Apie ekspedicijas į lietuvių tremties vietas

Pagėgių savivaldybės kultūros centre vyko pilietiškumo pamoka-susitikimas su ekspedicijos į lietuvių tremties ir įkalinimo vietas Kazachstane dalyviais.

Kai kurie išgirsti pasakojimai apie lagerius sukrėtė pilietiškumo pamoko dalyvius.

Kai kurie išgirsti pasakojimai apie lagerius sukrėtė pilietiškumo pamoko dalyvius

Svečius ir pagėgiškius dainomis pasveikino kultūros centro moterų vokalinis ansamblis, vadovaujamas Rasos Golubovskienės. Lietuvos Respublikos Seimo narys Paulius Saudargas su ekspedicijos bendražygiais papasakojo apie ekspedicijos tikslus, aplankytas lietuvių tremties vietas, sutvarkytas tremtinių kapines, susitikimus su ten gyvenančiais lietuviais.
Paulius Saudargas bei jo bendražygiai L. Kasčiūnas, E. Švabauskienė, G. Karazijaitė negaili savo laiko ir energijos, kad pažintų savo tautos istoriją tremtyje ir papasakotų ją kitiems žmonėms. Pavadinę savo keliones į tremties vietas ,,Ekspedicija apie DIDVYRIUS“, jie aplankė Vorkutą, Krasnojarską, Ukrainą ir Kazachstaną.
Buvo organizuotos keturios ekspedicijos: KRASLAGAS‘12 – 2012 m. ekspedicija prezidento Aleksandro Stulginskio tremties keliais Krasnojarsko krašte; VORKUTA‘13 – 2013 m. ekspedicija į Komijos respubliką, minint 60-ąsias Vorkutos kalinių sukilimo metines; BROLIAI: LIETUVA- UKRAINA‘14 – 2014 metais vykusi ekspedicija bendrais Lietuvos ir Ukrainos partizanų takais;
KARLAGAS‘15 – ketvirtoji istorinės atminties ekspedicija į Kazachstane veikusį vieną didžiausių lagerių visoje GULAG‘o sistemoje.
Kelionės metu ekspedicijos dalyviai aplankė Spaską – ypatingą lagerį, kuriame po Antrojo pasaulinio karo dauguma kalinių buvo neįgalieji ar nepagydomi ligoniai. Ir nors visi jau buvo pasmerkti, bet vis tiek net ir sunkiausi ligoniai buvo varomi dirbti: berankiai iš karjerų nešiojo akmenis statyboms ant kaklo pakabintuose maišuose, aklieji dirbo pririšti prie reginčiųjų…
Šiame lageryje daugiausia kalėjo žmonės iš Vakarų Ukrainos ir Baltijos šalių. Lietuvių šiame lageryje buvo net 20%. Ypač sukrėtė pasakojimas apie Dolinkoje esančias lageryje kalintų moterų ir vaikučių kapines, vadinamas „Mamočkino“. Kapinės atsirado šalia Akmolinsko tėvynės išdavikų žmonų lagerio „Alžir“, kuriame kalėjo 20 tūkstančių 62-ų tautybių moterys.
Šis susitikimas tarytum įprasmino N. Dž. Kulo žodžius: ,,Jei tauta nepasakos savo istorijos, už ją tai padarys kiti“.

Kultūros centro inf.

Seimo narys Paulius Saudargas papasakojo apie ekspedicijos tikslus, aplankytas lietuvių tremties vietas.

Seimo narys Paulius Saudargas papasakojo apie ekspedicijos tikslus, aplankytas lietuvių tremties vietas.

Hits: 39

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Elektroniniai sukčiai Lietuvoje iš gyventojų išvilioja milijonus  

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, vien pirmąjį šių metų ketvirtį elektroniniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų išviliojo 2,9 mln. eurų, tuo pačiu laikotarpiu pernai nuostoliai siekė 1,2 mln. eurų. Ekspertai situaciją sieja su pandemijos kasdienybe: darbu iš namų, nuotoliniu bendravimu bei noru „įdarbinti“ susitaupytus pinigus. Pirmąjį 2021 metų ketvirtį LBA priklausantys finansų bei kredito rinkos dalyviai užfiksavo 472 sukčiavimo incidentus elektroninėje erdvėje – maždaug šimtu daugiau nei vidutiniškai per ketvirtį pernai. Tiek atvejų gausa, tiek padaryta žala labiausiai išsiskiria investiciniai sukčiavimai:

Ką minėsime 2022 metais?

Seimas svarstys ir priims nutarimą, ką minėsime kitais metais. Paskelbimo atmintinais metais nutarimai priimami iš anksto, tad dabar Seimas dėmesį skiria 2022 metams. Pradžia padaryta: Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pritarė 12 nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais.   Švietimo ir mokslo komitetas posėdyje svarstė 12 Seimo nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais. Atsižvelgiant į projektų gausą ir siūlomų minėti progų įvairovę, komiteto nariams buvo pasiūlyta įvertinti, ar visi projektai yra vienodai svarbūs ir reikšmingi. Komiteto

Pasiruoškite – siuntos iš ne ES valstybių brangs ir keliaus ilgiau

Kiekvieną dieną Lietuvoje registruojama po kelias dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš ne Europos Sąjungos (ES) valstybių. Nuo liepos 1 d. visi Bendrijos gyventojai gaunantys tokias siuntas susidurs su pokyčiais, kurie nebus malonūs ─ reikės ne tik daugiau pinigų, bet ir daugiau kantrybės. Šiuo metu siuntų iki 22 Eur deklaruoti nereikia, tačiau netrukus tvarka pasikeis. Liepos 1 d. neliks importo PVM lengvatos, o tai reiškia, kad net mažiausios vertės siuntos su prekėmis, atkeliaujančios iš trečiųjų šalių, bus apmokestintos. Pavyzdžiui, jūsų iš

Siūlymas skiepytis nuo COVID-19 tarsi išmaldos prašymas?

Šiandien, balandžio 14 d., Šilutės Vydūno gimnazijos sporto salėje duris atvėrė vakcinavimo centras. Šilutės r. savivaldybės vyr. specialistė-savivaldybės gydytoja Gintarė Tamašauskienė nuo pat ryto buvo su 8 darbuotojų komanda. Dirba Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro ir Visuomenės sveikatos biuro specialistai. Per pirmąją dieną suplanuota paskiepyti 216 rajono ugdymo įstaigų darbuotojų, kurie dirba kontaktiniu būdu mokyklose, vaikų darželiuose ir kt. panašiose įstaigose. Didžiulis krūvis medikams ir slaugytojams Kam teko lankytis Šilutės šeimos gydytojų centruose, ko gero, pastebėjo, kiek darbo dabar turi

Taip pat skaitykite