Kelias į Rusnę – vėl dėmesio centre

Medžių alėjos palei Rusnės kelią medžiai visi pažymėti – jų amžius baigėsi. Petro Skutulo nuotr.

Kovo 5 d. kelio Šilutė – Rusnė 400 m ilgio ruože vandens nebuvo, automobiliai važiavo be trikdžių. Smalsuolius traukė ledo vainikais tarsi sijonais saulėje spindėję medžiai, tai priminė, jog medžiai iki šalčių buvo beveik metro gylio potvynio vandenyje. Tiek vandens tuomet sėmė ir kelią.

Šią savaitę kelyje Šilutė–Rusnė prasidės parengiamieji darbai užliejamo kelio ruožui rekonstruoti ir estakadai statyti. Pirmiausia numatytame rekonstruoti kelio ruože statybų rangovo AB „Kauno tiltai“ darbininkai pradėjo kirsti kelkraščiuose ir ant kelio pylimo augančius senus uosius, beržus, liepas.

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos praneša, kad rengiantis rekonstrukcijos darbams bus iškirsti eismo saugai pavojų keliantys 288 seni, alėją sudarantys  medžiai. Pranešime akcentuojama, kad kraštovaizdžiui atkurti tiek pat medžių bus pasodinta abipus kelio palei visą rekonstruotą kelio ruožą, išskyrus estakadą.

Memorandumas dėl medžių

„Medžių atsodinimo ir vėliau nuolatinės jų priežiūros bei apsaugos klausimai numatyti šiandien (2018.03.05 – red. pastaba) pasirašytame Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos memorandume.

Memorandume numatyta, kad Kelių direkcija ne tik užtikrins medžių prie kelio Šilutė–Rusnė atsodinimą, bet rūpinsis ir kitų unikalių, su keliais susijusių Nemuno deltos regioninio parko kraštovaizdžio elementų išsaugojimu. Medžių juostos bus saugomos, prižiūrimos ir atnaujinamos prie regioniniame parke esančių Kintų–Ventės, Rusnės–Pakalnės ir kitų kelių“, – teigiama Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pranešime.

Susisiekimo ministerija primena, kad Rusnės estakada bus statoma krašto kelyje Nr. 206 Šilutė–Rusnė, kuris vienintelis veda į Rusnės salą. Rekonstruojamame 5 km ilgio kelio ruože bus įrengta nauja kelio dangos konstrukcija, apie 1,8 km ilgio kelio atkarpa prie estakados bus paaukštinta. Atsižvelgiant į Šilutės rajono turizmo ir rekreacijos poreikius, ties rekonstruojamu keliu ir per estakadą bus nutiestas 4,5 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas. Pačiame žemiausiame, kasmet užliejamame kelio ruože bus pastatyta gelžbetoninė sijinė 750 m ilgio dviejų eismo juostų estakada.

Potvynis prasidėjo 2017 m. spalio 16 d.

Pamario krašto gyventojai puikiai žino, kad žemiausią 400 m ilgio šio kelio ruožą kiekvieną pavasarį (kartais ir rudenį) užlieja Nemuno žemupio upių potvynis, todėl apie 40 dienų per metus kelias būna nepravažiuojamas lengvaisiais automobiliais. Lengvieji automobiliai užliejamu ruožu važiuoja, kol vandens gylis neviršija 15 cm. Iki 80 cm gylio užlietu ruožu automobilius perkelia traktoriai, jei gylis dar didesnis – transporto eismas keliu draudžiamas.

Valstybės įmonės „Kelių priežiūra“ duomenimis, dar tęsiasi pernai spalio 16 d. prasidėjęs potvynis. Šiuo metu kelias Šilutė–Rusnė yra pravažiuojamas. Ekstremali situacija buvo susidariusi šių metų vasario 1–6 ir  9–12 d., kai vandens gyliui viršijus 80 cm automobiliai nebuvo keliami.

Parengta pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos informaciją

Hits: 1048

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Elektroniniai sukčiai Lietuvoje iš gyventojų išvilioja milijonus  

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, vien pirmąjį šių metų ketvirtį elektroniniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų išviliojo 2,9 mln. eurų, tuo pačiu laikotarpiu pernai nuostoliai siekė 1,2 mln. eurų. Ekspertai situaciją sieja su pandemijos kasdienybe: darbu iš namų, nuotoliniu bendravimu bei noru „įdarbinti“ susitaupytus pinigus. Pirmąjį 2021 metų ketvirtį LBA priklausantys finansų bei kredito rinkos dalyviai užfiksavo 472 sukčiavimo incidentus elektroninėje erdvėje – maždaug šimtu daugiau nei vidutiniškai per ketvirtį pernai. Tiek atvejų gausa, tiek padaryta žala labiausiai išsiskiria investiciniai sukčiavimai:

Ką minėsime 2022 metais?

Seimas svarstys ir priims nutarimą, ką minėsime kitais metais. Paskelbimo atmintinais metais nutarimai priimami iš anksto, tad dabar Seimas dėmesį skiria 2022 metams. Pradžia padaryta: Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pritarė 12 nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais.   Švietimo ir mokslo komitetas posėdyje svarstė 12 Seimo nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais. Atsižvelgiant į projektų gausą ir siūlomų minėti progų įvairovę, komiteto nariams buvo pasiūlyta įvertinti, ar visi projektai yra vienodai svarbūs ir reikšmingi. Komiteto

Pasiruoškite – siuntos iš ne ES valstybių brangs ir keliaus ilgiau

Kiekvieną dieną Lietuvoje registruojama po kelias dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš ne Europos Sąjungos (ES) valstybių. Nuo liepos 1 d. visi Bendrijos gyventojai gaunantys tokias siuntas susidurs su pokyčiais, kurie nebus malonūs ─ reikės ne tik daugiau pinigų, bet ir daugiau kantrybės. Šiuo metu siuntų iki 22 Eur deklaruoti nereikia, tačiau netrukus tvarka pasikeis. Liepos 1 d. neliks importo PVM lengvatos, o tai reiškia, kad net mažiausios vertės siuntos su prekėmis, atkeliaujančios iš trečiųjų šalių, bus apmokestintos. Pavyzdžiui, jūsų iš

Siūlymas skiepytis nuo COVID-19 tarsi išmaldos prašymas?

Šiandien, balandžio 14 d., Šilutės Vydūno gimnazijos sporto salėje duris atvėrė vakcinavimo centras. Šilutės r. savivaldybės vyr. specialistė-savivaldybės gydytoja Gintarė Tamašauskienė nuo pat ryto buvo su 8 darbuotojų komanda. Dirba Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro ir Visuomenės sveikatos biuro specialistai. Per pirmąją dieną suplanuota paskiepyti 216 rajono ugdymo įstaigų darbuotojų, kurie dirba kontaktiniu būdu mokyklose, vaikų darželiuose ir kt. panašiose įstaigose. Didžiulis krūvis medikams ir slaugytojams Kam teko lankytis Šilutės šeimos gydytojų centruose, ko gero, pastebėjo, kiek darbo dabar turi

Taip pat skaitykite