Kelionė į Stokholmą ir atgal

 

Kas dar neplaukėte 12 aukštų laivu, tą galite padaryti nieko nelaukdami. Toks didingas kruizinis laivas jūsų laukia Rygos uoste, prisišvartavęs Dauguvos pakrantėje, visai netoli Rygos pilies. Nuo Šilutės iki ten – arčiau negu iki Vilniaus.
Praktinis patarimas susiruošusiems į kelionę plaukti iš Rygos uosto: automobilį galima palikti visai šalia kelto išplaukimo vietos, bet už stovėjimą tris dienas teks mokėti 29 € (beje, mokėti galima tik kreditine kortele). Penkiskart pigiau kainuoja mašinos laikymas toj pačioj gatvėj, pavažiavus krantine tolėliau – Eksporto g. 20 (Eksporta iela 20). Ten automobilio saugojimas visą išvykos laiką tekainuos nepilnai 6 eurus.
Iki tol keltais perplaukti Baltiją buvo tekę keletą kartų: į Kylį, Helsinkį, Ninashamną (netoli Stokholmo). Tik anie jūrų keltai buvo labiau skirti transportui su kroviniais kelti, tad ne tokie komfortiški turistams. Šįkart uoste laukė dvylikaaukštis kruizinis laivas „Romantika“.
Besiruošdamas kelionės įspūdžius išdėlioti „Pamario“ puslapiuose, aptikau kartu keliavusios šiaulietės kolegės išsamų šios kelionės reportažą. Geriau neparašyčiau… Tad pateikiu šiek tiek patrumpintą šios kelionės reportažą „Pamario“ skaitytojui, pasakojimą iliustruodamas savo nuotraukomis.

 

Petras Skutulas

Į vasarišką kruizą – su „Romantika“

Jurgita JUŠKEVIČIENĖ,
www.skrastas.lt

Atvirajame „Romantikos“ denyje.

Laive
Artėdami Rygos uosto link iš tolo pamatome baltą lyg gulbė didingą laivą. „Romantika“ – vienas iš vienuolikos „Tallink“ kompanijos laivų, šiuo metu plaukiojančių Baltijos jūra. 2002 metais statytas laivas yra beveik 193 metrų ilgio ir 29 metrų pločio, 12-os denių.
Uosto laukimo salėje pasitinka „Tallink Latvija“ pardavimų vadybininkė Kotryna Lužeckienė (lietuvaitė šiuo metu gyvenanti Stokholme), vėliau lydėsianti mus beveik visos kelionės metu. Trumpas instruktažas, ir netrukus mes jau laive.

Kylame į aštuntą aukštą ieškoti savo kajutės. Laive jų 727. Yra dviviečių, keturviečių ir liukso kajučių. (A klasės kajutės driekiasi palei laivo šonus ir yra su langu, pigesnės B klasės – analogiškos, tik vietoj lango kabo tokio pat dydžio veidrodis – „Pamario“ pastaba.) Mums teko dvivietės arba vienvietės ir su langu. Bendra-keleiviai džiūgauja, kad bus ne tik natūralios šviesos, bet ir galima gėrėtis jūra.

Kiekviename aukšte kabo laivo schema, tad galima nesunkiai surasti tai, kas reikalinga: informacijos biuras, kajutės, maitinimo įstaigos, parduotuvės, vaikų žaidimo kambarys, sauna ir kita.

Koridoriais zuja žmonės. Aplinkui girdėti kalbant latviškai, švediškai, rusiškai, lietuviškai, angliškai. Kotryna sako, kad laivu iš viso gali plaukti 2 500 keleivių, šiuo metu užpildyta apie 70 procentų kajučių. Vasarą keliautojų nestinga: kas keliasi į kitą krantą, kas keliauja pramogai.

Po trumpos ekskursijos po laivą keliaujame į švediško stalo restoraną „Grande Buffet“. Mums rezervuotas didelis apskritas stalas prie lango. Užkandžių, karštų patiekalų, desertų, gėrimų gausu, sunku net išsirinkti. Kadangi esame jūroje, daugelis nusprendžia, kad geriausias pasirinkimas bus jūros gėrybės.
Skanaujame išsirinktus patiekalus, šnekučiuojamės, pamažu artėdami prie Rygos uosto molų, kurie tarsi praverti vartai išlydi ir pasitinka laivus. Jūra visiškai rami lyg ežeras, po kojomis jaučiame tik neįkyrų variklių vibravimą.

