Knyga apie švėkšniškių draugiją „Tėviškė“

FONDASAnt naujosios knygos viršelio – atversta knyga, iš kurios tarsi išplaukia Švėkšnos miestelis su savo žmonėmis, istorija, įspūdingąja bažnyčia. Per visus knygos puslapius keliaujantis piešinukas su ginkmedžio šakele – atmintį simbolizuojančio lapelis užvertus knygą, taip pat matomas.
Tai – Violetos Astrauskienės parengta knyga „Švėkšniškių draugija „Tėviškė“ nuo XX a. antrojo dešimtmečio iki šių dienų“.

Knygos sutiktuvėse netrūko švėkšniškių draugijos „Tėviškė“ narių, sulaukta daug svečių.

Susitikimas su metraštininke
Į jaukią Švėkšnos seniūnijos salę susirinko ne tik švėkšniškių draugijos nariai – į knygos sutiktuves atvyko visi, neabejingi Švėkšnos kultūriniam gyvenimui. Pasveikinti knygos apie aktyvią švėkšniškių draugijos veiklą autorės atskubėjo jos artimieji, bičiuliai ir bendramintės iš Šilutės. Anot draugijos pirmininkės Onos Pintverienės, Violeta Astrauskienė dažniausiai vadinama baltąja metraštininke. Kiti knygos sutiktuvių dalyviai priminė, kad Violeta Astrauskienė yra aktyvi Emilijos Pliaterytės draugijos narė, savo entuziazmu užburianti, į veiklą įtraukianti ir kitus.
Ilgametė draugijos valdybos narė, švėkšniškė Violeta Astrauskienė, ne vienerius metus kurianti ir maketuojanti skelbimus, kvietimus, rašanti protokolus, rengianti parodas, dalyvaujanti konferencijose ir jose skaitanti pranešimus, draugijos veiklą garsinanti rajono žiniasklaidoje, savo straipsnius iliustruodama fotografijomis, pripažįsta, kad jai rašyti šią knygą nebuvo našta, bet malonus įsipareigojimas. Juolab, kad ji nuolatos jautusi ilgametės draugijos pirmininkės, savo krikšto mamos Onos Pintverienės padrąsinantį postūmį.
Knyga dienos šviesą išvydo minint „Tėviškės“ gyvavimo 90-metį. Jos leidybą finansavo pati draugija. Draugijos brandus jubiliejus pastūmėjo padaryti apžvalgą, parodyti, kokie draugijos veiklos atspindžiai išryškėjo, paliko gilesnį pėdsaką Švėkšnos miestelio kultūriniame vyksme. Knygos autorė ir pati nustebo, kiek daug renginių, projektų per pastaruosius kelis dešimtmečius įgyvendinta…

Knygą „Švėkšniškių draugija „Tėviškė“ nuo XX a. Antrojo dešimtmečio iki šių dienų“ parengė Violeta Astrauskienė.

Ištakos – Čikagoje
Knygos pirmoje dalyje primenamos „Tėviškės“ draugijos ištakos: 1924-ieji, Čikaga. Emigrantas iš Švėkšnos valsčiaus Justinas Čeliauskas įkuria švėkšniškių emigrantų ratelį, kurio tikslas – teikti švėkšniškiams ir Švėkšnai visapusišką pagalbą. 1969-aisiais ratelis pavadintas Švėkšniškių draugija. Išrinktoje draugijos komisijoje greta Justino Čeliausko yra Alicija Rūgytė, Juozas Šlajus. Čikagoje gyvenančių švėkšniškių susirinkime priimtas statutas, išrinkta draugijos valdyba. Didžiausias draugijos valdybos rūpestis buvo nukreiptas rengti monografiją „Švėkšna“. Tikslas buvo pasiektas 1974-aisiais.
Pirmieji žingsniai Švėkšnoje žengti 1988-aisiais, kai Lietuvoje buvo įsteigtas Kultūros fondas. Tais metais, rugsėjo 22 d., steigiamajame susirinkime dalyvavę 84 asmenys įsteigė Lietuvos kultūros fondo Švėkšnos klubą. 9 narių klubo tarybai pirmininkavo Petras Čeliauskas. Klubas rūpinosi Švėkšnos, Vilkėno parkų, įžymesnių žmonių kapų priežiūra, rūpinosi gamtos paminklais, senųjų pavadinimų gatvėms grąžinimu, organizavo paskaitas.
Per dvejus metus klubas sukaupė lėšų, pasirūpino, kad būtų atstatytas saulės laikrodis, muziejuje įrengtos vitrinos eksponatams, rinktos aukos Laisvės paminklui atstatyti. Sąjūdžio metais klubo veikla išblėso, tačiau 1996 m. 28 asmenų iniciatyva susibūrė švėkšniškių draugija „Tėviškė“. Užsimota plačiai. Kituose miestuose išsibarstę švėkšniškiai kūrė grupes Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose. 1996 m. vasario 8 d. draugijos nuostatai įregistruoti Šilutės r. savivaldybėje. Po 11 metų nuostatai buvo pakeisti.
Leidyba
Antroje knygos dalyje apžvelgiama ypač reikšminga draugijos veikla – knygų leidyba. Draugijos lėšomis dienos šviesą 1999 m. išvydo P. Čeliausko knyga „Švėkšna atsiminimuose“. Ir vėliau draugijos lėšomis leistos aktyvaus kraštotyrininko knygos, brošiūros, lankstinukai, poezijos antologija. Prieš kelerius metus pasirodęs P. Čeliausko parengtas enciklopedinis žinynas „Švėkšna: žmonės, kraštas, įvykiai“ sulaukė didelio susidomėjimo ir pripažinimo.
Draugija neliko nuošalyje LR Seimui 2008-uosius paskelbus Skaitymo metais. Surengti švėkšniškių kūrybos skaitymai, leidžiamas laikraštis „Kronikos“, kuriame apžvelgiama draugijos metų veikla. V. Astrauskienė atvirauja, kad pasitinkant Lietuvos tūkstantmetį kilo mintis „pakeliauti“ po skaičių pasaulį. Surinko informaciją ir parašė straipsnį „Devynetas Lietuvos tūkstantmečio Švėkšnos istorijoje“. Violeta pateikė nemažai istorinių faktų, datų, kuriose figūruoja skaičius 9: 1509 m. įkurta Švėkšnos parapija ir pastatyta pirmoji medinė bažnyčia, 1569 m. Kęsgailos duktė kraičiui gavo Švėkšną, 1769 m. mirus Vilhelmui Jonui Broel Plateriui, dvaras atiteko jo vaikams… Tokių pastebėjimų rasta net 18.
Trečioji knygos dalis skirta aktyviausiems draugijos nariams ir jų kūrybai. Taigi, anot Švėkšnos seniūno Alfonso Šepučio, į nedidelės apimties knygelę sutilpo brandžios draugijos plati kultūrinė, švietėjiška veikla, visa, kas telpa žodyje – kūryba.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Ką svarbu žinoti apie Volvo raktų gamybą?

