Kelią į pergales įveikti padeda kovotojo dvasia

Penkiolikametis Šilutės sporto mokyklos auklėtinis Lukas Kordušas Klaipėdoje tapo šalies suaugusiųjų sunkumų kilnojimo lengvojo svorio čempionu. Nugalėti vyresnius jam padėjo atkaklumas, įgimtas kovotojo būdas, noras siekti kaskart geresnių rezultatų.

Lietuvos sunkiosios atletikos čempionato bronzos medalių laimėtojai Raimondas Trajanauskas (kairėje), Viktorija Guginytė ir čempionas Lukas Kordušas.

88-asis Lietuvos suaugusiųjų vyrų ir moterų sunkiosios atletikos čempionatas gegužės pabaigoje vyko Klaipėdoje. Dalyvavo 236 sportininkai: 200 vyrų ir 36 moterys. Varžėsi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Marijampolės, Alytaus, Anykščių, Telšių, Plungės, Gargždų, Kretingos, Jurbarko, Rokiškio, Šilutės, Šilalės sunkumų kilnotojai. Šilutei atstovavo Simona Paulekaitė, Viktorija Guginytė, Lukas Kordušas, Gintaras Burzdžius, Tomas Šiškus, Gražvydas Majus, Tomas Li Čin Chai ir Raimondas Trajanauskas (treneriai Liudas Čičirka, Laimis Li Čin Chai).
L.Kordušui liepos viduryje sukaks penkiolika metų. Jo svorio kategorijos atletų (56 kg) buvo 21. Treneris L. Li Čin Chai sako, kad Lukas yra tvirto charakterio, lemiamą akimirką moka susikaupti, nepalūžta, jei nepavyksta veiksmas. Taip buvo ir Klaipėdoje, kai, išrovęs 75 kg, du kartus neiškėlė 76 kg. Jo pagrindinis varžovas, devyniolikametis Viktoras Stanevičius iš Marijampolės, įveikęs 78 kg, pirmavo. Kas taps šalies čempionu, lėmė stūmimo veiksmas.
L. Kordušas pirmu bandymu iškėlė 88, antru – 95 kg. Mėgino iškelti ir 96 kg, bet nepavyko. V. Stanevičius išnaudojo visus bandymus, keldamas 87, 89 ir 91 kg. Jo dvikovės rezultatas – 169 kg, L. Kordušo – 170 kg. Šilutiškis – Lietuvos suaugusiųjų čempionas! Sidabro medalį pelnė V. Stanevičius, bronzos – D. Lelešius (Marijampolė). Neblogai pasirodė ir trenerio L.Čičirkos auklėtinis, šešiolikmetis Gintaras Burzdžius – užėmė penktą vietą. Gintaro dvikovės rezultatas – 133 kg (rovė 58, stūmė 75 kg).
Tarp atletų, sveriančių iki 62 kg (32 dalyviai), septyniolikmetis šilutiškis Tomas Šiškus liko šeštas. Jis dviem veiksmais iškėlė 170 kg (75+95).
Klaipėdos universitete studijuojantis šilutiškis, 21-erių Tomas Li Čin Chai pelnė taškus Šilutei ir uostamiesčiui, kur dabar treniruojasi. Jis turi du trenerius: klaipėdietį Bronių Vyšniauską ir tėvelį, buvusį daugkartinį Lietuvos lengvojo svorio čempioną. Tomas ir jo bendraamžis šilutiškis Raimondas Trajanauskas kovojo su atletais, sveriančiais iki 85 kg (32 dalyviai). Pamariškiai nenuvylė: T. Li Čin Chai pelnė sidabro medalį, R. Trajanauskas – bronzos. Pirmasis Šilutei ir Klaipėdai laimėjo po 25 taškus, antrasis Šilutės kraitį padidino 23 taškais. Tomo dvikovės rezultatas – 282 kg (127+155), Raimondo – 263 kg (111+152). Čempionu tapęs Irmantas Kačinskis (Klaipėda, Telšiai) iškėlė 310 kg (145+165).
Aštuoniolikmetės šilutiškės Simona Paulekaitė (63 kg) ir Viktorija Guginytė (69 kg) džiūgavo laimėjusios bronzą. Varžovių nebuvo daug, bet pergalė šalies čempionate reiškia, kad per treniruotes lietas prakaitas atsipirko. Simona dviem veiksmais įveikė 70 kg (28+42), Viktorija iškėlė 92 kg (40+52). Viktorija antrą vietą užėmusiai Lijanai Jakaitei iš Gargždų pralaimėjo 3 kg. Simonai dar teks padirbėti, jei ketina vytis lyderes Rositą Krikotiną (Plungė) ir Moniką Bražinskaitę (Gargždai). Čempionės Rositos rezultatas – 91 kg (37+54), čempionės Monikos – 118 kg (50+68). Šilutiškės tarp merginų komandų (11), surinkusios 46 taškus, liko šeštos. Nugalėjo Gargždų rinktinė (175 tšk.), 2-3 vietas užėmė Telšių ir Klaipėdos komandos, pelniusios 171 ir 138 tšk.
Tarp vyrų komandų sėkmingiausiai pasirodė klaipėdiečiai, aplenkę Marijampolės (II) ir Gargždų rinktines (III). Šilutiškiai tarp 16 komandų liko aštunti.

