Kintai: emalio meno kūrėjų „Šimtmečio atvirukai“

Rugpjūčio 10-ąją Kintų Vydūno kultūros centre simboliškai užverti jau šešioliktus metus surengtos emalio meno kūrėjų laboratorijos „Pamario ženklai“ vartai. Plevėsavo trijų Baltijos valstybių vėliavos – čia 10 dienų praleido ir kūrė 10 Lietuvos, Latvijos, Estijos menininkų. Išskirtinė proga susitikti – šiemet šios trys valstybės mini gyvavimo 100–metį.

 

Emalio meno laboratorijos „Pamario ženklai“ uždarymas Vydūno kultūros centro kiemelyje rugpjūčio 10-ą. Romo Tarvydo nuotr.

Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė „Pamariui“ pasakojo, kad bendradarbiaujant su Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriumi šiemet siekta toliau plėtoti emalio meno meistriškumą ir sukurtais darbais skleisti žinią apie trijų kaimyninių valstybių Nepriklausomybės istoriją. Kūrėjams teko užduotis sukurti nustatyto dydžio emaliuotą atviruką– atvirlaiškį, kuriame būtų kiekvienos šalies identitetą ryškiausiai atspindintys simboliai, ženklai, kūrėjas menine kalba išreikštų jubiliejinį sveikinimą, linkėjimą, žinutę. Tai – istorinės atminties sklaida visuomenei šiuolaikinio meno kalba.

Vydūno kultūros centro pastato lauko sieną puošia šių metų darbai. Lietaus jie nebijo, tad lankytojas gali bet kada juos apžiūrėti.

Siekis – kilti vis aukštyn

Šiemet Kintuose kūrė iš Lietuvos suvažiavę Laima Kėrienė, Birutė Stulgaitė, Greta Grendaitė, Karina Kazlauskaitė, Tomas Vosylius, iš Latvijos atvykę Una Mikuda, Rasma Puspure, Arvids Endzinš, Egons Persevics, iš Esijos – Anne Ropolaht. Dalyvavo garsi estų kilmės Lietuvos menotyrininkė Pilė Veljetaga, kuratorės pareigos teko Neringai Poškutei–Jukumienei.

Pasakoja Rita TARVYDIENĖ:

– Per 16 metų jau sukaupėme per 100 emalio meno kūrėjų darbų kolekciją. Įspūdinga ji. Kasmet kūrėjai centrui palieka po vieną Kintuose sukurtą savo darbą. Šiemet menininkai gavo po atviruko–atvirlaiškio dydžio vario plokštelę, kurioje plenero pabaigoje turėjo atsirasti įprasmintas valstybingumo 100-metis, šių metų jubiliejai, sujungę tris Baltijos valstybes. Estai ir lietuviai jau šventė jubiliejus, latviai tam dar ruošiasi. Štai Rasmos iš Latvijos darbelyje įžvelgiau galbūt ir politinį atspalvį – jos skleidžiama žinia tarsi primena žemėlapį, valstybių pasidalijimą, tarsi užėjusio ir atslūgusio tamsumos rūko su užkratu  šydą… Įžvelgiu ir žvaigždėtą dangų.

Šiemet turėjome garsiąją menotyrininkę Pilę Veljetagą, žinau, ji rašys straipsnį ir vertins sukurtus emalio darbus. Jau kalbėdama atsisveikinimo su menininkais vakare ši meno tyrinėtoja Kintuose sukauptą emalio darbų kolekciją pavadino unikalia, išskirtine, dalis darbų tiktų parodoms pristatant Šilutės kraštą, Lietuvą, galima būtų išleisti fotoalbumą, kurį tiktų dovanoti ir ypatingomis progomis. Tokią žinią mūsų garsioji viešnia perdavė ir renginyje dalyvavusiam Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui Virgilijui Pozingiui, kaip buvusi Kultūros tarybos narė net priminė, jog tokiam leidiniui galima gauti ir lėšų.

Šiemetiniai emalio darbai Kintuose.

Man patiko jaunosios Latvijos menininkės Unos darbelis – atvirukas tarsi išplaukęs iš skirto ploto, kitas mano dėmesį patraukęs latvio skulptoriaus Egons‘o darbas, jis padarė keletą plakečių, bet šimtmečio skaičių bandė išreikšti brūkšneliais, kaip praėjusias valandas, dienas, metus žymi negyvenamoje saloje atsidūręs žmogus…

Darbai šiemet įvairūs, yra labai tapybiškų. Lietuvė Laima, latvis Arvids – profesoriai, buvo ir jaunų kūrėjų. Mūsų siekis – įsitvirtinti tarptautiniuose menininkų portaluose, garsėti, skleisti žinią apie save ir kopti meno laiptais aukštyn. Turime patalpas, įrangos, galime išnuomoti atvykusiems menininkams, tereikia juos sudominti. Iš latvių supratau, kad mūsų bazės galima pavydėti, mes vieninteliai tokius kūrybos simpoziumus organizuojame, jau tarptautinius.