volvo raktai

Volvo raktų pririšimas prie imobilaizerio yra būtina procedūra norint pasirūpinti papildomu raktu arba nauju, kai visi pametami. Taip yra dėl to, jog jau keliasdešimt metų Volvo savo automobiliuose naudoja imobilaizerį – elektroninę sistemą, kuri blokuoja automobilio užvedimą neturint pririšto rakto. Taigi, ką daryti jeigu visi raktai pasimetė arba reikia pagaminti atsarginį? Volvo raktų gamyba, kai visi raktai pamesti Itin populiarus gamintojas Lietuvoje, pasiteisinęs dėl savo patvarumo, komforto ir pravažumo. Lietuvoje iki šiol galima rasti nemažai jau trečią dešimtmetį skaičiuojančių V70,

Saugus paspirtukininkas kelyje. Pasak draudikų, ši misija vis dar neįmanoma

Elektriniu paspirtuku važinėja kas penktas mūsų šalies gyventojas, tačiau vos 3 proc. paspirtukininkų į gatves išrieda užsidėję šalmą. Kol teisinio reglamentavimo dėl šios apsaugos priemonės dėvėjimo Lietuvoje nėra, draudikai ir vasarą ragina paspirtukų vairuotojus į kelią leistis tik užsidėjus šalmą.   Nedėvi šalmo Tyrimo duomenimis, 79 proc. Lietuvos žmonių niekada nevažinėja elektriniais paspirtukais. Šia transporto priemone nesinaudoja 84 proc. moterų ir 74 proc. vyrų. Pastebėtina, kad elektriniai paspirtukai populiariausi tarp 16-19 metų jaunuolių, taip pat 20-34 m. amžiaus grupėje. Apklausa

Sulaikyti neblaivūs vairuotojai

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Birželio 10 d. po pietų gyvenamojo namo kieme Barvų k., Saugų sen., neblaivus (3,82 prom.) vyras, gim. 1990 m., vairavo automobilį ,,Volkswagen Sharan“. Vyras sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Birželio 10 d. popietę Švėkšnoje sustabdytas automobilis ,,Audi“, kurį vairavo neblaivus (1,68 prom.) vyras, gim. 1997 m. Jis buvo sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Birželio 10 d. per pietus Barvų k., Saugų sen., sustabdytas automobilis ,,Audi A4“, kurį vairavo neblaivi (3,25 prom.) moteris, gim. 1995

Apdovanoti gabiausi ir talentingiausi Šilutės krašto mokiniai ir jų mokytojai

Birželio 11 d. Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, vicemerai Daiva Žebelienė ir Tomas Budrikis, administracijos direktorius Andrius Jurkus padėkos raštais ir dovanų čekiais apdovanojo mokinius už aukštus asmeninius akademinius pasiekimus ir aktyvią veiklą. Pagerbti ir mokiniai, laimėję prizines vietas tarptautiniuose ir šalies konkursuose, olimpiadose. Iš viso apdovanota net 40 jaunųjų pamariškių. Iškilmingos ceremonijos metu padėkos raštai įteikti ir šiuos talentus ugdantiems pedagogams.   Apdovanojimai šiais metais skirti šiems mokiniams ir jų mokytojams: Aironui Eglinskui, Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos

Taip pat skaitykite