Kintiškiai gyvena sukdami gamtos ratą

Šeštadienį Vydūno kultūros centro muziejaus durų varpelis skimbčiojo dažniau nei įprasta. Atvykusius svečius iš Latvijos ypač domino kasmet vykstantys emalio simpoziumai. Išgirdę, kad yra galimybė atvykti, apsigyventi centro patalpose ir stebėti kūrybinės laboratorijos užsiėmimus, sukluso. Čia apsigyvenę galės mėgautis Pamario gamta ir gilintis į kūrybinės laboratorijos procesą. Iš Klaipėdos atvykę neįgalieji užsuko į Muzikos klasę, kur vyko edukacinis užsiėmimas. Viena po kitos į edukacinį užsiėmimą mokytis vėlimo technikos skubėjo Kintų seniūnijos moterys.

Vėlimo paslaptis atvėrė Kintų pagrindinės mokyklos technologijų mokytoja Sonata Rangienė.
Laimos Putriuvienės nuotr.

Kintų Vydūno kultūros centro įgyvendinamą projektą „Kūrybinė edukacija „Gamtos rato ženklai” finansuoja Kultūros taryba prie LR Kultūros ministerijos. Vienas iš šio projekto edukacinių užsiėmimų – vėlimas jau buvo, kitas – kaip pasigaminti dirbinių iš odos vyks rytoj. Artėjant Kalėdoms, Vydūno kultūros centras pakvies į edukacinį užsiėmimą, kuriame kintiškė Dalia Barkauskienė mokys, kaip pasidaryti kalėdinę eglutę.
Viena iš seniausių tekstilės amatų – vėlimas – plačiai įsitvirtina ir XXI amžiaus žmonių aplinkoje. Veltiniai daiktai – jaukūs, šilti, juos skubame traukti iš stalčių artėjant žvarbiam metų sezonui.
Pasak Kintų Vydūno kultūros centro vadovės Ritos Tarvydienės, projekto tikslas yra ne tik rengti renginius, bet ir „į dienos šviesą ištraukti ir parodyti savus amatininkus“, į edukacinius užsiėmimus pakviesti šeimas pabūti, pabendrauti ir kurti kartu. Visi edukaciniai užsiėmimai skirti kuriai nors kalendorinei šventei pasiruošti.
Šiltų, dekoruotų veltų riešinių nusivelti pamokė Kintų pagrindinės mokyklos technologijų mokytoja Sonata Rangienė. Į užsiėmimą atskubėjo moterys iš Kintų, Suvernų, Kiškių ir kitų kaimų.
Kaip jų pasidaryti, smalsavome ir mes. Iš Kiškių kaimo atvykusi Loreta Macikienė, auginanti 4 dukras, jau tapusi močiute, ūkiškai besiverčianti moteris sakė, kad laiko randanti ir rankdarbiams. Jos namiškiai apauti vilnonėmis kojinėmis, o pagauta įkvėpimo ji siuvinėja kryželiu paveikslus. Stebėdama mamą, siuvinėti ėmėsi ir jos dukra Ieva. Mama ir dukra surengė ne vieną savo darbų parodą. Pramokusi velti, ponia Loreta savo dukras papuoš riešinėmis.
Jauna mama Vaida Andrijauskienė ir antro vaikelio besilaukianti Sigita Kasparavičienė veldamos riešines mintimis nuklysdavo į namus, kur paliko vos į antrus metus įsiropštusius vaikučius. Vaida – ne tik jauna mama, bet ir studentė, planuojanti savo ateitį susieti su darbu socialinėje srityje. Vėlimas, kaip ir visi kiti rankdarbiai, mielas laisvalaikio užsiėmimas kintiškei Audronei Venckienei. Moteris šypsosi, kad ir prie televizoriaus ji negali nusėdėti be virbalų ar kokio kito darbo. Jai pritaria ir kintiškė Dana Narbutienė, teigdama, kad krizės metu rankdarbiai labai praverčia. Ponia Dana pabodusį drabužį persiuva, mezginį atnaujina kitu raštu. Moteris pritaria, kad tam reikia turėti „gyslelę“. Meniškos minties nestinga ir jos vaikams, anūkams.
Kelios valandos netruko prabėgti kruopščiai veliant riešines, šnekučiuojantis apie rankdarbius, namus bei užsitęsusį saulėtą rudenį.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Piniginę perkeliame į telefoną. Kaip išsaugoti mokėjimo korteles išmaniuosiuose?

Piniginė – jau atgyvena, nes daugumą kortelių galite saugoti tiesiog savo telefone. Vos keliais mygtukų paspaudimais atsiskaitysite už pirkinius tiek prekybos centre ar restorane, tiek ir internete. Kaip išsaugoti korteles savo išmaniuosiuose įrenginiuose, pasakoja „Bitės Profai“. „Pamažu visas reikalingas korteles – tiek mokėjimo, tiek nuolaidų – galėsime išsaugoti išmaniuosiuose įrenginiuose. Įkėlus korteles į skaitmeninę piniginę „Google Pay“ ar „Apple Pay“ visas jas rasite vienoje vietoje. Perkant tereiks keliais mygtuko paspaudimais „įjungti“ ją savo telefono ekrane ir pridėjus telefoną prie bekontakčio

Paminklų kainos. Kodėl pigiai dažniausiai blogai?

Geros kokybės paminklai tarnauja kelis šimtus metų ir net jiems praėjus vis dar mena čia amžinojo poilsio atgulusio žmogaus vardą. Žinoma, tikrai ne visi paminklai, kurių siūlo rinka, yra tokie geri. Dažniausiai glumina paminklų kainos, kurios taip pat lyginamos su daug klausimų keliančia kokybe. Ar tikrai brangiau yra geriau ir kodėl kinta kaina? Akmuo – viskas Kaina pirmiausia kinta nuo medžiagos, kuri yra naudojama paminklo gamyboje. Kiek daugiau kainuoja granitas, tačiau jis tarnauja labai daug metų, nereikalauja jokios priežiūros ir

Kviečia nauja paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“

Rugsėjo 21 d. Vilniaus universiteto biblioteka Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatys rankraščių ir senųjų spaudinių parodą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“. Renginio metu bus parodyti Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su Šilutės miesto ir krašto praeitimi. Paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“ veiks nuo 13 iki 16 val. Parodos atidarymo renginio pradžia – 15 val. Šis Šilutei skirtas renginys – Vilniaus universiteto bibliotekos nuo 2015 metų tęsiamo projekto „Lietuva Vilniaus universiteto

Prisiminta praeitis ir gyventojai

Kaip žydai atsirado Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje ir Lenkijos karalystėje?  Kas yra vadinama litvaku? Kas sieja Kalmanovičių ir Kalenbachą? Kas 1915 metais nutiko su 160 tūkstančių Kauno gubernijos žydų, ir kodėl likusieji su jais vėliau sunkiai rasdavo kalbą? Kas ir kodėl sugalvojo Šv. kūdikio mitą? Kodėl žydiškuose macuose būna tik vanduo ir mitai? Kada Lietuvoje buvo atidaryta Žydų ministerija? Kaip radosi bendrumai tarp lietuvių ir žydų? Koks iki šių dienų Žemaičių Naumiestyje išlikęs žydiškasis paveldas? Kaip įmažinamas holokaustą patyrusios tautos atminimas

Taip pat skaitykite