Kas yra Velykos krikščionio žvilgsniu?

Nors šventas Velykas švenčia daugelis, tačiau ar visi galėtų atsakyti į klausimą, kas yra Velykos? Į jas pirmiausia turėtume žvelgti per krikščionybės prizmę. O šiame kontekste Velykos yra Kristaus prisikėlimas – pati reikšmingiausia ir drauge seniausia krikščionių šventė. Ja siekiama paminėti po nukryžiavimo mirusio Kristaus prisikėlimą. Su tuo ir siejama Velykų šventės kilmė.

Kada švenčiamos Velykos?

Jau rašėme, kad ši šventė yra viena iš tų, kurios kilnojamos, t. y. neturi tokios pastovios datos kaip, pavyzdžiui, Kalėdos. Velykų šventės data kasmet nustatoma vis kita, remiantis Mėnulio ir Saulės kalendoriumi, o Vakarų bažnyčiose ši šventė švenčiama pirmąjį sekmadienį po pavasario lygiadienio. Pastarasis skaičiavimo būdas pradėtas naudoti dar 325 metais.

Remiantis Grigaliaus kalendoriumi, anksčiausia Velykų data gali būti kovo 22 diena, o vėliausia – balandžio 25 diena. Rytų krikščionių bažnyčiose naudojamasi ne Grigaliaus, bet Julijaus kalendoriumi, o pagal jį, kovo 21 diena atitinka balandžio 3 dieną Grigaliaus kalendoriuje, būtent todėl Rytų krikščionys Velykas švenčia anksčiausiai – balandžio 4 dieną, o vėliausiai – gegužės 8 dieną.

Šventų Velykų simboliai

Daug papročių siejama su Velykų švente. Nemaža dalis jų turi pagoniškas ištakas, pavyzdžiui: regis, esminis Velykų simbolis – margučiai, taip pat Velykų bobutė, Velykų kiškučiai, tai pat ir mažiesiems itin daug smagių emocijų suteikiantis margučių ridenimas.

Didžioji Velykų savaitė: reikšmė, papročiai ir tradicijos

Didžiąja savaite vadinama savaitė prieš  Velykas. Prasideda ji Verbų sekmadienį. Šią dieną minima Kristaus įžengimo į Jeruzalę diena. Čia jį pasitiko vietiniai, modami palmių šakelėmis, o šiandien pastarąsias mūsų krašte atstoja kadagys, be kurio sunkiai įsivaizduojamos tradicinės verbos. Visgi tai priklauso nuo regiono – kai kuri kadagio šakeles keičia ar joms draugiją palaiko tujos, karklai ir kt.

Reikšmingiausios šią savaitę yra trys dienos: ketvirtadienis, penktadienis ir Velykų naktis. Jas dažnai galite išgirsti vadinant Didžiuoju tridieniu. Ypatinga reikšmė tenka Velykų nakčiai (t. y. iš šeštadienio į sekmadienį), o po jos ankstų Velykų rytą einama į bažnyčią. Vėliau dažnas švenčia namuose su šeima, giminėmis, bičiuliais. Yra šalių, kuriose šventos Velykos pradedamos švęsti jau nuo Didžiojo ketvirtadienio.

Didysis ketvirtadienis

Jo paskirtis – duoklė Paskutinei vakarienei, kurios metu Kristus vakarieniavo su savo mokiniais, iškart po vakarienės jis buvo išduotas, suimtas. Laikantis senosios tradicijos Lietuvoje po Didžiojo ketvirtadienio vakarinių pamaldų bažnyčiose viskas nurimsta, negirdėti nei vargonų, nei varpų.

Dar vienas reikšmingas šios vakarienės aspektas tas, jog Kristus savo mokiniams plovė kojas, kas simbolizuoja nusižeminimą. Taip pat dėl šio veiksmo Didysis ketvirtadienis laikomas ir ta diena, kai šeimininkės švarina namus. Tiesa, šiame kontekste reikšmingas ne tik išorinis, tačiau ir vidinis apsivalymas.

Didysis penktadienis

Tai – Kristaus kančios bei mirties diena. Ši diena yra vienintelė, kuomet bažnyčiose neaukojamos šventos Mišios. Vietoje jų paprastai prisimenama Kristaus istorija, jo gyvenimas, pasiaukojimas, kančios dėl visų žmonių, t. y. mūsų. Didįjį penktadienį išskirtinis dėmesys tenka kryžiui, kadangi Kristus mirė ant kryžiaus.

Didysis penktadienis – susikaupimo, rimties metas. Šią dieną verta apgalvoti savo gyvenimą, priimamus sprendimus, kaltes, gerus ir negerus darbus.

Šį penktadienį reikėtų nevalgyti mėsos ir pieniškų valgių. Stipriai tikintys tądien nevalgydavo visai.

Didysis šeštadienis

Kristus nuo kryžiaus jau nuimtas, palaidotas, tad ši diena – laukimo. Daugelis juo tikėjusių jautėsi nusivylę, mat suprato, kad visgi Kristus tebuvo paprastas žmogus, mirtingas. Tačiau vienas asmuo – jo motina Marija – neprarado tikėjimo.