Ne kiekvienam kruizo keleiviui lemta aplankyti laivo kapitoną. Vadinamasis „kapitono tiltelis“ – tai erdvi patalpa su dideliais langais ir įvairiais valdymo prietaisais. Patalpos centre prie pulto sėdi kapitonas ir jo padėjėjas. Dar vienas padėjėjas sėdi prie lango su žiūronais rankoje. Petro Skutulo nuotr.

Vakaro pramogos
Vakare prasideda šou programa „Starlight Palace“ klube. Kotryna rekomenduoja pamatyti šokėjų pasirodymą, pasiklausyti grupės iš Italijos programą, dalyvauti loterijoje. Keletas bendrakeleivių jau spėjo įsigyti bilietų, kainuojančių po 3 eurus.

Vasarą keliauja nemažai šeimų su vaikais, tad pirmi šokių grupės pasirodymai skirti mažiesiems keleiviams. Po jų laive dirbančios auklėtojos pakviečia vaikus į žaidimų kambarį „Lotte Land“, kur jų laukia daug įvairių užsiėmimų, žaidimų, varžybų, ypatingų dirbtuvių ir kitų staigmenų. Bene labiausiai mažylius vilioja kamuoliukų baseinas.
Prasidėjus muzikinės grupės koncertui, pirmieji į šokių aikštelę veržiasi vaikai, tempdami iš paskos ir tėvus. Netrukus smagi muzika išjudina ir suaugusiuosius, aikštelėje greitai daugėja įvairaus amžiaus žmonių, sma-giai sukasi ir pagyvenusios poros, ir jaunimas.
Kotryna pasakoja, kad kiekvieną rugsėjį yra rengiamas ypatingas kruizas – senjorams. Kainos į šį kruizą ypač patrauklios, tad susirenka net keli šimtai senjorų iš Lietuvos. Specialiai jiems koncertuoja kuri nors lietuviška grupė, tad vakarėlis būna ypač smagus.
Šiais metais toks kruizas bus rugsėjo 30 dieną. Keliautojai pramogaus ne tik laive, bet ir turės galimybę aplankyti seniausią Švedijos miestą Sigtuną, esantį 40 minučių kelio autobusu nuo Stokholmo. Ekskursiją veda rusakalbis gidas. Visi norintieji jau gali registruotis į šį kruizą.

23 valandą į šokių aikštelę tempdamos tris dideles dėžes ant ratukų ateina dvi charizmatiškos loterijos vedėjos.

Vakaro šou programa.

Prasideda azartiškoji vakaro dalis. Dėžėse – daugybė prizų. Jie nupirkti už pinigus, surinktus parduodant loterijos bilietus. Kai kuriems laimė šypsosi ir ne vieną kartą, o kiti taip ir lieka be prizų, tačiau nuotaika vis tiek gera.
Pasibaigus loterijai, vieni laimės eina ieškoti prie azartinių lošimų stalų ar automatų, kiti patraukia į denį, barus ar kajutes, treti, nusiteikę dar pašėlti, į diskoteką ar karaokės barą.
Trumpam išeiname į denį. Rygos pusėje kabo juodi lietaus debesys, pamažu paliekame juos užnugaryje ir plaukiame į giedrą.

Koncertas ir pramogos šou salėje trunka iki vėlumos. Čia veikia baras.

Naktis, žadanti linksmybes, dar tik prasideda. Netoliese esančioje diskotekoje didžėjus leidžia šiuolaikinę šokių muziką. Įpusėjus nakčiai, aikštelė pilna šokėjų. Pažįstami ir nepažįstami juda šokio ritmu, šypsodamiesi vieni kitiems, persimeta vienu kitu žodžiu: „Iš kur jūs? Kur plaukiat? Ką dirbat?“ Ukrainiečiai, graikai, latviai, lietuviai šėlsta kartu lyg geriausi seniai nesimatę draugai.

Karštis Stokholme
Šį kartą pusryčiai mums patiekti prabangesniame „Grill House“ restorane. Prie įėjimo pasitinka besišypsanti darbuotoja ir pasiūlo taurę putojančio vyno… Ant stalo išrikiuota įvairių sulčių ir kitų gaiviųjų gėrimų, padavėja pasiteirauja, ko įpilti: kavos ir arbatos? Pusryčių patiekalų asortimentas ne ką mažesnis nei vakarienei. Stengiamės nelaužyti tradicijų ir daugelis renkamės kiaušinienę, kiti – košės, karštų patiekalų, kai kas tepasi sumuštinį, desertui – įvairių skanumynų, vaisių.
Stokholmo uostas artėja. Orų programėlė rodo, kad Švedijos sostinėje bus karšta diena: beveik 30 laipsnių ir giedra.

Senamiestyje gausu įspūdingos architektūros statinių, čia gausu ir turistų.

Uoste ekskursijos dalyvių laukia didelis autobusas. Prie vairo sėdi vairuotoja Marina, pasitinka rusiškai kalbantis gidas Olegas. Važiuojame Stokholmo gatvėmis, vos spėjame sekti gido pasakojimą žvalgydamiesi tai kairėn, tai dešinėn. Trumpam stabtelime ir išlipame vietoje, iš kurios atsiveria beveik viso Stokholmo panorama. Per beveik dviejų valandų ekskursiją autobusu pamatome ambasadų rajoną ir kitas Stokholmo miesto vietas, sužinome apie švedų gyvenimo būdą, švietimo sistemą, įžymius Švedijos žmones ir kitų įdomių dalykų.

Kelionė autobusu baigiasi miesto centrinėje dalyje. Turime valandą pasivaikščioti Stokholmo gatvelėmis, užsukti išgerti kavos ar įsigyti lauktuvių artimiesiems. Kepina saulė, todėl turistai spiečiasi pavėsyje prie geriamojo vandens fontano, šlakstosi vandeniu veidus, pildosi buteliukus.

Mūsų kelionės vadovė Kotryna jau daugiau kaip metus gyvena Stokholme, tad nusiveda į mėgstamą kepyklėlę, iš kurios sklinda pasakiški kvapai. Čia galima paragauti tradicinių švediškų cinamoninių ar kitokių bandelių, naminės picos, kitų kepinių.
Lauktuvių pirkti Kotryna vedasi į nediduką prekybos centrą, sako, kad čia rasime daugiau vietinių prekių ir produktų nei laive. Rekomenduoja įsigyti maltos kavos, įvairaus sūrio tūbelėse (kaip dantų pasta), švediškų saldainių. Dairomės ir kitų pas mus nematytų skanėstų.

Artėja laikas grįžti į laivą. Galima keliauti pėsčiomis, autobusu arba metro (daugelis bilietus, kainuojančius po 4 eurus, įsigijome dar laive). Bendrakeleiviai vyrai meta sau iššūkį laivą pasiekti pėsčiomis. Moterims Kot-ryna siūlo metro – bus įdomiau, kiekvienos stoties sienos dailininkų išpieštos vis kitais motyvais. Įeiname į stotį, prie vartų nuskaitome savo bilietus ir leidžiamės ilgu eskalatoriumi žemyn. Oras pamažu vėsta. Tikra atgaiva po kaitros viršuje.
Gana greitai pasiekiame reikalingą stotelę ir vėl išnyrame iš vėsių požemių į kaitrą. Keliaujame ilgais įkaitusiais koridoriais iki uosto laukimo salės. Čia Kotryna su mumis atsisveikina linkėdama ne mažiau smagios kelionės atgal. Ji lieka namuose, Stokholme.

Švedijos sostinė Stokholmas įsikūręs 14–oje salų, kurias jungia 57 tiltai.

Salos, salelės
Grįžę į laivą visa kompanija įsitaisome denyje. Malonu ištiesti kojas po kelionės. Denyje karšta, bet pajudėjus laivui ima pūsti gaivus vėjelis. Gera, kad nereikia niekur skubėti, galima šnekučiuotis, dalintis įspūdžiais ir grožėtis žaliomis salomis, salelėmis su jaukiais mediniais namukais.

Po pasivaikščiojimo po Stokholmą kūnas maloniai pavargęs, todėl vilioja mintis apsilankyti pirtyje ir pagulėti sūkurinėje vonioje. Tokias paslaugas siūlo laive esantis Saunos centras.
Jaučiamės gerokai praalkę, tad visi kartu patraukiame į „Grand Buffet“ vakarienės. Šį kartą aplinkui girdisi jau daugiau kalbančių lietuviškai. Ne tik pavieniai „fūristai“ ar darbininkai keliauja, bet ir nemažai lietuvių šeimų: galbūt grįžta namo po viešnagės Švedijoje ar Norvegijoje, galbūt keliauja aplankyti artimųjų Lietuvoje.

