Knyga apie švėkšniškių draugiją „Tėviškė“

FONDASAnt naujosios knygos viršelio – atversta knyga, iš kurios tarsi išplaukia Švėkšnos miestelis su savo žmonėmis, istorija, įspūdingąja bažnyčia. Per visus knygos puslapius keliaujantis piešinukas su ginkmedžio šakele – atmintį simbolizuojančio lapelis užvertus knygą, taip pat matomas.
Tai – Violetos Astrauskienės parengta knyga „Švėkšniškių draugija „Tėviškė“ nuo XX a. antrojo dešimtmečio iki šių dienų“.

Knygos sutiktuvėse netrūko švėkšniškių draugijos „Tėviškė“ narių, sulaukta daug svečių.

Susitikimas su metraštininke
Į jaukią Švėkšnos seniūnijos salę susirinko ne tik švėkšniškių draugijos nariai – į knygos sutiktuves atvyko visi, neabejingi Švėkšnos kultūriniam gyvenimui. Pasveikinti knygos apie aktyvią švėkšniškių draugijos veiklą autorės atskubėjo jos artimieji, bičiuliai ir bendramintės iš Šilutės. Anot draugijos pirmininkės Onos Pintverienės, Violeta Astrauskienė dažniausiai vadinama baltąja metraštininke. Kiti knygos sutiktuvių dalyviai priminė, kad Violeta Astrauskienė yra aktyvi Emilijos Pliaterytės draugijos narė, savo entuziazmu užburianti, į veiklą įtraukianti ir kitus.
Ilgametė draugijos valdybos narė, švėkšniškė Violeta Astrauskienė, ne vienerius metus kurianti ir maketuojanti skelbimus, kvietimus, rašanti protokolus, rengianti parodas, dalyvaujanti konferencijose ir jose skaitanti pranešimus, draugijos veiklą garsinanti rajono žiniasklaidoje, savo straipsnius iliustruodama fotografijomis, pripažįsta, kad jai rašyti šią knygą nebuvo našta, bet malonus įsipareigojimas. Juolab, kad ji nuolatos jautusi ilgametės draugijos pirmininkės, savo krikšto mamos Onos Pintverienės padrąsinantį postūmį.
Knyga dienos šviesą išvydo minint „Tėviškės“ gyvavimo 90-metį. Jos leidybą finansavo pati draugija. Draugijos brandus jubiliejus pastūmėjo padaryti apžvalgą, parodyti, kokie draugijos veiklos atspindžiai išryškėjo, paliko gilesnį pėdsaką Švėkšnos miestelio kultūriniame vyksme. Knygos autorė ir pati nustebo, kiek daug renginių, projektų per pastaruosius kelis dešimtmečius įgyvendinta…

Knygą „Švėkšniškių draugija „Tėviškė“ nuo XX a. Antrojo dešimtmečio iki šių dienų“ parengė Violeta Astrauskienė.

Ištakos – Čikagoje
Knygos pirmoje dalyje primenamos „Tėviškės“ draugijos ištakos: 1924-ieji, Čikaga. Emigrantas iš Švėkšnos valsčiaus Justinas Čeliauskas įkuria švėkšniškių emigrantų ratelį, kurio tikslas – teikti švėkšniškiams ir Švėkšnai visapusišką pagalbą. 1969-aisiais ratelis pavadintas Švėkšniškių draugija. Išrinktoje draugijos komisijoje greta Justino Čeliausko yra Alicija Rūgytė, Juozas Šlajus. Čikagoje gyvenančių švėkšniškių susirinkime priimtas statutas, išrinkta draugijos valdyba. Didžiausias draugijos valdybos rūpestis buvo nukreiptas rengti monografiją „Švėkšna“. Tikslas buvo pasiektas 1974-aisiais.
Pirmieji žingsniai Švėkšnoje žengti 1988-aisiais, kai Lietuvoje buvo įsteigtas Kultūros fondas. Tais metais, rugsėjo 22 d., steigiamajame susirinkime dalyvavę 84 asmenys įsteigė Lietuvos kultūros fondo Švėkšnos klubą. 9 narių klubo tarybai pirmininkavo Petras Čeliauskas. Klubas rūpinosi Švėkšnos, Vilkėno parkų, įžymesnių žmonių kapų priežiūra, rūpinosi gamtos paminklais, senųjų pavadinimų gatvėms grąžinimu, organizavo paskaitas.
Per dvejus metus klubas sukaupė lėšų, pasirūpino, kad būtų atstatytas saulės laikrodis, muziejuje įrengtos vitrinos eksponatams, rinktos aukos Laisvės paminklui atstatyti. Sąjūdžio metais klubo veikla išblėso, tačiau 1996 m. 28 asmenų iniciatyva susibūrė švėkšniškių draugija „Tėviškė“. Užsimota plačiai. Kituose miestuose išsibarstę švėkšniškiai kūrė grupes Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose. 1996 m. vasario 8 d. draugijos nuostatai įregistruoti Šilutės r. savivaldybėje. Po 11 metų nuostatai buvo pakeisti.
Leidyba
Antroje knygos dalyje apžvelgiama ypač reikšminga draugijos veikla – knygų leidyba. Draugijos lėšomis dienos šviesą 1999 m. išvydo P. Čeliausko knyga „Švėkšna atsiminimuose“. Ir vėliau draugijos lėšomis leistos aktyvaus kraštotyrininko knygos, brošiūros, lankstinukai, poezijos antologija. Prieš kelerius metus pasirodęs P. Čeliausko parengtas enciklopedinis žinynas „Švėkšna: žmonės, kraštas, įvykiai“ sulaukė didelio susidomėjimo ir pripažinimo.
Draugija neliko nuošalyje LR Seimui 2008-uosius paskelbus Skaitymo metais. Surengti švėkšniškių kūrybos skaitymai, leidžiamas laikraštis „Kronikos“, kuriame apžvelgiama draugijos metų veikla. V. Astrauskienė atvirauja, kad pasitinkant Lietuvos tūkstantmetį kilo mintis „pakeliauti“ po skaičių pasaulį. Surinko informaciją ir parašė straipsnį „Devynetas Lietuvos tūkstantmečio Švėkšnos istorijoje“. Violeta pateikė nemažai istorinių faktų, datų, kuriose figūruoja skaičius 9: 1509 m. įkurta Švėkšnos parapija ir pastatyta pirmoji medinė bažnyčia, 1569 m. Kęsgailos duktė kraičiui gavo Švėkšną, 1769 m. mirus Vilhelmui Jonui Broel Plateriui, dvaras atiteko jo vaikams… Tokių pastebėjimų rasta net 18.
Trečioji knygos dalis skirta aktyviausiems draugijos nariams ir jų kūrybai. Taigi, anot Švėkšnos seniūno Alfonso Šepučio, į nedidelės apimties knygelę sutilpo brandžios draugijos plati kultūrinė, švietėjiška veikla, visa, kas telpa žodyje – kūryba.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Piniginę perkeliame į telefoną. Kaip išsaugoti mokėjimo korteles išmaniuosiuose?

Piniginė – jau atgyvena, nes daugumą kortelių galite saugoti tiesiog savo telefone. Vos keliais mygtukų paspaudimais atsiskaitysite už pirkinius tiek prekybos centre ar restorane, tiek ir internete. Kaip išsaugoti korteles savo išmaniuosiuose įrenginiuose, pasakoja „Bitės Profai“. „Pamažu visas reikalingas korteles – tiek mokėjimo, tiek nuolaidų – galėsime išsaugoti išmaniuosiuose įrenginiuose. Įkėlus korteles į skaitmeninę piniginę „Google Pay“ ar „Apple Pay“ visas jas rasite vienoje vietoje. Perkant tereiks keliais mygtuko paspaudimais „įjungti“ ją savo telefono ekrane ir pridėjus telefoną prie bekontakčio

Paminklų kainos. Kodėl pigiai dažniausiai blogai?

Geros kokybės paminklai tarnauja kelis šimtus metų ir net jiems praėjus vis dar mena čia amžinojo poilsio atgulusio žmogaus vardą. Žinoma, tikrai ne visi paminklai, kurių siūlo rinka, yra tokie geri. Dažniausiai glumina paminklų kainos, kurios taip pat lyginamos su daug klausimų keliančia kokybe. Ar tikrai brangiau yra geriau ir kodėl kinta kaina? Akmuo – viskas Kaina pirmiausia kinta nuo medžiagos, kuri yra naudojama paminklo gamyboje. Kiek daugiau kainuoja granitas, tačiau jis tarnauja labai daug metų, nereikalauja jokios priežiūros ir

Kviečia nauja paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“

Rugsėjo 21 d. Vilniaus universiteto biblioteka Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatys rankraščių ir senųjų spaudinių parodą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“. Renginio metu bus parodyti Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su Šilutės miesto ir krašto praeitimi. Paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“ veiks nuo 13 iki 16 val. Parodos atidarymo renginio pradžia – 15 val. Šis Šilutei skirtas renginys – Vilniaus universiteto bibliotekos nuo 2015 metų tęsiamo projekto „Lietuva Vilniaus universiteto

Prisiminta praeitis ir gyventojai

Kaip žydai atsirado Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje ir Lenkijos karalystėje?  Kas yra vadinama litvaku? Kas sieja Kalmanovičių ir Kalenbachą? Kas 1915 metais nutiko su 160 tūkstančių Kauno gubernijos žydų, ir kodėl likusieji su jais vėliau sunkiai rasdavo kalbą? Kas ir kodėl sugalvojo Šv. kūdikio mitą? Kodėl žydiškuose macuose būna tik vanduo ir mitai? Kada Lietuvoje buvo atidaryta Žydų ministerija? Kaip radosi bendrumai tarp lietuvių ir žydų? Koks iki šių dienų Žemaičių Naumiestyje išlikęs žydiškasis paveldas? Kaip įmažinamas holokaustą patyrusios tautos atminimas

Taip pat skaitykite