Kintai: emalio meno kūrėjų „Šimtmečio atvirukai“

Rugpjūčio 10-ąją Kintų Vydūno kultūros centre simboliškai užverti jau šešioliktus metus surengtos emalio meno kūrėjų laboratorijos „Pamario ženklai“ vartai. Plevėsavo trijų Baltijos valstybių vėliavos – čia 10 dienų praleido ir kūrė 10 Lietuvos, Latvijos, Estijos menininkų. Išskirtinė proga susitikti – šiemet šios trys valstybės mini gyvavimo 100–metį.

 

Emalio meno laboratorijos „Pamario ženklai“ uždarymas Vydūno kultūros centro kiemelyje rugpjūčio 10-ą. Romo Tarvydo nuotr.

Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė „Pamariui“ pasakojo, kad bendradarbiaujant su Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriumi šiemet siekta toliau plėtoti emalio meno meistriškumą ir sukurtais darbais skleisti žinią apie trijų kaimyninių valstybių Nepriklausomybės istoriją. Kūrėjams teko užduotis sukurti nustatyto dydžio emaliuotą atviruką– atvirlaiškį, kuriame būtų kiekvienos šalies identitetą ryškiausiai atspindintys simboliai, ženklai, kūrėjas menine kalba išreikštų jubiliejinį sveikinimą, linkėjimą, žinutę. Tai – istorinės atminties sklaida visuomenei šiuolaikinio meno kalba.

Vydūno kultūros centro pastato lauko sieną puošia šių metų darbai. Lietaus jie nebijo, tad lankytojas gali bet kada juos apžiūrėti.

Siekis – kilti vis aukštyn

Šiemet Kintuose kūrė iš Lietuvos suvažiavę Laima Kėrienė, Birutė Stulgaitė, Greta Grendaitė, Karina Kazlauskaitė, Tomas Vosylius, iš Latvijos atvykę Una Mikuda, Rasma Puspure, Arvids Endzinš, Egons Persevics, iš Esijos – Anne Ropolaht. Dalyvavo garsi estų kilmės Lietuvos menotyrininkė Pilė Veljetaga, kuratorės pareigos teko Neringai Poškutei–Jukumienei.

Pasakoja Rita TARVYDIENĖ:

– Per 16 metų jau sukaupėme per 100 emalio meno kūrėjų darbų kolekciją. Įspūdinga ji. Kasmet kūrėjai centrui palieka po vieną Kintuose sukurtą savo darbą. Šiemet menininkai gavo po atviruko–atvirlaiškio dydžio vario plokštelę, kurioje plenero pabaigoje turėjo atsirasti įprasmintas valstybingumo 100-metis, šių metų jubiliejai, sujungę tris Baltijos valstybes. Estai ir lietuviai jau šventė jubiliejus, latviai tam dar ruošiasi. Štai Rasmos iš Latvijos darbelyje įžvelgiau galbūt ir politinį atspalvį – jos skleidžiama žinia tarsi primena žemėlapį, valstybių pasidalijimą, tarsi užėjusio ir atslūgusio tamsumos rūko su užkratu  šydą… Įžvelgiu ir žvaigždėtą dangų.

Šiemet turėjome garsiąją menotyrininkę Pilę Veljetagą, žinau, ji rašys straipsnį ir vertins sukurtus emalio darbus. Jau kalbėdama atsisveikinimo su menininkais vakare ši meno tyrinėtoja Kintuose sukauptą emalio darbų kolekciją pavadino unikalia, išskirtine, dalis darbų tiktų parodoms pristatant Šilutės kraštą, Lietuvą, galima būtų išleisti fotoalbumą, kurį tiktų dovanoti ir ypatingomis progomis. Tokią žinią mūsų garsioji viešnia perdavė ir renginyje dalyvavusiam Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui Virgilijui Pozingiui, kaip buvusi Kultūros tarybos narė net priminė, jog tokiam leidiniui galima gauti ir lėšų.

Šiemetiniai emalio darbai Kintuose.

Man patiko jaunosios Latvijos menininkės Unos darbelis – atvirukas tarsi išplaukęs iš skirto ploto, kitas mano dėmesį patraukęs latvio skulptoriaus Egons‘o darbas, jis padarė keletą plakečių, bet šimtmečio skaičių bandė išreikšti brūkšneliais, kaip praėjusias valandas, dienas, metus žymi negyvenamoje saloje atsidūręs žmogus…

Darbai šiemet įvairūs, yra labai tapybiškų. Lietuvė Laima, latvis Arvids – profesoriai, buvo ir jaunų kūrėjų. Mūsų siekis – įsitvirtinti tarptautiniuose menininkų portaluose, garsėti, skleisti žinią apie save ir kopti meno laiptais aukštyn. Turime patalpas, įrangos, galime išnuomoti atvykusiems menininkams, tereikia juos sudominti. Iš latvių supratau, kad mūsų bazės galima pavydėti, mes vieninteliai tokius kūrybos simpoziumus organizuojame, jau tarptautinius.

Pirmąsias tris dienas iš dešimties kūrėjai aplankė Rusnę, Šilutę, Hugo Šojaus dvarą, Ventės ragą, plaukė į Nidą. Juk svečiai turi pajusti, kaip čia gyvena žmonės, kaip čia žmonės ir vanduo kuria gyvenimą. Po to – 7 kūrybos dienos. Išskirčiau vakarą, kai kiekvienas pristatė savo kūrybą.

Dabar jau ruošiamės Dailininkų sąjungos galerijoje, Klaipėdoje, rudenį rengiamai darbų parodai. Kūrėjai sakė, kad gal dar norės patobulinti paliktus darbus. Aš jiems linkėjau iš mūsų krašto išsivežti nors po dalelytę to, kas į jų kūrybą įneštų Pamario krašto akcentų.

Stasė Skutulienė  

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Teatro vadovė ir dvasinio konsultavimo specialistė

Rugsėjo pradžioje Šilutės kamerinio dramos teatro direktorė Ramunė Kiniulytė gimtadienio proga sulaukė dėmesio – ne šiaip gimtadienis, jau 40 metų. Kilusi iš Tauragės, jau 18 metų Šilutėje. Po teologijos mokslų studijų bendrakursė pakvietė į Šilutę, dirbo versle. Teatre – jau keturiolikti metai, jam vadovauja 12 metų. Baigė magistrantūrą, nenutolo nuo religijotyros, papildomai įgijo dvasinio konsultavimo žinių. Šilutės kultūros ir pramogų centre jau triūsia statybininkai – šį pastatą pradedama renovuoti. Šilutės kamerinis dramos teatras prisiglaudė buvusiame vaikų darželyje (Liepų 16, Šilutėje).

Žuvienės virimo čempiono žiedą išsivežė dzūkai

Tokia žinia vainikavo šeštadienį Šilutėje surengtą vienuoliktąjį tarptautinį Žuvienės virimo čempionatą. Lazdijų komanda „Dzūkų jūros piratai“, čempionate dalyvavę devintą kartą, šventė pergalę: vyr. virėjas Ramūnas Zdanevičius gavo tik nugalėtojui skirtą raudonos spalvos prijuostę, specialią plaketę, čempiono vėliavą ir žiedą. Nugalėtojų bėgimą katilų alėja lydėjo sveikinimo šūksniai. Šiemet į vienuoliktąjį tarptautinį Žuvienės virimo čempionatą Šilutės senojo turgaus aikštėje suvažiavo 55 komandos. Prie žuvienės ir žuvies sriubos katilų sukosi ne tik Šilutės rajono, bet ir iš visos Lietuvos, taip pat Latvijos, Lenkijos,

Patarimai žmonėms, kurie nori kurti verslą

Vos prieš keletą metų, bene įtakingiausias pasaulyje finansų rinkos žurnalas Forbes, Lietuvą įvertino kaip penkioliktą geriausią valstybę pasaulyje naujo verslo kūrimui. Tokia aplinka čia yra dėl puikios geografinės padėties, mažos geopolitinio konflikto rizikos, gana palankios mokestinės politikos ir sparčiai augančios ekonomikos. Lietuviams, kurie savo gimtojoje šalyje nori kurti verslą, nėra geresnio laiko daryti tai, nei dabar. Tuo metu, kai technologinės inovacijos užima vis didesnę mūsų gyvenimo dalį, atsiranda galybė unikalių nišų, kuriose galite įsitvirtinti, ir kur galite uždirbti. Tačiau svarbu

Seniūnė Dalia Drobnienė – apie kelių statybas ir… žiniasklaidos sąžinę

Dalia Drobnienė – tikra Rusnės salos dukra, čia gimusi ir užaugusi, čia jau septinti metai einanti seniūnės pareigas. Apie jau pastatytą estakadą kelyje į Rusnę, apie kelio nuo Prezidento Kazio Griniaus tilto iki estakados tvarkymo darbus D. Drobnienė kalba kaip solidžią darbo patirtį sukaupusi kelių ir tiltų statybos inžinierė. Premjerą Saulių Skvernelį gerbia ir to neslepia, šalies žurnalistus peikia žodžių neparinkdama… Pokalbį su Rusnės seniūne Dalia DROBNIENE pradėjome nuo Rugsėjo 1–osios proga saloje vykusių švenčių. – Buvau abiejose mokyklose. Rusnės