Kintai traukia turistus, poilsiautojus ir žvejybos mėgėjus

Pamario kraštas, garsėjantis natūralios gamtos grožiu, ramaus ir sveikatai naudingo poilsio vietomis, vis labiau traukia žmones iš visos Lietuvos ir užsienio. Beveik 15 metų Šilutės krašte turizmo verslą plėtojantis verslininkas Rimgaudas Višinskas džiaugiasi vis didesniu lankytojų srautu.

Rimgaudas Višinskas įsitikinęs, kad susivieniję verslininkai sėkmingiau plėtotų turizmo verslą ir Šilutės, ir kaimyniniuose rajonuose.

Kasmet gausėja lankytojų
Pamario krašto verslininkas Rimgaudas Višinskas Kintuose yra įkūręs laisvalaikio ir poilsio centrą. UAB „Kintai“ – ant Minijos upės kranto, tvenkinių teritorijoje, Nemuno deltos regioniniame parke, vos 20 minučių kelio laivu iki garsiojo Minijos kaimo, visai netoli Kuršių marių.
Anot verslininko, ši vietovė unikali, todėl čia kasmet suplūsta ne vienas tūkstantis turistų.
Verslininkas džiaugiasi šių metų sezonu. Mat poilsiautojų ir turistų antplūdis panašus į praėjusiųjų metų. Pernai per visus metus Kintuose atostogavo, ilgiau ar trumpiau pabuvojo per 24 tūkst. lankytojų. Panašaus skaičiaus tikimasi ir šiemet. Didžiausi lankytojų srautai būna nuo gegužės iki rugsėjo, kai prasideda atostogų metas ir vaikai nelanko mokyklos. Žinoma, svarbu ir geras oras. Po šaltoko pavasario vasarą ir rudenį netrūko saulės, šilumos, tad Kintai sulaukė nemažai turistų iš Lietuvos ir užsienio.
Besibaigiantį sezoną verslininkas vadina sėkmingu. Tiesa, sumažėjo turistų iš Rusijos, užtat nemažai atvyko iš Baltarusijos ir kitų šalių. „Šiemet atostogavo labai daug latvių. Jų srautas beveik penkerius pastaruosius metus tik didėja. Būna turistų grupių, nemažėja pavienių poilsiautojų, kurie atvyksta automobiliais, kai kurie poilsiautojai atsiveža kemperius, atvyksta motociklais. Dažniausiai tai – turistai vokiečiai, prancūzai, anglai, būna amerikiečių“, – pasakojo verslininkas, pasak kurio, Kintų apylinkėse apsilanko turistų beveik iš visų Europos Sąjungos valstybių. Šiemet šioje poilsio zonoje lankėsi turistų ir iš Klaipėdoje sustojančių kruizinių laivų.
Į Kintus užsuko daugiau kaip 10 žmonių grupių, kurie atvyko ne tik pavalgyti – jiems buvo organizuota ekskursijų laivu į Minijos kaimą, kiti aplankė Ventę.
Žuvies perdirbimo cechas
Pamario kraštas, kaip ir Kintų gyvenvietė, traukia žvejus mėgėjus. R. Višinsko poilsio ir laisvalaikio centre dažnai lankosi žvejai. Mat verslininkas gali pasiūlyti puikią žvejybą ir tvenkiniuose, ir Nemuno deltos vandenyse.
Pagrindinė UAB „Kintai“ veikla yra auginti įvairių rūšių prekines žuvis ir žuvų mailių, didmeninė prekyba, mėgėjiška komercinė žūklė. Šios bendrovės tvenkiniuose auginami karpiai (apie 95 proc. visų užaugintų žuvų). Dar tvenkiniuose plaukioja šamai, lydekos, karosai, baltieji amūrai, margieji plačiakakčiai. Užaugintos gyvos žuvys tiekiamos didesniems Lietuvos prekybos centrams, eksportuojamos į Vokietiją, Latviją, Lenkiją.
R. Višinsko vadovaujama bendrovė lankytojams siūlo įvairių paslaugų: rengia asmenines ir kolektyvų šventes, konferencijas ir t. t. „Mes turime 15 kambarių, yra 3 salės, todėl galime rengti pobūvius. Vienoje iš jų talpiname daugiau kaip 100 žmonių“, – vardijo R. Višinskas. Taip pat čia galima išsinuomoti valtį, vandens dviratį, yra net žūklės reikmenų parduotuvė. Be visa kita, čia galima skaniai ir sočiai pavalgyti.
Verslininkas atskleidė, jog šiuo metu gerokai plečia žuvininkystės verslą: „Kintuose pasistatėme žuvies perdirbimo cechą, todėl dabar bandome gaminti įvairius žuvies produktus, kuriuos tieksime didesniems Lietuvos prekybos centrams. Mūsų ceche galima sufasuoti žuvį į dėžutes, maišelius ar vakuuminę pakuotę. Šviežios išdorotos žuvies žmonėms siūloma tikrai nedaug, nebent lašišos ar marių žuvies. Pavyzdžiui, vištienos, jautienos ar kiaulienos asortimentas prekybos centruose tikrai didelis, o žuvies – menkas“.
Šiuo metu žuvies perdirbimo ceche dirba trys žmonės, planuojama įdarbinti dar apie 15. Oficialus cecho atidarymas nebe už kalnų.
Susivienijo verslininkai
Šiuo metu planuojama dar viena naujovė, kuri pritrauktų nemažai turistų, – kelionės laivu į Dreverną. „Šiek tiek problemiška į Dreverną nuplaukti, tačiau viskas yra padaroma. Maršrutas tikrai sudomintų kiekvieną atvykusį turistą. Štai iš Kintų išplauki greitaeigiu 4-6 vietų kateriu, plauki apie 40 minučių. Plaukti planuotume Minija, po to – Vilhelmo kanalu, į Drevernos upę, o galiausiai – į uostą. Įspūdingiausia, jog iš ten – vos 7 kilometrai iki Juodkrantės. Tad maršrutas sutrumpėtų net 15 kilometrų“, – savo sumanymą dėstė R. Višinskas, suprantantis, jog bus darbo, reikės reklamos.
Verslininkas priduria, kad gerų rezultatų galima pasiekti tik turint gerą kolektyvą ir jaučiant nuoširdų šeimos palaikymą. Puikiai darbuotis sekasi verslininko dukrai Agnei Milukienei kartu su vyru Adomu Miluku. „Aš labai patenkintas jų ir mūsų kolektyvo darbu. Rezultatas – akivaizdus“, – didžiavosi R. Višinskas.
Verslininkas pasakojo ir apie sausį įkurtą „Pamario turizmo klasterį“. Tai yra asociacija, jungianti 19 turizmo paslaugas teikiančių įmonių, įstaigų ir fizinių asmenų Klaipėdos ir Šilutės rajonuose. Šio susivienijimo pagrindinis tikslas, – kad Pamario kraštas su savo išplėtotomis kokybiškomis rekreacinėmis ir vandens pramogomis taptų unikaliu turistų ir žvejų mėgėjų kraštu Lietuvoje.
Į šį klasterį įsitraukė ir UAB „Kintai“. Anot R. Višinsko, labai naudinga keliems verslininkams kartu plėtoti turizmą: „Mes poilsiautojams galime pasiūlyti gerą maitinimą bei paplaukiojimą, o kiti to pasiūlyti negali. Jie siūlo kitų paslaugų, kurių mes nesiūlome. Kai verslininkai bendradarbiauja, nauda ir verslui, ir atostogaujantiems“, – kalbėjo R. Višinskas.

