Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos 91-osios metinės

FONDAS

Sausio 15-ąją 12 val. prie Šilutės r. savivaldybės esančio paminklinio ženklo, skirto 1923 m. sausio 15 d. įvykiams priminti, vyko iškilmingas Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos minėjimas. Renginį K. Vasiliausko patriotine daina „Brangiausios spalvos“ pradėjo mišrus choras „Pamario aidas“ (dirigavo Nijolė Sniečkuvienė). Prie paminklinio ženklo uždegtos žvakutės, Savivaldybės vadovai padėjo gėlių. Žuvusiųjų atminimas pagerbtas tylos minute.

Prie paminklinio ženklo 1923 m. sausio 15 d. įvykiams priminti išsirikiavo Savivaldybės vadovai, tarnautojai, miestelėnai, Šilutės mišraus choro „Pamario aidas“ choristai, Vydūno gimnazijos mokytojai ir gimnazistai, dalyvavę naktiniame žygyje „Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais“, skirtame 1923 m. sukilimo ir Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos 91 metinėms paminėti.

Minėjimas vyko prie paminklinio ženklo, skirto 1923 m. sausio 15 d. įvykiams priminti, aikštėje priešais Savivaldybės pastatą.

LR šaulių sąjungos Šilutės šaulių 8-osios kuopos nariai, vadovaujami Donato Jauniaus, į aikštę atnešė Lietuvos Respublikos, Mažosios Lietuvos bei šaulių kuopos vėliavas. Ant šaulių rankovių užrišti raiščiai su užrašu: MLS Šilutė.
Šilutės rajono savivaldybės meras Šarūnas Laužikas susirinkusiems kalbėjo apie šios datos svarbą visai Lietuvai. Prijungus Klaipėdos kraštą, tuometinė Lietuva sujungė savo etnines žemes ir pagaliau atgavo Klaipėdos uostą bei išėjimą prie jūros.
LR šaulių sąjungos Šilutės šaulių 8-osios kuopos vadas Donatas Jaunius priminė, kad Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos istorijoje yra reikšmingų datų, kurios niekada nebus pamirštos. Pradžią joms davė Vyriausias Mažosios Lietuvos Gelbėjimo komitetas, kuris ne kur kitur, o būtent Šilutėje paskelbė Manifestą, davusį pradžią visiems kitiems vadavimo žygiams. Su nedidelėmis aukomis kraštas buvo prijungtas prie Didžiosios Lietuvos.
Kasmet sausio mėnesį rengiamas žygis 1923 m. sukilėlių keliais. D. Jaunius priminė, kad žygyje dalyvavo gausus susipratusių piliečių būrys: jaunieji šauliai, gimnazistai.
Vydūno gimnazijos mokytojas Linas Zdanevičius įteikė Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Klaipėdos apskrities skyriaus valdybos ir Lietuvos šaulių sąjungos Klaipėdos apskrities jūros šaulių 3-ios rinktinės vado pasirašytus diplomus gimnazistams, dalyvavusiems sausio 10-11 naktiniame pėsčiųjų žygyje „Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais“.
Gimnazistai maršrutu Kretinga-Klaipėda įveikė 25 km atstumą. Šilutės šaulių 8-oji kuopa įsteigė simbolinį 1923 m. sukilimo dalyviams skirtą medalį, pagamintą pagal 1923 m. medalio pavyzdį. Vieną tokį įteikė renginio organizatoriams – Šilutės muziejui, kuris, beje, saugo ir šio medalio originalą. Kitą medalį įteikė naktinio žygio dalyviui ir šaulių bičiuliui, reporteriui Edvardui Lukošiui.
Kaip ir kasmet, minėjime dalyvavo ir dainomis jį praskaidrino Šilutės mišrus choras „Pamario aidas“ (vad. Nijolė Sniečkuvienė ir Vytautas Jovaiša).

Laima PUTRIUVIENĖ

 

 

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Skirs lėšų ir Katyčių vandens malūnui tvarkyti 

Kultūros  ministerija praneša, kad šiemet papildomai skirta lėšų 18-ai paveldo objektų tvarkyti. Šiame sąraše yra ir Katyčių vandens malūnas. Tiesa, čia planuojama finansuoti tik avarijos grėsmės pašalinimo darbus. Į šiaurę nuo Katyčių išlikęs vandens malūnas ir lentpjūvė, statyti 1926 metais. Malūnas ir lentpjūvės gateris buvo varomi užtvankos vandeniu ir garu. Po rekonstrukcijos išliko malūnas, varomas elektra. Šiuo metu pastatas yra avarinės būklės, reikalinga renovacija. Šių metų valstybės biudžete paveldui tvarkyti numatyti papildomi 2 mln. eurų. Šios lėšos leis tęsti seniau

Smulkieji verslininkai: apie 40 proc. prekybininkų, kurie šiuo metu negali vykdyti savo veiklos, bankrutuos

Nuo pirmadienio turgaus prekeiviams galint teikti paraiškas dėl turgavietės mokesčio kompensacijos, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako tokį valdžios žingsnį vertinanti teigiamai, tačiau pažymi, kad ši priemonė dėl ilgo karantino galėtų būti didesnė. Ji taip pat pabrėžė, kad ir toliau ribojant verslų veiklą numatoma, kad 40 proc. šalies smulkiųjų verslininkų laukia bankrotas. „Kadangi karantinas tęsiasi labai ilgai, o išlaidos tikrai yra didžiulės, prašėme didesnės – 500 eurų turgavietės mokesčio kompensacijos. (…) Bet vis dėlto teigiamai vertiname šią

Siūlo atlaisvinti judėjimo kontrolę tarp savivaldybių, tačiau „juodosiose“ savivaldybėse apribojimus ketinama palikti

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) apsisprendė Vyriausybei siūlyti nuo kovo 16 dienos atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių. Visgi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė informuoja, kad savivaldybėse, kuriose koronaviruso sergamumas išlieka didelis, siūloma taikyti išimtį ir judėjimo kontrolės neatsisakyti. „Nepaisant to, kad mes turėjome atlaisvinimus, matome, kad situacija stabilizavosi ir netgi nežymiai gerėja. Vėl turime neigiamą pandemijos pagreitį, taip pat sumažėjo mirtingumas, ir ligoninėse yra fiksuojami tik pavieniai susirgimų atvejai, ir tai aiškiai indikuoja, kad tikrai skiepijimas veikia“, – pirmadienį surengtoje spaudos

Nenaikinkite kovų lizdų!

Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį Yra tokia Kovarnio diena, ir šiemet paminėta kovo 4 d. Aplinkos ministerija ragina netgi leidimus turinčias savivaldybes nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių. „Jeigu savivaldybės, gavusios leidimus, planuoja netrukus ardyti kovų lizdus, tai prašome to dabar nedaryti – lizdai turi būti ardomi nebent rudenį“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Kovarniai, taip liaudiškai vadinami kovai – paukščiai, kurie kovo pradžioje sugrįžta peržiemoję. Anksčiau Lietuvoje jie buvo mėgstami ir mylimi,

Taip pat skaitykite