Pirmąsias tris dienas iš dešimties kūrėjai aplankė Rusnę, Šilutę, Hugo Šojaus dvarą, Ventės ragą, plaukė į Nidą. Juk svečiai turi pajusti, kaip čia gyvena žmonės, kaip čia žmonės ir vanduo kuria gyvenimą. Po to – 7 kūrybos dienos. Išskirčiau vakarą, kai kiekvienas pristatė savo kūrybą.

Dabar jau ruošiamės Dailininkų sąjungos galerijoje, Klaipėdoje, rudenį rengiamai darbų parodai. Kūrėjai sakė, kad gal dar norės patobulinti paliktus darbus. Aš jiems linkėjau iš mūsų krašto išsivežti nors po dalelytę to, kas į jų kūrybą įneštų Pamario krašto akcentų.

Stasė Skutulienė  

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Vaikas sėdi ramiai? Duokime jam saldainį!

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tiek suaugusiųjų, tiek vaikų nutukimo atvejų kasmet vis daugėja, o tokiai statistikai didžiulę įtaką daro įvairiausi veiksniai: pradedant netinkamu gyvenimo būdu ir baigiant genetiniais faktoriais. Skaičiuojama, kad Lietuvoje antsvorio turi kas penktas paauglys, todėl itin svarbu kuo anksčiau pastebėti nutukimo priežastis bei įvertinti galimas pasekmes, o apie tai plačiau pasakoja gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė. Nebėra aktualu vien suaugusiems Anot medicinos specialistų, daugiausia antsvorio turinčių paauglių pastebima nuo 12 metų, todėl nutukimo rizika jau seniai nebėra aktuali

Pigūs kūrybiniai namų puošybos elementai

Pasipuošti namus gali kiekvienas. Net ir vaikai. Svarbiausia įsigyti reikalingas priemones, kurios užtikrins, kad net ir patys sudėtingiausi darbeliai bus atliekami be jokio vargo. Ypač svarbu skatinti vaikus mokytis namų dekoravimo, kadangi per puošybą vaikai atranda naujų dalykų, lavina fantaziją, mokosi. O juk nėra nieko svarbiau, kaip kad mokytis kuriant. Ar ne taip? Tekstūrinis kartonas yra puiki medžiaga gaminanti padėkliukus kavai. Raskite formą, spalvą, storį ir specialiomis žirklėmis kirpkite kartoną. Rekomenduojamos žirklės, kurios kirpdamos kuria tam tikrus raštus. Paprasta, greita

Ugniagesiai dėl grėsmės Kalėdas sutikti be atlyginimų mitinguos V. Kudirkos aikštėje

Antradienį Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, 11 val. savivaldybių ugniagesiai gelbėtojai rinksis į mitingą. Pagrindinis ugniagesių reikalavimas – užtikrinti jiems tokį finansavimą, kad būtų įmanoma įgyvendinti Vyriausybės deleguotas funkcijas. Anot jų, šiuo metu dėl netinkamo lėšų skyrimo ugniagesiai gruodį gali likti be darbo užmokesčio. Savivaldybių ugniagesiai gelbėtojai teigia, kad kitų metų finansavimo planai problemų ne tik nespręs, bet padidins. Jie primena, kad dalyvauja gesinant apie pusę visų šalies gaisrų, t. y. jiems tenka 11000-13000 išvykimų per metus. Dažniausiai kaimuose ir atokiose

Laiškininkai atvyks naujomis pašto mašinomis

Šilutės rajono savivaldybės vadovai ir seniūnai susitiko su AB Lietuvos pašto tinklo direktoriumi Jonu Sadausku ir Klaipėdos filialo direktore Vida Pikčiūniene. Už pašto teikiamas paslaugas ir jo operacijas atsakingas J. Sadauskas pristatė Lietuvos pašto naujoves ir kas keisis Šilutės rajone. Švėkšnoje ir Šilutėje Šilutės rajone beliks stacionarūs Šilutės ir Švėkšnos paštai, visur kitur gyventojams paslaugas teiks mobilieji paštininkai, pas klientus vyksiantys automobiliais. Tokia pertvarka numatyta kitų metų pradžioje. Dvejus metus dvylikoje Lietuvos savivaldybių teritorijų jau veikia tokia paslauga, šiuo metu