Apsilankę Didžiojo šeštadienio pamaldose netruksite pastebėti, kad šią dieną reikšmingas vaidmuo priklauso ugniai ir vandeniui. Bažnyčioje šventinamas vanduo, o šventoriuje – ugnis. Ir šiandien gaji tradicija to švęsto vandens parsinešti į namus ir pašlakstyti juo savo būstą. Seniau atnešti ugnies ir vandens buvo jaunimo, t. y. vaikų bei paauglių, pareiga. Buvo labai svarbu, jog ugnis nešama neužgestų. Tad tik galime įsivaizduoti, kaip tai įspūdinga. Juk neretam reikėdavo iki namų sukarti kelis ar net dešimtį kilometrų! Dar vienas su tuo susijęs paprotys – nepriimta šventos ugnies skolintis, mat kiekvienas į savo namus jos turėdavo parsinešti pats. Ugnies laukdavo namų šeimininkė – krosnis būdavo kruopščiai išvalyta, prikrauta naujų malkų, tereikėdavo sulaukti ugnies. Ant pastarosios būdavo ruošiami valgiai Velykų stalui.

Pagal senąsias lietuvių tradicijas buvo tikima, kad šią ugnį namų šeimininkė turi visus metus išlaikyti. Tačiau tai ne taip ir paprasta, todėl kiek vėliau tradicija buvo pakeista, t. y. jos laikas sutrumpintas iki Sekminių. O štai dabar jis dar trumpesnis – šventą ugnį išlaikyti neužgesusią reikėtų iki Velykų ryto. Visgi reikia pripažinti, jog šiais laikais kur kas populiariau parsinešti namo šventinto vandens. Juo šlakstomi ir namai, ir kiemas, o taip pat ir Velykų stalas bei valgiai.

Kalbant apie Didįjį šeštadienį reikia paminėti dar vieną tradiciją – šią dieną marginami Velykų simboliai – margučiai.

Didžioji naktis

Tai tikrai ypatinga naktis, kai laukiama, kol prisikels Kristus. Pamaldų metu nuo šventintos ugnies uždegama didžiulė Velykų žvakė, tikintieji taip pat gali turėti savo žvakutes, kurias prisidega nuo šventos ugnies.

Tiesa, ši naktis – tobuliausias metas Krikštui, tad neretas atnaujina Krikšto įžadus ar yra krikštijami naujai. Skaitomi skaitiniai iš Senojo bei Naujojo testamento, skamba „Aleliuja“ ir tai yra džiaugsmingiausia Velykų akimirka, nes Kristus prisikėlė!

Velykų sekmadienis

Velykų ankstų rytą bažnyčiose vyksta pamaldos, kuriose labai dažnai susigundo dalyvauti net tie, kurie paprastai bažnyčioje nė nesilanko. Pamaldos būna išskirtinės ir labai šventiškos. Aplink bažnyčią eina procesija, aidi Velykų varpai ir giesmė „Linksma diena mums nušvito“.

Šį rytą tikintieji į bažnyčią nešasi valgių, margučių – jie yra šventinami. Anuomet dažniausiai būdavo atsinešama margučių, duonos, sviesto, sūrio, pyragų, druskos.

Dabar šventos Velykos dažnai švenčiamos plačios giminės rate, neretai ir su draugais, jungiasi kelios šeimos ir pan. Seniau buvo priimta šią šventę paminėti tik su šeima, neiti ir nevažiuoti į svečius.

Kaip senovėje buvo švenčiamos Velykos ir kokios Velykų tradicijos vyrauja Lietuvoje šiandien?

Jau papasakojome apie Didžiąją savaitę, tad šiek tiek plačiau paminėkime pačių Velykų tradicijas. Kaip anuomet, taip ir dabar, atsisėdus prie Velykų stalo priimta, jog pirmasis paragautas valgis turėtų būti velykinis margutis. Jis būdavo nulupamas, supjaustomas ir padalijamas visiems prie stalo susėdusiems šeimos nariams. Tiesa, pastarojo papročio dabar laikomasi jau ne visose šeimose, tačiau anuomet ši tradicija buvo labai gaji.

Tiek seniau, tiek ir dabar Velykoms namai puošiami medžių ar krūmų šakelėmis. Paprastai Velykų metu jos jau būna besprogstančios ar gerokai sužaliavusios. Taip pat nevengiama namų dabinti ir pirmosiomis pavasario gėlėmis – tulpėmis, narcizais, snieguolėmis, žibuoklėmis, hiacintais ir kt. Ant stalo besipuikuojantys valgiai puošiami petražolėmis, krapais ir kitais žalumynais.

Seniau antrą Velykų dieną populiarus buvo kiaušiniavimas – vaikai eidavo rinkti margučių, vėliau imta kiaušiniautojams dalyti ir gardėsius. Ši tradicija dabar gerokai prislopusi, tačiau kai kuriose vietovėse, daugiau – kaimuose, vaikai dar susigundo šia pramoga. Surinkti margučiai paprastai būdavo panaudojami ridenimui – dar vienai išskirtinei ir labai smagiai Velykų atrakcijai.

