Kinestetika danų mokykloje

Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos NORDPLUS projekto „Kinestetinio mokymo(si) įtaka mokinių ugdymo(si) kokybės gerinimui“ darbo grupė, vadovaujama Ivetos Ambrulaitienės, balandžio 20-24 d. Danijoje Ringsted miesto Asgard  mokykloje susitiko su savo partneriais danais ir latviais iš Jūrmalos Slokas pagrindinės mokyklos. Trijų šalių mokytojai, kuriuos vienija NORDPLUS projektas, kinestetinių metodų taikymas ugdymo procese, dalijosi patirtimi ir mokėsi vieni iš kitų. 

Danai jau ne pirmus metus taiko kinestetinius mokymo(si) metodus.

Norėdami labiau sudominti mokinius dėstomu dalyku, mokytojai naudoja ne tik populiariausius regimąjį bei girdimąjį metodą – vis plačiau pradėjo taikyti kinestetinį mokymo(si) metodą. Žinodami, kad kinestetinio tipo žmonės pasaulį pažįsta lytėdami, judėdami, dalyvaudami įvairiuose pažinimo procesuose, mokytojai pamokose, neformaliajame ugdyme taiko įvairios veiklos pratimus, modeliavimą, žaidimus.
Mokiniams, ypač judriems, toks mokymo(si) metodas patinka, nes jie mokosi veikdami, todėl greičiau įsimena žodžius (užsienio kalbų pamokose), atskiria matematines figūras (matematikos pamokose), inscenizuodami perskaitytą kūrinį, prisimena pagrindinius veikėjus, atskleidžia jų charakterius. Moksleiviams patinka emocionaliai, demonstruojant, naudojant daug gestų ir mimikos elementų, atlikti užduotis.
Taigi, šilutiškių ir latvių kelionės tikslas – darbas, keičiantis patirtimi. Visų trijų šalių mokytojai rodė kinestetinio mokymo(si) metodus. „Daktaras Vatsonas“, „Roboto valdymas“, „Raidžių medžioklė“, „Šokinėk matematiką“ – tai tik keli metodai, kuriuos visi kartu išbandėme, ieškodami naujų pritaikymo galimybių įvairių dalykų pamokose. Dirbome klasėje, salėje, kieme. Diskutavome.
Sužavėjo Asgard mokyklos jaukumas, patalpų pritaikymas mokinių poreikiams, mokyklos erdvių visapusiškas panaudojimas, tyla ir ramybė, mokinių noras ir sugebėjimas mokytis, dirbti poromis, laisvai pasirinkus vietą ir būdą. Danai jau ne pirmus metus taiko kinestetinius mokymo(si) metodus, todėl jų patirtis labai naudinga mums ir latviams. Vaikščiodami po mokyklą, stebėdami pamokų fragmentus, sėmėmės naujų idėjų savo veiklai.
Rugsėjo mėnesį Šilutės Pamario pagrindinėje mokykloje vyks tarptautinė konferencija „Kinestetinio mokymo(si) įtaka mokinių ugdymo(si) kokybės gerinimui“. Tuos, kurie susidomėjo ir norėtų patys išbandyti kinestetinio mokymo(si) metodus ugdymo procese, norėtų mokytis žaisdami ne tik su mumis, bet ir su danais bei latviais, maloniai kviečiame į konferenciją.

Rymantė Tylaitė, Nijolė Kungelienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite