Knyga apie švėkšniškių draugiją „Tėviškė“

FONDASAnt naujosios knygos viršelio – atversta knyga, iš kurios tarsi išplaukia Švėkšnos miestelis su savo žmonėmis, istorija, įspūdingąja bažnyčia. Per visus knygos puslapius keliaujantis piešinukas su ginkmedžio šakele – atmintį simbolizuojančio lapelis užvertus knygą, taip pat matomas.
Tai – Violetos Astrauskienės parengta knyga „Švėkšniškių draugija „Tėviškė“ nuo XX a. antrojo dešimtmečio iki šių dienų“.

Knygos sutiktuvėse netrūko švėkšniškių draugijos „Tėviškė“ narių, sulaukta daug svečių.

Susitikimas su metraštininke
Į jaukią Švėkšnos seniūnijos salę susirinko ne tik švėkšniškių draugijos nariai – į knygos sutiktuves atvyko visi, neabejingi Švėkšnos kultūriniam gyvenimui. Pasveikinti knygos apie aktyvią švėkšniškių draugijos veiklą autorės atskubėjo jos artimieji, bičiuliai ir bendramintės iš Šilutės. Anot draugijos pirmininkės Onos Pintverienės, Violeta Astrauskienė dažniausiai vadinama baltąja metraštininke. Kiti knygos sutiktuvių dalyviai priminė, kad Violeta Astrauskienė yra aktyvi Emilijos Pliaterytės draugijos narė, savo entuziazmu užburianti, į veiklą įtraukianti ir kitus.
Ilgametė draugijos valdybos narė, švėkšniškė Violeta Astrauskienė, ne vienerius metus kurianti ir maketuojanti skelbimus, kvietimus, rašanti protokolus, rengianti parodas, dalyvaujanti konferencijose ir jose skaitanti pranešimus, draugijos veiklą garsinanti rajono žiniasklaidoje, savo straipsnius iliustruodama fotografijomis, pripažįsta, kad jai rašyti šią knygą nebuvo našta, bet malonus įsipareigojimas. Juolab, kad ji nuolatos jautusi ilgametės draugijos pirmininkės, savo krikšto mamos Onos Pintverienės padrąsinantį postūmį.
Knyga dienos šviesą išvydo minint „Tėviškės“ gyvavimo 90-metį. Jos leidybą finansavo pati draugija. Draugijos brandus jubiliejus pastūmėjo padaryti apžvalgą, parodyti, kokie draugijos veiklos atspindžiai išryškėjo, paliko gilesnį pėdsaką Švėkšnos miestelio kultūriniame vyksme. Knygos autorė ir pati nustebo, kiek daug renginių, projektų per pastaruosius kelis dešimtmečius įgyvendinta…

Knygą „Švėkšniškių draugija „Tėviškė“ nuo XX a. Antrojo dešimtmečio iki šių dienų“ parengė Violeta Astrauskienė.

Ištakos – Čikagoje
Knygos pirmoje dalyje primenamos „Tėviškės“ draugijos ištakos: 1924-ieji, Čikaga. Emigrantas iš Švėkšnos valsčiaus Justinas Čeliauskas įkuria švėkšniškių emigrantų ratelį, kurio tikslas – teikti švėkšniškiams ir Švėkšnai visapusišką pagalbą. 1969-aisiais ratelis pavadintas Švėkšniškių draugija. Išrinktoje draugijos komisijoje greta Justino Čeliausko yra Alicija Rūgytė, Juozas Šlajus. Čikagoje gyvenančių švėkšniškių susirinkime priimtas statutas, išrinkta draugijos valdyba. Didžiausias draugijos valdybos rūpestis buvo nukreiptas rengti monografiją „Švėkšna“. Tikslas buvo pasiektas 1974-aisiais.
Pirmieji žingsniai Švėkšnoje žengti 1988-aisiais, kai Lietuvoje buvo įsteigtas Kultūros fondas. Tais metais, rugsėjo 22 d., steigiamajame susirinkime dalyvavę 84 asmenys įsteigė Lietuvos kultūros fondo Švėkšnos klubą. 9 narių klubo tarybai pirmininkavo Petras Čeliauskas. Klubas rūpinosi Švėkšnos, Vilkėno parkų, įžymesnių žmonių kapų priežiūra, rūpinosi gamtos paminklais, senųjų pavadinimų gatvėms grąžinimu, organizavo paskaitas.
Per dvejus metus klubas sukaupė lėšų, pasirūpino, kad būtų atstatytas saulės laikrodis, muziejuje įrengtos vitrinos eksponatams, rinktos aukos Laisvės paminklui atstatyti. Sąjūdžio metais klubo veikla išblėso, tačiau 1996 m. 28 asmenų iniciatyva susibūrė švėkšniškių draugija „Tėviškė“. Užsimota plačiai. Kituose miestuose išsibarstę švėkšniškiai kūrė grupes Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose. 1996 m. vasario 8 d. draugijos nuostatai įregistruoti Šilutės r. savivaldybėje. Po 11 metų nuostatai buvo pakeisti.
Leidyba
Antroje knygos dalyje apžvelgiama ypač reikšminga draugijos veikla – knygų leidyba. Draugijos lėšomis dienos šviesą 1999 m. išvydo P. Čeliausko knyga „Švėkšna atsiminimuose“. Ir vėliau draugijos lėšomis leistos aktyvaus kraštotyrininko knygos, brošiūros, lankstinukai, poezijos antologija. Prieš kelerius metus pasirodęs P. Čeliausko parengtas enciklopedinis žinynas „Švėkšna: žmonės, kraštas, įvykiai“ sulaukė didelio susidomėjimo ir pripažinimo.
Draugija neliko nuošalyje LR Seimui 2008-uosius paskelbus Skaitymo metais. Surengti švėkšniškių kūrybos skaitymai, leidžiamas laikraštis „Kronikos“, kuriame apžvelgiama draugijos metų veikla. V. Astrauskienė atvirauja, kad pasitinkant Lietuvos tūkstantmetį kilo mintis „pakeliauti“ po skaičių pasaulį. Surinko informaciją ir parašė straipsnį „Devynetas Lietuvos tūkstantmečio Švėkšnos istorijoje“. Violeta pateikė nemažai istorinių faktų, datų, kuriose figūruoja skaičius 9: 1509 m. įkurta Švėkšnos parapija ir pastatyta pirmoji medinė bažnyčia, 1569 m. Kęsgailos duktė kraičiui gavo Švėkšną, 1769 m. mirus Vilhelmui Jonui Broel Plateriui, dvaras atiteko jo vaikams… Tokių pastebėjimų rasta net 18.
Trečioji knygos dalis skirta aktyviausiems draugijos nariams ir jų kūrybai. Taigi, anot Švėkšnos seniūno Alfonso Šepučio, į nedidelės apimties knygelę sutilpo brandžios draugijos plati kultūrinė, švietėjiška veikla, visa, kas telpa žodyje – kūryba.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Per Jonines savo vardadienį mini daugiau kaip 60 tūkst. žmonių