Lalavimas – dar vienas gražus senas paprotys, dabar jau esantis daugiau istorija. Nevedę jauni vyrai eidavo į namus, kuriuose yra neištekėjusių merginų, ir dainuodavo dainas, žarstydavo komplimentus.

Seniau antrą Velykų dieną populiarus buvo ir laistymasis – pirmieji atsikėlę apliedavo vandeniu dar tebemiegančius.

Įdomybės

Pagal senąsias lietuvių tradicijas buvo tikima, kad šventintą ugnį namų šeimininkė turi visus metus išlaikyti – tuomet namuose bus santarvė ir griaustinis aplenks namą.

Ankstų šventišką Velykų rytą visi stengdavosi būti žvalūs, mat buvo tikima, kad jei būsi mieguistas, tai toks išliksi ir visus metus.

Buvo tikima, kad svarbu prisiminti, su kokiu žmogumi daužėte pirmąjį margutį. Jei kada pasiklystumėte, tereikėtų prisiminti tą žmogų ir kaip mat atrastumėt kelią.

Ketvirta diena po Velykų – Ledų diena. Iki šiol daug kur tikima, kad šią dieną negalima nieko dirbti, mat yra tikimybė darbu ledų krušą prišaukti.

Velykos – tai Prisikėlimo stebuklas, viltis ir džiaugsmas, kuo ir yra grįsta krikščionybė.

Parengė Stasė Skutulienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Parama verslo plėtrai Šilutės rajone

Šilutės rajono vietos veiklos grupė (VVG) planuoja skelbti kvietimą teikti paraiškas pagal priemonę „Parama ne žemės ūkio verslui kaimo vietovėse plėtoti“ bei gauti finansavimą naujų darbo vietų kūrimo išlaidoms. Parama teikiama įvairiai ekonominei ne žemės ūkio veiklai, apimančiai produktų gamybą, apdorojimą, perdirbimą, įvairių paslaugų teikimą. Galimi pareiškėjai: Šilutės rajone registruotas privatus juridinis arba fizinis asmuo, vykdantis veiklą ilgiau nei 1 m. Juridinio asmens – metinės pardavimo pajamos ataskaitiniais metais (2021 m.) turi būti ne mažesnės kaip 12 vidutinių darbo užmokesčių,

Odinių baldų derinimas: kokiame interjere jie tinka labiausiai?

Tikriausiai nėra nieko malonesnio, nei po sunkios darbo dienos prigulti ant odinio fotelio ar sofos. Nesvarbu, ar norite tiesiog pailsėti, ar ruošiatės žiūrėti mėgstamą laidą, ar pasimėgauti įdomia knyga – tai gali būti tobula akimirka. Patogūs ir stilingi baldai yra aukščiausias komforto elementas. Taigi, kaip reikėtų derinti odinius baldus? Štai keletas naudingų patarimų.   Klasikinės spalvos ir ne tik Iš odos pagaminti baldai yra nepavaldūs laikui ir tinka beveik bet kokio stiliaus interjere. Žinoma, jie visuomet patraukliai atrodys prie klasikinių

Chirurgai paneigia 3 mitus apie abdominoplastiką

Tiek dėl genetikos, tiek dėl drastiško svorio netekimo, gimdymo ar kitų kūno pokyčių, būna, pilvo oda praranda elastingumą ir nesugrįžta į buvusią padėtį. Tokiais atvejais atkurti plokščią pilvą sportu ar subalansuota mityba – sunku ar net visai neįmanoma. Tokiu atveju rekomenduojama abdominoplastika. Tai operacija, kurios metu stangrinama sukritusi oda, suglebę pilvo raumenys ir, pacientui pageidaujant, koreguojamas riebalų perteklius. Šiame straipsnyje specialistai paneigia tris populiariausius mitus apie pilvo plastiką. 1. Ši procedūra skirta tik moterims Pilvo plastika dažniausiai atliekama moterims vien

Kokie orai bus pirmąjį kalendorinės žiemos savaitgalį?

Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad pirmasis kalendorinės žiemos savaitgalis nebus labai šaltas, tačiau sniego žadama. Gruodžio 2 d., penktadienį, dangus  bus debesuotas, trumpų pragiedrulių gali būti nebent šiaurės rytiniuose rajonuose. Gausaus sniego nebus, vėjas irgi menkas. Aukščiausia temperatūra visoje šalyje išliks neigiama: 1-6 laipsniai šalčio. Gruodžio 3 d., šeštadienį, naktį bus debesuota, nesnigs, tačiau keliuose vietomis bus slidu. Temperatūra bus 3-8 laipsniai šalčio. Šeštadienio dieną debesys bus tankūs, pragiedrulių nelaukiama. Jau po vidurdienio pietiniame šalies pakraštyje pradės snyguriuoti, iki vakaro turėtų

Taip pat skaitykite