą, parodyti, kokie draugijos veiklos atspindžiai išryškėjo, paliko gilesnį pėdsaką Švėkšnos miestelio kultūriniame vyksme. Knygos autorė ir pati nustebo, kiek daug renginių, projektų per pastaruosius kelis dešimtmečius įgyvendinta…

Knygą „Švėkšniškių draugija „Tėviškė“ nuo XX a. Antrojo dešimtmečio iki šių dienų“ parengė Violeta Astrauskienė.

Ištakos – Čikagoje
Knygos pirmoje dalyje primenamos „Tėviškės“ draugijos ištakos: 1924-ieji, Čikaga. Emigrantas iš Švėkšnos valsčiaus Justinas Čeliauskas įkuria švėkšniškių emigrantų ratelį, kurio tikslas – teikti švėkšniškiams ir Švėkšnai visapusišką pagalbą. 1969-aisiais ratelis pavadintas Švėkšniškių draugija. Išrinktoje draugijos komisijoje greta Justino Čeliausko yra Alicija Rūgytė, Juozas Šlajus. Čikagoje gyvenančių švėkšniškių susirinkime priimtas statutas, išrinkta draugijos valdyba. Didžiausias draugijos valdybos rūpestis buvo nukreiptas rengti monografiją „Švėkšna“. Tikslas buvo pasiektas 1974-aisiais.
Pirmieji žingsniai Švėkšnoje žengti 1988-aisiais, kai Lietuvoje buvo įsteigtas Kultūros fondas. Tais metais, rugsėjo 22 d., steigiamajame susirinkime dalyvavę 84 asmenys įsteigė Lietuvos kultūros fondo Švėkšnos klubą. 9 narių klubo tarybai pirmininkavo Petras Čeliauskas. Klubas rūpinosi Švėkšnos, Vilkėno parkų, įžymesnių žmonių kapų priežiūra, rūpinosi gamtos paminklais, senųjų pavadinimų gatvėms grąžinimu, organizavo paskaitas.
Per dvejus metus klubas sukaupė lėšų, pasirūpino, kad būtų atstatytas saulės laikrodis, muziejuje įrengtos vitrinos eksponatams, rinktos aukos Laisvės paminklui atstatyti. Sąjūdžio metais klubo veikla išblėso, tačiau 1996 m. 28 asmenų iniciatyva susibūrė švėkšniškių draugija „Tėviškė“. Užsimota plačiai. Kituose miestuose išsibarstę švėkšniškiai kūrė grupes Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose. 1996 m. vasario 8 d. draugijos nuostatai įregistruoti Šilutės r. savivaldybėje. Po 11 metų nuostatai buvo pakeisti.
Leidyba
Antroje knygos dalyje apžvelgiama ypač reikšminga draugijos veikla – knygų leidyba. Draugijos lėšomis dienos šviesą 1999 m. išvydo P. Čeliausko knyga „Švėkšna atsiminimuose“. Ir vėliau draugijos lėšomis leistos aktyvaus kraštotyrininko knygos, brošiūros, lankstinukai, poezijos antologija. Prieš kelerius metus pasirodęs P. Čeliausko parengtas enciklopedinis žinynas „Švėkšna: žmonės, kraštas, įvykiai“ sulaukė didelio susidomėjimo ir pripažinimo.
Draugija neliko nuošalyje LR Seimui 2008-uosius paskelbus Skaitymo metais. Surengti švėkšniškių kūrybos skaitymai, leidžiamas laikraštis „Kronikos“, kuriame apžvelgiama draugijos metų veikla. V. Astrauskienė atvirauja, kad pasitinkant Lietuvos tūkstantmetį kilo mintis „pakeliauti“ po skaičių pasaulį. Surinko informaciją ir parašė straipsnį „Devynetas Lietuvos tūkstantmečio Švėkšnos istorijoje“. Violeta pateikė nemažai istorinių faktų, datų, kuriose figūruoja skaičius 9: 1509 m. įkurta Švėkšnos parapija ir pastatyta pirmoji medinė bažnyčia, 1569 m. Kęsgailos duktė kraičiui gavo Švėkšną, 1769 m. mirus Vilhelmui Jonui Broel Plateriui, dvaras atiteko jo vaikams… Tokių pastebėjimų rasta net 18.
Trečioji knygos dalis skirta aktyviausiems draugijos nariams ir jų kūrybai. Taigi, anot Švėkšnos seniūno Alfonso Šepučio, į nedidelės apimties knygelę sutilpo brandžios draugijos plati kultūrinė, švietėjiška veikla, visa, kas telpa žodyje – kūryba.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Atnaujintoje Vainuto bažnyčioje šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas

Vakar, sausio 16 d., Vainuto parapijos tikintiesiems sekmadienio šv. Mišios buvo ne eilinės. Jas aukojo Telšių vyskupas ordinaras Algirdas Jurevičius ir gausus būrys kunigų.  Kartu atvyko vyskupijos generalvikaras kanauninkas Vilius Viktoravičius. Dalyvavo Šilutės dekanato dekanas kanauninkas Remigijus Saunorius, vicedekanas Julius Meškauskas, Vainuto parapijos klebonas Vidmantas Šidlauskas, iš Vainuto kilęs diakonas Egidijus Cibauskas. Dalyvavo visi Šilutės rajono savivaldybės vadovai, tarp jų – ir meras Vytautas Laurinaitis, beje, pats iš šios parapijos. Susirinko tikintieji vainutiškiai, seniūnas Vitalijus Mockus, Vainuto gimnazijos direktorė Laima

Kiek vandens yra Žemės atmosferoje ir kas nutiktų, jei staiga jis visas iškristų?

Remiantis JAV geologijos tarnybos duomenimis, apie 71 proc. Žemės paviršiaus yra padengta vandeniu, o vandenynuose randama milžiniška dalis — net 96,5 proc. – planetos vandens atsargų.   Tačiau vanduo nelieka tik apačioje — kaip vandens ciklo (taip pat vadinamo hidrologiniu ciklu) dalis jis keliauja ir į atmosferą. Kiek vandens yra atmosferoje bet kuriuo duotuoju momentu? Kiek jo šiuo metu yra virš mūsų galvų ir, jei visa tai iškristų vienu metu, kokį poveikį tai sukeltų? Šiuo metu danguje yra milijardai galonų

Orai: šią savaitę šėls vėjas, bus kritulių

Pirmadienis Šilutės krašte tebėra vėjuotas, sniego nebesimato, nors savaitgalį kai kur buvo menkai pasnigę. Vėjo genami debesys pabarsto sniego žirniukų. Vėjas nerimsta. Kokių orų tikėtis šią savaitę? Sausio 17 d., pirmadienį, šalyje siautės vėjas, vyraus tikras kritulių kokteilis – nuo lietaus iki sniego. Eismo sąlygos bus sudėtingos. Šiaurės vakarų krypties vėjo gūsiai įsismarkaus iki 18-23, vietomis iki 24-26, pajūryje iki 28 metrų per sekundę. Vilniuje įdienojus oras šils iki 1, Kaune ir Klaipėdoje iki 2 laipsnių. Šiauliuose ir Panevėžyje bus

Daugelis vairuotojų pamiršta savo pareigas pėstiesiems

Vis dar pasitaiko vairuotojų, kurie pėsčiąjį yra linkę praleisti tik tada, kai jis jau žengia ar yra įžengęs į perėją. Tačiau Kelių eismo taisyklės aiškiai sako, kad privaloma sustoti prie perėjos ir tuo atveju, kai pėsčiasis dar tik laukia galimybės žengti į ją.   Tauragės aps. VPK pareigūnai 2022 m. sausio 10-13 d. stebėjo, ar vairuotojai sustoja prieš pėsčiųjų perėjas, kaip to reikalaujama pagal taisykles. Rezultatai nedžiugina. Reido metu nustatyti 54 pažeidimai. Šilutės rajone 23 vairuotojams buvo surašyti administracinio nusižengimo

Taip pat skaitykite