Kintai: emalio meno kūrėjų „Šimtmečio atvirukai“

Rugpjūčio 10-ąją Kintų Vydūno kultūros centre simboliškai užverti jau šešioliktus metus surengtos emalio meno kūrėjų laboratorijos „Pamario ženklai“ vartai. Plevėsavo trijų Baltijos valstybių vėliavos – čia 10 dienų praleido ir kūrė 10 Lietuvos, Latvijos, Estijos menininkų. Išskirtinė proga susitikti – šiemet šios trys valstybės mini gyvavimo 100–metį.

 

Emalio meno laboratorijos „Pamario ženklai“ uždarymas Vydūno kultūros centro kiemelyje rugpjūčio 10-ą. Romo Tarvydo nuotr.

Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė „Pamariui“ pasakojo, kad bendradarbiaujant su Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriumi šiemet siekta toliau plėtoti emalio meno meistriškumą ir sukurtais darbais skleisti žinią apie trijų kaimyninių valstybių Nepriklausomybės istoriją. Kūrėjams teko užduotis sukurti nustatyto dydžio emaliuotą atviruką– atvirlaiškį, kuriame būtų kiekvienos šalies identitetą ryškiausiai atspindintys simboliai, ženklai, kūrėjas menine kalba išreikštų jubiliejinį sveikinimą, linkėjimą, žinutę. Tai – istorinės atminties sklaida visuomenei šiuolaikinio meno kalba.

Vydūno kultūros centro pastato lauko sieną puošia šių metų darbai. Lietaus jie nebijo, tad lankytojas gali bet kada juos apžiūrėti.

Siekis – kilti vis aukštyn

Šiemet Kintuose kūrė iš Lietuvos suvažiavę Laima Kėrienė, Birutė Stulgaitė, Greta Grendaitė, Karina Kazlauskaitė, Tomas Vosylius, iš Latvijos atvykę Una Mikuda, Rasma Puspure, Arvids Endzinš, Egons Persevics, iš Esijos – Anne Ropolaht. Dalyvavo garsi estų kilmės Lietuvos menotyrininkė Pilė Veljetaga, kuratorės pareigos teko Neringai Poškutei–Jukumienei.

Pasakoja Rita TARVYDIENĖ:

– Per 16 metų jau sukaupėme per 100 emalio meno kūrėjų darbų kolekciją. Įspūdinga ji. Kasmet kūrėjai centrui palieka po vieną Kintuose sukurtą savo darbą. Šiemet menininkai gavo po atviruko–atvirlaiškio dydžio vario plokštelę, kurioje plenero pabaigoje turėjo atsirasti įprasmintas valstybingumo 100-metis, šių metų jubiliejai, sujungę tris Baltijos valstybes. Estai ir lietuviai jau šventė jubiliejus, latviai tam dar ruošiasi. Štai Rasmos iš Latvijos darbelyje įžvelgiau galbūt ir politinį atspalvį – jos skleidžiama žinia tarsi primena žemėlapį, valstybių pasidalijimą, tarsi užėjusio ir atslūgusio tamsumos rūko su užkratu  šydą… Įžvelgiu ir žvaigždėtą dangų.

Šiemet turėjome garsiąją menotyrininkę Pilę Veljetagą, žinau, ji rašys straipsnį ir vertins sukurtus emalio darbus. Jau kalbėdama atsisveikinimo su menininkais vakare ši meno tyrinėtoja Kintuose sukauptą emalio darbų kolekciją pavadino unikalia, išskirtine, dalis darbų tiktų parodoms pristatant Šilutės kraštą, Lietuvą, galima būtų išleisti fotoalbumą, kurį tiktų dovanoti ir ypatingomis progomis. Tokią žinią mūsų garsioji viešnia perdavė ir renginyje dalyvavusiam Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui Virgilijui Pozingiui, kaip buvusi Kultūros tarybos narė net priminė, jog tokiam leidiniui galima gauti ir lėšų.

Šiemetiniai emalio darbai Kintuose.

Man patiko jaunosios Latvijos menininkės Unos darbelis – atvirukas tarsi išplaukęs iš skirto ploto, kitas mano dėmesį patraukęs latvio skulptoriaus Egons‘o darbas, jis padarė keletą plakečių, bet šimtmečio skaičių bandė išreikšti brūkšneliais, kaip praėjusias valandas, dienas, metus žymi negyvenamoje saloje atsidūręs žmogus…

Darbai šiemet įvairūs, yra labai tapybiškų. Lietuvė Laima, latvis Arvids – profesoriai, buvo ir jaunų kūrėjų. Mūsų siekis – įsitvirtinti tarptautiniuose menininkų portaluose, garsėti, skleisti žinią apie save ir kopti meno laiptais aukštyn. Turime patalpas, įrangos, galime išnuomoti atvykusiems menininkams, tereikia juos sudominti. Iš latvių supratau, kad mūsų bazės galima pavydėti, mes vieninteliai tokius kūrybos simpoziumus organizuojame, jau tarptautinius.

Pirmąsias tris dienas iš dešimties kūrėjai aplankė Rusnę, Šilutę, Hugo Šojaus dvarą, Ventės ragą, plaukė į Nidą. Juk svečiai turi pajusti, kaip čia gyvena žmonės, kaip čia žmonės ir vanduo kuria gyvenimą. Po to – 7 kūrybos dienos. Išskirčiau vakarą, kai kiekvienas pristatė savo kūrybą.

Dabar jau ruošiamės Dailininkų sąjungos galerijoje, Klaipėdoje, rudenį rengiamai darbų parodai. Kūrėjai sakė, kad gal dar norės patobulinti paliktus darbus. Aš jiems linkėjau iš mūsų krašto išsivežti nors po dalelytę to, kas į jų kūrybą įneštų Pamario krašto akcentų.

Stasė Skutulienė  

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Tapytoja Diana Maldeikytė-Behm kviečia į mįslingą akistatą…

Nuo sausio 8 dienos Šilutės Fridricho  Bajoraičio viešosios bibliotekos parodų salėje veikia tautodailininkės Dianos Maldeikytės-Behm tapybos darbų paroda, spinduliuojanti stipria emocine energija, pritraukiančia žiūrovų žvilgsnį ir dėmesį. Visą 2018 metų gruodžio mėnesį tapytojos Dianos Maldeikytės-Behm paveikslai puošė Kaišiadorių r. kultūros centro parodų salės sienas, kur autorė sulaukė palankaus lankytojų įvertinimo. Šiais metais menininkė yra pakviesta eksponuoti savo darbus keliose Vilniaus ir Kauno meno galerijose, kur šiuo metu vyksta derinimo darbai. Be to, tapytojos nauji darbai keliaus į Klaipėdos r. kultūros

Geriamojo vandens kokybė Pagėgių savivaldybėje

Pagėgių savivaldybės gyventojams ir įmonėms centralizuotai geriamąjį vandenį tiekia UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“. Siekdama įvertinti ir kontroliuoti tiekiamo geriamojo vandens kokybę, Pagėgių savivaldybės administracija kreipėsi į UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“ dėl viešai tiekiamo vandens kokybės. UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“ informavo, kad centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens kokybės tyrimai atliekami pagal geriamojo vandens programinės priežiūros planą, kuris yra suderintas su Pagėgių valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba. Pastaruoju metu žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo pranešimai apie sunkiuoju metalu – arsenu užterštą vandenį šalies savivaldybėse.

56 proc. gyventojų mano, jog būstas šiais metais brangs

Daugiau nei pusė apklaustųjų mano, kad būstas šiais metais brangs. Dar 26 proc. nesitiki kainos pokyčių ir tik 10 proc. mano, kad būstas pigs, rodo SEB banko užsakymu praeitų metų gruodį atlikta apklausa.  SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, jog gyventojų lūkesčiai dėl būsto brangimo ir toliau yra stabilūs. „Skirtumas tarp galvojančių, kad būstas brangs ir pigs, 2018 metų ketvirtą ketvirtį buvo 46 proc. arba 2 proc. punktais mažesnis negu trečią ketvirtį, bet lygiai toks pat kaip ir prieš metus“,

Vis daugiau lietuvių valgo šviežią žuvį

Pernai lietuviai žuvų produktų valgė mažiau, tačiau vis daugiau jų pradėjo rinktis šviežią žuvį. Kas dvejus metus atliekama Eurobarometro apklausa apie ES žuvų produktų vartotojų įpročius rodo, kad bent kartą per savaitę maitinimo įstaigose ar namuose žuvį valgo 31 proc. Lietuvos gyventojų, o ES vidurkis – 41 proc. Neperkančių žuvies žmonių  mūsų šalyje padaugėjo 7 proc. Populiariausia vieta naujiems, neišbandytiems žuvų produktams paragauti lietuviams yra savo namų virtuvė. Daugiau nei pusė apklaustųjų iš viso nėra valgę žuvininkystės produktų restoranuose ar