Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos 91-osios metinės

FONDAS

Sausio 15-ąją 12 val. prie Šilutės r. savivaldybės esančio paminklinio ženklo, skirto 1923 m. sausio 15 d. įvykiams priminti, vyko iškilmingas Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos minėjimas. Renginį K. Vasiliausko patriotine daina „Brangiausios spalvos“ pradėjo mišrus choras „Pamario aidas“ (dirigavo Nijolė Sniečkuvienė). Prie paminklinio ženklo uždegtos žvakutės, Savivaldybės vadovai padėjo gėlių. Žuvusiųjų atminimas pagerbtas tylos minute.

Prie paminklinio ženklo 1923 m. sausio 15 d. įvykiams priminti išsirikiavo Savivaldybės vadovai, tarnautojai, miestelėnai, Šilutės mišraus choro „Pamario aidas“ choristai, Vydūno gimnazijos mokytojai ir gimnazistai, dalyvavę naktiniame žygyje „Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais“, skirtame 1923 m. sukilimo ir Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos 91 metinėms paminėti.

Minėjimas vyko prie paminklinio ženklo, skirto 1923 m. sausio 15 d. įvykiams priminti, aikštėje priešais Savivaldybės pastatą.

LR šaulių sąjungos Šilutės šaulių 8-osios kuopos nariai, vadovaujami Donato Jauniaus, į aikštę atnešė Lietuvos Respublikos, Mažosios Lietuvos bei šaulių kuopos vėliavas. Ant šaulių rankovių užrišti raiščiai su užrašu: MLS Šilutė.
Šilutės rajono savivaldybės meras Šarūnas Laužikas susirinkusiems kalbėjo apie šios datos svarbą visai Lietuvai. Prijungus Klaipėdos kraštą, tuometinė Lietuva sujungė savo etnines žemes ir pagaliau atgavo Klaipėdos uostą bei išėjimą prie jūros.
LR šaulių sąjungos Šilutės šaulių 8-osios kuopos vadas Donatas Jaunius priminė, kad Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos istorijoje yra reikšmingų datų, kurios niekada nebus pamirštos. Pradžią joms davė Vyriausias Mažosios Lietuvos Gelbėjimo komitetas, kuris ne kur kitur, o būtent Šilutėje paskelbė Manifestą, davusį pradžią visiems kitiems vadavimo žygiams. Su nedidelėmis aukomis kraštas buvo prijungtas prie Didžiosios Lietuvos.
Kasmet sausio mėnesį rengiamas žygis 1923 m. sukilėlių keliais. D. Jaunius priminė, kad žygyje dalyvavo gausus susipratusių piliečių būrys: jaunieji šauliai, gimnazistai.
Vydūno gimnazijos mokytojas Linas Zdanevičius įteikė Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Klaipėdos apskrities skyriaus valdybos ir Lietuvos šaulių sąjungos Klaipėdos apskrities jūros šaulių 3-ios rinktinės vado pasirašytus diplomus gimnazistams, dalyvavusiems sausio 10-11 naktiniame pėsčiųjų žygyje „Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais“.
Gimnazistai maršrutu Kretinga-Klaipėda įveikė 25 km atstumą. Šilutės šaulių 8-oji kuopa įsteigė simbolinį 1923 m. sukilimo dalyviams skirtą medalį, pagamintą pagal 1923 m. medalio pavyzdį. Vieną tokį įteikė renginio organizatoriams – Šilutės muziejui, kuris, beje, saugo ir šio medalio originalą. Kitą medalį įteikė naktinio žygio dalyviui ir šaulių bičiuliui, reporteriui Edvardui Lukošiui.
Kaip ir kasmet, minėjime dalyvavo ir dainomis jį praskaidrino Šilutės mišrus choras „Pamario aidas“ (vad. Nijolė Sniečkuvienė ir Vytautas Jovaiša).

Laima PUTRIUVIENĖ

 

 

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite