Keliautojų klubo nariai padėkojo ir Šilutės ligoninės kolektyvui

Liepos 10 d. Šilutėje svečiavosi Lietuvos karių asociacijos Keliautojų klubo (LKA KK) nariai, kurie Liepos 6-ąją pradėjo kelionę dviračiais aplink Lietuvą „LT-102 No COVID-19“. Žygio dalyvių kelionės tikslas – susipažinti su šalies medikais ir padėkoti jiems už ištvermę kovojant su COVID-19 pandemija. Padėkos sulaukė ir Šilutės ligoninės darbuotojai.

Dviračių entuziastai padėkojo Šilutės ligoninės medikams už ištvermę ir pareigą, priešakinėse linijose kovojant su koronaviruso infekcija. Ligoninės bendruomenei įteikė Lietuvos istorinę vėliavą ir pačių pagamintus Lietuvos vienius – vienybės vėliavėles.

„Lietuvos vienius gaminome patys. Norime, kad juos turėtų kiekvienas šalies medikas. Tai mūsų vizitinė kortelė, kurią dovanojame jums. Puoselėdami istorinę atmintį, dovanojame ir Tiek dviračių ligoninės kieme dar nebuvo buvę… vos istorinę vėliavą. Misija mūsų paprasta – dėkojame už jūsų atsidavimą, darbą. Didžiuojamės Lietuvos medikais“, – kalbėjo LKA KK prezidentas Rolandas Lubys prieš įteikdamas medikams dovanas.

Gražių žodžių keliautojams tarė Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Viktoras Šileikis, pasidžiaugęs dviratininkų apsilankymu, linkėjo jiems sveikatos ir sėkmingai užbaigti kelionę. LKA KK nariai, dviračiais keliaudami aplink Lietuvą, lankėsi šalies gydymo įstaigose, aplankė istorines vietoves, kultūros paveldo objektus.

Dviejų savaičių trukmės kelionė baigsis šį sekmadienį. Dviratininkai bus įveikę per 1000 kilometrų. Kelionę teko atšaukti LKA KK nariai susitikimo su medikais metu pasakojo apie savo veiklą ir įvairias keliones.

Prieš kelerius metus Lietuvos šimtmečio proga dviratininkai taip pat keliavo aplink Lietuvą, tačiau kitu maršrutu. Pastaroji kelionė Keliautojų klubo narius ir įkvėpė didingesnei kelionei – aplink Baltijos jūrą, įveikiant penkis etapus po 1000 km per 14 dienų. Pirmasis etapas įvyko pernai – nuvyko nuo Vilniaus iki Lenkijos – Vokietijos sienos. Šiemet turėjo įvykti antrasis etapas, tačiau dėl koronaviruso pandemijos jį teko atšaukti.

„Pandemija mums pakišo koją. Teko atšaukti ir visus susitikimus su lietuvių bendruomenėmis Švedijoje, Vokietijoje, Danijoje. Tad atsisakėme šios kelionės, nes negalėjome ir keltų užsisakyti, bilietų nusipirkti… Bet stebėję, ką daro mūsų medikai Lietuvoje, šalia mūsų, nusprendėme jiems padėkoti“, – apie kelionę pasakojo R. Lubys, išreiškė viltį, kad pandemija nebesugrįš…

Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuvoje 96 proc. sukčių aukų – fiziniai asmenys, dažniausiai praranda iki 1 tūkst. Eur

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 mln. eurų – dukart daugiau nei 2020-aisiais. Pagrindiniais sukčių taikiniais tapo trijų didžiausių šalies miestų gyventojai – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje užfiksuota 80 proc. visų sukčiavimo atvejų. Nors 96 proc. sukčiavimo atvejų buvo nukreipti į fizinius asmenis, beveik pusė visų išviliotų pinigų – iš įmonių sąskaitų. Tai rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) statistika. Statistinė analizė „Parengėme 2021 m. sukčiavimo atvejų detalią statistinę analizę, padėsiančią finansų rinkos atstovams kryptingiau

Dėmesio – 34 laipsnių karščiai! Kaip saugoti sveikatą?  

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įspėja apie kaitrą. 2022 m. birželio 27-30 dienomis dienos temperatūra daugelyje rajonų sieks 30–34 laipsnius karščio. Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgdami į tai, visuomenės sveikatos specialistai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Taip pat skaitykite