R. D. Mažutis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Virš Žemaičių Naumiesčio plevėsuoja vėliava su auksiniu liūtu, dantyse laikančiu raudoną titnaginį pistoletą

Naumiestiškiai, o gal ir akylesni pravažiuojantieji pastebėjo jau porą savaičių Žemaičių Naumiesčio centre, ant šalia paminklo 1918 metų Nepriklausomybės dalyviams paminklo esančio aukšto flagštoko išdidžiai plevėsuojančią šio miestelio vėliavą. Kitoje gatvės pusėje, prie seniūnijos, plaikstosi valstybinė  trispalvė. Iškelti Žemaičių Naumiesčio vėliavą nusprendė seniūnija. Tuo norima atkreipti dėmesį į garbingą ir įdomią miestelio bei jo apylinkių istoriją. Tuo pačiu didinti pasididžiavimą savo miesteliu. Žemaičių Naumiesčio vėliava sukurta remiantis istoriniu miestelio herbu. 1792 m. balandžio 12 d. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos

12 Pagrindinių Kūčių stalo patiekalų

Kartu su Šv. Kalėdomis, Kūčios yra viena svarbiausių lietuvių švenčių, kuriai skiriamas ypatingas dėmesys. Ši šventė išskirtinė ne tik savo svarba, bet ir giliomis tradicijomis, kurios perduodamos iš kartos į kartą ir yra mažai pakitusios nuo senų laikų. Geriausias pavyzdys – 12 skirtingų patiekalų ant Kūčių stalo, kuriuos vieni sieja su religiniu aspektu ir 12 apaštalų, o kiti su metus sudarančiais 12 mėnesių. Bet kuriuo atveju tiesiog būtina paragauti visų šių gaminių, mat tikima, kad to nepadarius aplankys nesėkmės. Žinoma,

Geras dulkių siurblys – nepamainomas pagalbininkas: kaip išsirinkti tinkamą?

Kad dulkių siurblys taptų nepamainomu pagalbininku, padedančiu namus nepriekaištingai sutvarkyti be vargo ir didelių pastangų, svarbu išsirinkti tinkamą šio prietaiso tipą ir modelį. „Samsung“ produktų ekspertas Vytautas Jurgaitis pataria atsižvelgti į keletą pagrindinių dalykų. 1. Dydis ir tipas Pasak V. Jurgaičio, pirmiausia reikėtų įvertinti, ar prietaisu namuose bus patogu naudotis, ar jis neužims daug vietos. „Labai galingas, tačiau griozdiškas, dulkių siurblys namuose užims daug vietos, o ir siurbiant juo gali būti nepatogu laviruoti tarp baldų, pasiekti sunkiau prieinamas vietas. Tai

Statistikos departamentas skelbia šalies bendrojo produkto antrąjį įvertį (+video)

Bendrojo vidaus produkto antrasis įvertis   2020 m. trečiąjį ketvirtį BVP to meto kainomis siekė 13,2 mlrd. EUR. Palyginti su antruoju 2020 m. ketvirčiu, realiojo BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo teigiamas ir sudarė 3,8 proc. Vertinant gamybos metodu, 2020 m. trečiąjį ketvirtį teigiamam BVP pokyčiui didžiausios įtakos turėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos (2,1 proc. p.), pramonės (0,9 proc. p.), profesinės, mokslinės ir techninės, administracinės ir aptarnavimo veiklos (0,3 proc. p.) įmonių veiklos rezultatai. Vertinant BVP išlaidų metodu, nustatyta, kad

Taip pat skaitykite