Viktorija ŠIMKUTĖ

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Europos automobilių kroso meistrų triumfas

Sekmadienį Vilkyčiuose baigėsi dvi dienas trukęs trečiasis Europos automobilių kroso čempionato etapas. Po finalinių važiavimų paaiškėjo prizininkai, pasidalinti itin svarbūs šio sezono taškai. Finaliniai važiavimai buvo intriguojantys, žiūrovams nestigo neišdildomų įspūdžių. Užfiksuota ir aštrių akimirkų: susidūrimų, liepsnų. Galiausiai viską vainikavo ąžuolų vainikai ir šampano purslai. „Junior Buggy“ įskaitoje po atkaklios kovos nugalėtoju tapo beveik visą savaitgalį tempą diktavęs olandas Bartas van der Puttenas. Finale jam ant kulnų lipo, tačiau lyderio aplenkti nesugebėjo Čekijos lenktynininkas Jakubas Novotny. Trečią poziciją išsikovojo kitas

Į Rusnę – vis dar aplinkkeliu

Pamarys informavo, kad gegužės 18-ąją iškilmingai atidaryta Rusnės estakada. Deja, po savaitės ji ir vėl buvo „uždaryta“, mat prasidėjo antrasis kelio rekonstrukcijos darbų etapas. Rusniškiai ir jų svečiai į salą keliauja dulkėtu aplinkkeliu… „Estakada šiuo metu yra sujungta su senuoju tiltu ir ja gali tiek rusniškiai, tiek svečiai naudotis. Toliau vykdysime darbus, susijusius su žemės sankasos stabilumu ir pagerinimu, vėliau įrengsime kelią nuo estakados iki Šilutės“, – po oficialaus Rusnės estakados atidarymo kalbėjo Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas.

Juknaičių vasaros šventė „Visada jauni“

„Čia šiandien jaučiama ypatinga atmosfera, matau besišypsančius veidus, puikiai nusiteikusius šventės svečius ir dalyvius. Tai labai gražu! Jūs esate darni bendruomenė ir tai jaučiasi. Gražių jums šventinių akimirkų šiandien. Visada jauni juknaitiškiai, tegul geros nuotaikos jums nepritrūksta visą šią vasarą!“, – į šventę susirinkusius juknaitiškius pasveikino Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis. Šios šventės proga atidengtas ypatingas statinys – senąjį Juknaičių vietovardį žymintis ženklas. Tradiciškai pagerbti Juknaičiams nusipelnę žmonės. Šiemet Juknaičių garbės knygoje pasirašė minėto ženklo autorius medžio drožėjas

Naujagimiams siūlo kūdikio kraitelius

Siūloma iš sutaupomų socialinėms reikmėms lėšų įsteigti specialų fondą, iš kurio būtų finansuojamas naujagimio kraitelis. Tokią galimybę apsvarstyti iki rudens pasiūlė Tarybos narys Audrius Endzinas. Tai nėra didelė naujiena. Anot A. Endzino, dalis savivaldybių turi panašius fondus. „Mes to neturime, tačiau vertėtų, nes demografinė situacija viena iš blogesnių“, – sakė Tarybos narys. VšĮ Šilutės ligoninėje nebėra akušerijos–ginekologijos skyriaus, todėl moterys vyksta gimdyti į Klaipėdą ar Tauragę. „Moterys važiuoja gimdyti kitur, kitaip tariant, ligonių kasų pinigai nepasiekia mūsų gydymo įstaigos, mes