Po vakarienės privaloma dalis apsilankyti laivo parduotuvėse. Žmonių jose netrūksta. Daugelis žvalgosi į suvenyrus, kosmetiką, saldumynus. Stipriųjų gėrimų skyrius kol kas uždarytas. Jis veiks vos porą valandų, kai laivas bus neutraliuose vandenyse.
Išaušus rytui esame netoli Latvijos krantų. Nebėra salelių, danguje daugiau debesų, bet rytas šiltas, jūra vis tokia pat rami. „Grįžtame į realybę“, – pašmaikštauja bendrakeleivis. Liūdna, kad kelionė taip greitai baigėsi, bet gera, kad ji dovanojo ne tik daug įspūdžių, bet ir naujų draugų.

Iki kito karto, Stokholme!, Petro Skutulo nuotr.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Vasaros ir rudens sandūroje Žolinė kviečia susitikti gimines

Rugpjūčio 15-ąją katalikiškas pasaulis švenčia Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų šventę, vadinamą Žoline. Tikintiesiems tai viena didžiausių Mergelės Marijos švenčių – jos paėmimo į dangų prisiminimas, kai bažnyčiose šventinamos gėlės ir žolynai. Padavimas byloja, kad po Išganytojo Motinos mirties apaštalai budėję prie jos kapo Jeruzalėje. Apaštalas Petras patyręs, jog Marija prisikėlė iš numirusiųjų ir Viešpats ją paėmė į dangų. Atidarę karstą, Marijos kūno neberadę – karstas buvęs pilnas nuostabiausių gėlių. Didžiausios Žolinės iškilmės švenčiamos bažnyčiose, kurios turi Švč. Mergelės

Sausrą įveikęs lietuviškų morkų ir svogūnų derlius pasiekė parduotuvių lentynas

Nors karšta ir sausringa vasara apsunkino morkų ir svogūnų derėjimo sąlygas, šviežios lietuviškos daržovės jau pasiekė parduotuvių lentynas. Prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, šiųmečiai lietuviški svogūnai lentynose atsidūrė savaite ankščiau nei pernai, o morkos – savaite vėliau. Prekybininkai pastebi, kad pirkėjai ypač mėgsta šviežias Lietuvoje užaugintas daržoves, tad jas gausiai perka vos pasirodžius ant prekystalių. Didžiausio šalyje prekybos tinklo duomenis, vien pernai lietuviškų morkų ir svogūnų paklausa buvo išaugusi trečdaliu. Iš šviežią produkciją mums tiekiančių Lietuvos ūkininkų šiemet išgirdome, jog svogūnų

Ar eksportuosime lietuvišką medų į Japoniją?

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys susitiko su kadenciją baigiančiu Japonijos ambasadoriumi Toyoei Shigeeda, su kuriuo aptarė  žemės ūkio sektoriaus aktualijas, jautienos eksporto plėtrą, taip pat užsiminė ir apie lietuviško medaus eksporto galimybes į Japoniją. „Šiemet Lietuvoje yra gausu medaus ir mūsų bitininkai ieško naujų rinkų, tad viena iš krypčių galėtų būti Japonija“, – kalbėjo žemės ūkio ministras. Šių metų orai geri kaip niekad, jie buvo palankūs medaus derliui. „Man teko paragauti lietuviško medaus per Žagarės vyšnių festivalį, išties geras produktas,

Pasirengimą sezonui pradėjusią „Šilutę“ papildė dar vienas naujokas

Rugpjūčio 13-ąją į pirmąją treniruotę susirinko Šilutės krepšinio komanda ir pradėjo pasiruošimą 2018-2019 metų Nacionalinės krepšinio lygos sezonui. Šiuo metu treneriai visą dėmesį skiria atletiniam pasirengimui, traumų prevencijai ir pluša pagal trenerio Tomo Muniaus sudarytą programą. Šilutės komanda pirmadienį oficialiai papildė Mantas Šerkšnas, kuris praėjusiame NKL sezone rinkdavo po 9,5 taško bei atkovodavo po 3,2 kamuolio, su kuriuo buvo pasirašyta vienerių metų sutartis. Šilutiškiai savo gretose jau turi 11 krepšininkų, du legionieriai (Austinas Pope’as ir Jamillas Powellas) prisijungs prie komandos