Kaziuko mugė Vilkyškiuose – be alaus, be midaus…

Šeštadienį Vilkyškių miestelio centre šurmuliavo tradicinė Kaziuko mugė. Nei alaus, nei midaus nebuvo. Vilkyškių seniūnijos bendruomenė kvietė prie laužo, virš kurio garavo didžiulis puodas – iš jo sėmė, į puodukus pylė, paragauti siūlė senosios Prūsijos lobiais vadinamos arbatos, ekologiškos, pelniusios Lietuvos tautinio paveldo vardą. Tokį išskirtinį verslą susikūrė Vilkyškių bendruomenė.

„Kazimiero arbata“ – tokių dovanų gavo ir Vilkyškių seniūnijos Kaziai ir Kazimierai, kurių šįkart pagerbti keturi: vietos katalikų parapijos kunigas Kazys Žutautas, taip pat Kazys Polita, Kazimieras Kinderis ir Kazimieras Arcimavičius. Vilkyškių seniūnijoje yra 7 varduvininkai, tačiau Eleonora Kazimiera Ščerbakova į Kaziuko mugę neatvyko, jaunų vyrų Kazimiero Povilaičio iš Žukų ir vilkyškiečio Kazimiero Gečiaus irgi nesulaukta.
Vilkyškių seniūnas Darius Jurkšaitis pasidžiaugė: „Toks gausus čia susirinkusių žmonių būrys rodo, kad mums reikia švenčių, linksmybių, reikia bendravimo, šilto žodžio, kaimyno kumštelėjimo… Tikiuosi, kad šiandien čia kiekvienas ras sau tinkamą užsiėmimą: kas susitiks seną draugą, kas išsikalbės, kas naudingą daiktą nusipirks, kas pašoks, kitų pasižiūrės, save parodys, o kas ir pinigėlių užsidirbs. Linkiu visiems geros nuotaikos ir gero oro, naudingų pirkinių ir geros prekybos“.

Spalvingų verbų į Kaziuko mugę atvežė moterys iš Stoniškių.

Spalvingų verbų į Kaziuko mugę atvežė moterys iš Stoniškių.

„Turime nuostabų vardą, kurį mums suteikė. Žinome, kad šventas Kazimieras turėjo ir statusą – buvo didikas. Viską, ką darė, jis gebėjo suderinti su Dievo malone, nepamiršo maldos, nepamiršo daryti gera. Linkiu, kad nepavargtumėm daryti gera vienas kitam“, – tokiais žodžiais į šventės dalyvius kreipėsi kunigas Kazys Žutautas.
Išties kovo 4 d. – Lietuvos globėjo šv. Kazimiero diena. Šv. Kazimieras, gyvenęs 1458-1484 metais, yra žinomas ir gerbiamas šventasis, kuris buvo išsilavinęs, išmintingas žmogus, prabangos ir malonumų aplinkoje išdrįsęs atvirai pasisakyti už krikščioniškąsias vertybes: tikėjimą, maldą, rūpinimąsi vargšais, ištikimybę, saiką. Daugelis jaunų žmonių šv. Kazimiero gyvenime atpažįsta norą eiti prieš srovę, nesitaikstyti su neteisybe, melu, rinktis tai, kas tikra ir amžina.
Net saulė nušvito
Kaimiška muzika, linksmos dainos ir gardūs kvapai į Kaziuko mugę vidurdienį sutraukė jau gausybę žmonių. Kol saulė buvo už debesų, nuo žvarbaus oro gelbėjo kopūstynė po 1 eurą, net iš Viešvilės moterų atvežti karšti cepelinai po 2 eurus, Žukų kaimo moterų iškeptas kugelis. Vis daugiau radosi norinčių pasišildyti Vilkyškių bendruomenės dalijama arbata. Pakelių prikrauta tiek, kad net akys raibo. Visos arbatų rūšys paruoštos pagal vaistininko, liaudies medicinos eksperto Virgilijaus Skirkevičiaus rekomendacijas.
Štai „Kazimiero arbata“ surinkta 2015 m. vasarą Mažosios Lietuvos teritorijoje. Tai ekologiškas žemės ūkio produktas – vaistinius augalus rinko Aušgirių, Kriokiškių, Lumpėnų, Mociškių, Žukų, Smalininkų ir Viešvilės gyventojai. Džiovino ir fasavo Vilkyškių bendruomenė. „Kazimiero arbatoje“ – aviečių ūgliai, raudonėliai, juodųjų šeivamedžių žiedynai.

Tarsi spalvingas pavasaris ant stalo Kaziuko mugės kepinėliai.

Tarsi spalvingas pavasaris ant stalo Kaziuko mugės kepinėliai.

Beje, ir Kaziuko mugėje Vilkyškių bendruomenė prekiavo įvairiomis dėžutėmis ir kitais suvenyrais, kurie išgraviruoti ir išpjaustyti iš medžio – tai dar vienas jų verslas, susikurtas gavus europinę paramą.
Stoniškių bendruomenės moterys su vaikais stalą nukrovė gėrybėmis: pyragais ir „grybukais“, spalvingomis verbomis, dailiuose indeliuose susodintais kaktusais, žinoma, ir auksarankės stoniškietės Aldonos Ališkevičienės bei jos dukrų mezginiais, nėriniais. Netoli ilgą stalą siuviniais, mezginiais, papuošalais apdėjo Pagėgių neįgaliųjų draugijos nariai. Buvo ir svogūnų pynių, bandelių, sausainių, dešrų ir lašinių, drožinių iš medžio, metalo dirbinių, net kailio gaminių. Šluotų galėjai rinktis ir pagal koto ilgumą, ir pagal „galvos“ stambumą… Tik nei vyrai, nei moterys prie šluotų į eilę nestojo… Ne viena moteris rinkosi pintų krepšelių. Į juos dėjosi nusipirktų bandelių, bryzelį lašinukų, dešimtį kiaušinių, į rankas ėmė verbą, o akimis ganė mezginius, nėrinius, siuvinius. Kas pirko, kas pardavė, mainė, derėjosi ir juokavo.
Netrukus jau sukosi poros, po šokių prasidėjo žaidimai, vyrai ir moterys traukė dainas. Tuštėjo prekystaliai, dideli kopūstynės ir arbatos katilai. Tik žmonės neskubėjo skirstytis. Pasirodo, linksma ir be alaus, ir be midaus.

Stasė SKUTULIENĖ

 Į Kaziuko mugę Vilkyškių miestelio centre suėjo ir suvažiavo gausybė Pagėgių, Šilutės, Jurbarko ir kitų kraštų gyventojų.

Į Kaziuko mugę Vilkyškių miestelio centre suėjo ir suvažiavo gausybė Pagėgių, Šilutės, Jurbarko ir kitų kraštų gyventojų.

Kopūstynė – tik 1 euras...

Kopūstynė – tik 1 euras…

Vilkyškių seniūnas Darius Jurkšaitis (iš kairės) su apdovanotais varduvininkais Kaziais ir Kazimierais.

Vilkyškių seniūnas Darius Jurkšaitis (iš kairės) su apdovanotais varduvininkais Kaziais ir Kazimierais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite