Kintiškiai gyvena sukdami gamtos ratą

Šeštadienį Vydūno kultūros centro muziejaus durų varpelis skimbčiojo dažniau nei įprasta. Atvykusius svečius iš Latvijos ypač domino kasmet vykstantys emalio simpoziumai. Išgirdę, kad yra galimybė atvykti, apsigyventi centro patalpose ir stebėti kūrybinės laboratorijos užsiėmimus, sukluso. Čia apsigyvenę galės mėgautis Pamario gamta ir gilintis į kūrybinės laboratorijos procesą. Iš Klaipėdos atvykę neįgalieji užsuko į Muzikos klasę, kur vyko edukacinis užsiėmimas. Viena po kitos į edukacinį užsiėmimą mokytis vėlimo technikos skubėjo Kintų seniūnijos moterys.

Vėlimo paslaptis atvėrė Kintų pagrindinės mokyklos technologijų mokytoja Sonata Rangienė.
Laimos Putriuvienės nuotr.

Kintų Vydūno kultūros centro įgyvendinamą projektą „Kūrybinė edukacija „Gamtos rato ženklai” finansuoja Kultūros taryba prie LR Kultūros ministerijos. Vienas iš šio projekto edukacinių užsiėmimų – vėlimas jau buvo, kitas – kaip pasigaminti dirbinių iš odos vyks rytoj. Artėjant Kalėdoms, Vydūno kultūros centras pakvies į edukacinį užsiėmimą, kuriame kintiškė Dalia Barkauskienė mokys, kaip pasidaryti kalėdinę eglutę.
Viena iš seniausių tekstilės amatų – vėlimas – plačiai įsitvirtina ir XXI amžiaus žmonių aplinkoje. Veltiniai daiktai – jaukūs, šilti, juos skubame traukti iš stalčių artėjant žvarbiam metų sezonui.
Pasak Kintų Vydūno kultūros centro vadovės Ritos Tarvydienės, projekto tikslas yra ne tik rengti renginius, bet ir „į dienos šviesą ištraukti ir parodyti savus amatininkus“, į edukacinius užsiėmimus pakviesti šeimas pabūti, pabendrauti ir kurti kartu. Visi edukaciniai užsiėmimai skirti kuriai nors kalendorinei šventei pasiruošti.
Šiltų, dekoruotų veltų riešinių nusivelti pamokė Kintų pagrindinės mokyklos technologijų mokytoja Sonata Rangienė. Į užsiėmimą atskubėjo moterys iš Kintų, Suvernų, Kiškių ir kitų kaimų.
Kaip jų pasidaryti, smalsavome ir mes. Iš Kiškių kaimo atvykusi Loreta Macikienė, auginanti 4 dukras, jau tapusi močiute, ūkiškai besiverčianti moteris sakė, kad laiko randanti ir rankdarbiams. Jos namiškiai apauti vilnonėmis kojinėmis, o pagauta įkvėpimo ji siuvinėja kryželiu paveikslus. Stebėdama mamą, siuvinėti ėmėsi ir jos dukra Ieva. Mama ir dukra surengė ne vieną savo darbų parodą. Pramokusi velti, ponia Loreta savo dukras papuoš riešinėmis.
Jauna mama Vaida Andrijauskienė ir antro vaikelio besilaukianti Sigita Kasparavičienė veldamos riešines mintimis nuklysdavo į namus, kur paliko vos į antrus metus įsiropštusius vaikučius. Vaida – ne tik jauna mama, bet ir studentė, planuojanti savo ateitį susieti su darbu socialinėje srityje. Vėlimas, kaip ir visi kiti rankdarbiai, mielas laisvalaikio užsiėmimas kintiškei Audronei Venckienei. Moteris šypsosi, kad ir prie televizoriaus ji negali nusėdėti be virbalų ar kokio kito darbo. Jai pritaria ir kintiškė Dana Narbutienė, teigdama, kad krizės metu rankdarbiai labai praverčia. Ponia Dana pabodusį drabužį persiuva, mezginį atnaujina kitu raštu. Moteris pritaria, kad tam reikia turėti „gyslelę“. Meniškos minties nestinga ir jos vaikams, anūkams.
Kelios valandos netruko prabėgti kruopščiai veliant riešines, šnekučiuojantis apie rankdarbius, namus bei užsitęsusį saulėtą rudenį.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Skirs lėšų ir Katyčių vandens malūnui tvarkyti 

Kultūros  ministerija praneša, kad šiemet papildomai skirta lėšų 18-ai paveldo objektų tvarkyti. Šiame sąraše yra ir Katyčių vandens malūnas. Tiesa, čia planuojama finansuoti tik avarijos grėsmės pašalinimo darbus. Į šiaurę nuo Katyčių išlikęs vandens malūnas ir lentpjūvė, statyti 1926 metais. Malūnas ir lentpjūvės gateris buvo varomi užtvankos vandeniu ir garu. Po rekonstrukcijos išliko malūnas, varomas elektra. Šiuo metu pastatas yra avarinės būklės, reikalinga renovacija. Šių metų valstybės biudžete paveldui tvarkyti numatyti papildomi 2 mln. eurų. Šios lėšos leis tęsti seniau

Smulkieji verslininkai: apie 40 proc. prekybininkų, kurie šiuo metu negali vykdyti savo veiklos, bankrutuos

Nuo pirmadienio turgaus prekeiviams galint teikti paraiškas dėl turgavietės mokesčio kompensacijos, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako tokį valdžios žingsnį vertinanti teigiamai, tačiau pažymi, kad ši priemonė dėl ilgo karantino galėtų būti didesnė. Ji taip pat pabrėžė, kad ir toliau ribojant verslų veiklą numatoma, kad 40 proc. šalies smulkiųjų verslininkų laukia bankrotas. „Kadangi karantinas tęsiasi labai ilgai, o išlaidos tikrai yra didžiulės, prašėme didesnės – 500 eurų turgavietės mokesčio kompensacijos. (…) Bet vis dėlto teigiamai vertiname šią

Siūlo atlaisvinti judėjimo kontrolę tarp savivaldybių, tačiau „juodosiose“ savivaldybėse apribojimus ketinama palikti

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) apsisprendė Vyriausybei siūlyti nuo kovo 16 dienos atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių. Visgi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė informuoja, kad savivaldybėse, kuriose koronaviruso sergamumas išlieka didelis, siūloma taikyti išimtį ir judėjimo kontrolės neatsisakyti. „Nepaisant to, kad mes turėjome atlaisvinimus, matome, kad situacija stabilizavosi ir netgi nežymiai gerėja. Vėl turime neigiamą pandemijos pagreitį, taip pat sumažėjo mirtingumas, ir ligoninėse yra fiksuojami tik pavieniai susirgimų atvejai, ir tai aiškiai indikuoja, kad tikrai skiepijimas veikia“, – pirmadienį surengtoje spaudos

Nenaikinkite kovų lizdų!

Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį Yra tokia Kovarnio diena, ir šiemet paminėta kovo 4 d. Aplinkos ministerija ragina netgi leidimus turinčias savivaldybes nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių. „Jeigu savivaldybės, gavusios leidimus, planuoja netrukus ardyti kovų lizdus, tai prašome to dabar nedaryti – lizdai turi būti ardomi nebent rudenį“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Kovarniai, taip liaudiškai vadinami kovai – paukščiai, kurie kovo pradžioje sugrįžta peržiemoję. Anksčiau Lietuvoje jie buvo mėgstami ir mylimi,

Taip pat skaitykite