Birželio 24-oji ypatinga dideliam būriui Lietuvos gyventojų – daugiau nei 63 tūkst. Jonų, Janinų, Jonių ir kitų panašių vardų savininkų švenčią savo vardadienį.  Gyventojų registro duomenimis, Lietuvoje šiuo metu gyvena 27 tūkstančiai Jonų ir 21,5 tūkst. Janinų. Vardą Ivan turi 4,3 tūkst. gyventojų, Žanų turime beveik 1,7 tūkst. Ivanų – nepilnus 1,1 tūkst. Jonės vardu pavadintos 459 moterys, Jano – 324, Žano – 213 vyrų. Be to, daugiau nei 7 tūkst. asmenų turi du vardus, kurių bent vienas yra Jonas

Policijos pareigūnai per savaitę išaiškino 20 neblaivių vairuotojų

Vienas iš būdų, kuriuo siekiama sutramdyti neblaivius vairuotojus – griežtesnė atsakomybė. Vis tik tikinčių, kad net išgėrę jie yra „puikūs“ vairuotojai, ir kad policijai neįklius, pasitaiko ne vienas. Birželio 16–22 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, siekdami gerinti eismo saugumą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje, vykdė neblaivių vairuotojų  kontrolę. Pareigūnai įvairiose vietose stabdė transporto priemones ir alkoholio kiekio matuokliu tikrino vairuotojų blaivumą. Reido metu policijos pareigūnai sustabdė 943 transporto priemones. Išaiškinta 11 neblaivių vairuotojų. Pareigūnai tikrino ir

Paparčio žiedo ieškos ir finansiniai sukčiai. Nepraraskite budrumo!

Daugumai kasdienių veiklų persikėlus į skaitmeninę erdvę, nemažėja pranešimų apie finansinius sukčius. Įmonių vadovais, bankininkais, bičiuliais bei įsimylėjėliais apsimetantys asmenys stengiasi apgaulės būdu išvilioti svetimus pinigus arba jautrią informaciją, iš kurios vėliau būtų galima pasipelnyti. Lietuvos bankų asociacija (LBA) primena, kad sukčiai laisvadienių neturi, todėl gyventojai turėtų nuolat išlikti budrūs ir atidūs. Anot LBA prezidentės dr. Eivilės Čipkutės, nors Lietuvoje veikiantys bankai nuolat diegia išmanias saugumo sistemas ir vidinius nusikalstamos veiklos atpažinimo procesus, nusikaltėliai taip pat nesnaudžia ir sugalvoja naujų

Ar konteinerių nuoma reikalinga paslauga žmonėms?

Žmonėms dirbantiems prie statybų, ypač tiems, kurie statosi namą ir reikia atvažiuoti iki statybų vietos nemažą atstumą, mąsto, kur galėtų sudėti visus įrankius ar daiktus, kurie reikalingi statyboms. Tuomet dažniausiai žmonės ieško internete informacijos ir idėjų. Su tuo susidūrusieji sako, jog geras variantas išsinuomoti konteinerį, kuris pritaikytas viskam: laikyti daiktams, įvairioms statybinėms medžiagoms ar net gyventi. Yra konteinerių, pritaikytų ir šiukšlėms, likusioms po statybų. Tokia paslauga pasinaudojusieji tikina, jog ši paslauga yra viena iš geriausių nenorint visų daiktų ir įrankių

Taip pat skaitykite