Kinestetika danų mokykloje

Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos NORDPLUS projekto „Kinestetinio mokymo(si) įtaka mokinių ugdymo(si) kokybės gerinimui“ darbo grupė, vadovaujama Ivetos Ambrulaitienės, balandžio 20-24 d. Danijoje Ringsted miesto Asgard  mokykloje susitiko su savo partneriais danais ir latviais iš Jūrmalos Slokas pagrindinės mokyklos. Trijų šalių mokytojai, kuriuos vienija NORDPLUS projektas, kinestetinių metodų taikymas ugdymo procese, dalijosi patirtimi ir mokėsi vieni iš kitų. 

Danai jau ne pirmus metus taiko kinestetinius mokymo(si) metodus.

Norėdami labiau sudominti mokinius dėstomu dalyku, mokytojai naudoja ne tik populiariausius regimąjį bei girdimąjį metodą – vis plačiau pradėjo taikyti kinestetinį mokymo(si) metodą. Žinodami, kad kinestetinio tipo žmonės pasaulį pažįsta lytėdami, judėdami, dalyvaudami įvairiuose pažinimo procesuose, mokytojai pamokose, neformaliajame ugdyme taiko įvairios veiklos pratimus, modeliavimą, žaidimus.
Mokiniams, ypač judriems, toks mokymo(si) metodas patinka, nes jie mokosi veikdami, todėl greičiau įsimena žodžius (užsienio kalbų pamokose), atskiria matematines figūras (matematikos pamokose), inscenizuodami perskaitytą kūrinį, prisimena pagrindinius veikėjus, atskleidžia jų charakterius. Moksleiviams patinka emocionaliai, demonstruojant, naudojant daug gestų ir mimikos elementų, atlikti užduotis.
Taigi, šilutiškių ir latvių kelionės tikslas – darbas, keičiantis patirtimi. Visų trijų šalių mokytojai rodė kinestetinio mokymo(si) metodus. „Daktaras Vatsonas“, „Roboto valdymas“, „Raidžių medžioklė“, „Šokinėk matematiką“ – tai tik keli metodai, kuriuos visi kartu išbandėme, ieškodami naujų pritaikymo galimybių įvairių dalykų pamokose. Dirbome klasėje, salėje, kieme. Diskutavome.
Sužavėjo Asgard mokyklos jaukumas, patalpų pritaikymas mokinių poreikiams, mokyklos erdvių visapusiškas panaudojimas, tyla ir ramybė, mokinių noras ir sugebėjimas mokytis, dirbti poromis, laisvai pasirinkus vietą ir būdą. Danai jau ne pirmus metus taiko kinestetinius mokymo(si) metodus, todėl jų patirtis labai naudinga mums ir latviams. Vaikščiodami po mokyklą, stebėdami pamokų fragmentus, sėmėmės naujų idėjų savo veiklai.
Rugsėjo mėnesį Šilutės Pamario pagrindinėje mokykloje vyks tarptautinė konferencija „Kinestetinio mokymo(si) įtaka mokinių ugdymo(si) kokybės gerinimui“. Tuos, kurie susidomėjo ir norėtų patys išbandyti kinestetinio mokymo(si) metodus ugdymo procese, norėtų mokytis žaisdami ne tik su mumis, bet ir su danais bei latviais, maloniai kviečiame į konferenciją.

Rymantė Tylaitė, Nijolė Kungelienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Siūloma nustatyti 282 vilkų sumedžiojimo limitą ir jo neskirstyti rajonais

Aplinkos ministerija parengė įsakymo projektą dėl vilkų sumedžiojimo 2022-2023 m. limito ir kviečia visuomenę, suinteresuotas institucijas su juo susipažinti. Atsižvelgus į vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis, rūšies apsaugos poreikius ir moksliniais tyrimais apskaičiuotą vilkų šeimų skaičių, siūloma nustatyti 282 vilkų sumedžiojimo limitą. Siekiant, kad vilkai būtų medžiojami proporcingai jų natūraliai gausai, limito rekomenduojama neskirstyti rajonams. Vilko apsaugos planas įpareigoja nustatant sumedžiojimo limitą įvertinti besiveisiančių vilkų šeimų skaičių. Tyrimai rodo, kad Lietuvos teritorijoje gyvena ne mažiau kaip 87 vilkų šeimos. Vilko

Taip pat skaitykite