Kas numatyta Šilokarčemos kvartalo rekonstrukcijos projekte?

Projektinius Šilokarčemos kvartalo Šilutėje rekonstrukcijos pasiūlymus parengusios UAB „Atamis“ projektuotojai Viktoras Gricius ir Rimvydas Juodka surengė viešą projekto aptarimą. Nors jis sudomino tik 15 žmonių, iš kurių pusė buvo savivaldybės atstovai, projektuotojai išgirdo keletą pastabų, į kurias žadėjo atsižvelgti.

Vienas iš projekto vadovų – iš Šilutės kilęs Viktoras Gricius.

Ką darys Šilokarčemos kvartale?
Šilutės miesto Šilokarčemos kvartalo centrinės dalies kompleksinio sutvarkymo projektinių pasiūlymų projektą užsakė Šilutės r. savivaldybė. Projektą parengė UAB „Atamis“ iš Vilniaus. Vienas iš projekto vadovų – iš Šilutės kilęs Viktoras Gricius, kuris ir vadovavo aptarimui, pridūręs, kad nėra abejingas Šilutei ir ją pažįsta. Iš vienos pusės rengti projektą buvo lengviau, iš kitos – jautė didelę atsakomybę. Specialistas kalbėjo norįs ne tik įvykdyti projektinės užduoties reikalavimus, bet ir žmonių pageidavimus.
Pats projektas apima 8 objektus: Turgaus gatvę su prieigomis, Traksėdžių polderį, Žuvų gatvę su prieigomis, pėsčiųjų – dviračių tiltą per Šyšą ir jo prieigas, Uosto gatvę, Statybininkų gatvės atkarpą nuo Aukštumalos gatvės iki Pievų gatvės su prieigomis, Klaipėdos gatvės atkarpą nuo Lietuvininkų gatvės iki Kalinausko gatvės, Rusnės gatvės atkarpą nuo geltonojo tilto iki Šilutės ligoninės tilto. Įgyvendinant šį projektą siūloma istorinių statinių užstatymo vietas išryškinti dangomis ir kitomis priemonėmis, numatant galimybę pastatyti Turgaus g. prieigose (Turgaus aikštėje) sezoninių paslaugų paskirties pastatą. Esamas dangas numatoma keisti akmens grindiniu, pakeičiant ar atstatant ir dalies Turgaus aikštėje esančios žaliosios zonos dangą į akmeninį grindinį. Įrengti automobilių (taip pat ir elektromobilių) ir turistinių autobusų sustojimo bei stovėjimo vietas Turgaus g. prieigose, „Wi-Fi“ interneto ryšio bei kompiuterinių įrenginių įkrovimų vietas. Planuojama įrengti mažųjų architektūros elementų (suoliukų, šiukšliadėžių, dviračių stovų ir t. t.), apšvietimo, viešųjų rūkyklų, lauko prekybos paviljonų, žuvininkystės istorinio paveldo ekspoziciją istorinėje Žuvų aikštėje. Numatoma naujai suprojektuoti lietaus vandens surinkimo sistemą. Norintieji išsamiau susipažinti su Šilokarčemos kvartalo centrinės dalies kompleksinio sutvarkymo projektiniais pasiūlymais daugiau duomenų gali rasti Savivaldybės interneto svetainėje.

Bendras atnaujinto Šilokarčemos kvartalo vaizdas.

Pastabos ir pasiūlymai
Savivaldybės tarybos narys Arvydas Jakas teiravosi projektuotojų, ar šie žino apie prieš kelerius metus įvykusį Šilokarčemos kvartalo architektūrinės – urbanistinės idėjos konkursą ir jo rezultatus.
Pasak V. Griciaus, projektuotojų kolektyvas įdėmiai išnagrinėjo visus konkursui pateiktus darbus, perskaitė jų recenzijas. Taip pat rengiant projektą buvo konsultuojamasi su Savivaldybės vyriausiuoju architektu Edmundu Benečiu. Kita vertus, idėjos konkurso sprendinių įgyvendinimas buvo numatytas pačioje projektinėje užduotyje.
Šilokarčemos kvartalo gyventoja Virginija Petrošiūtė teiravosi, ar renovuojant kvartalą išliks automobilių stovėjimo aikštelės vietos gyventojams. Kai projektuotojai patvirtino, kad šios aikštelės išliks, šilutiškis projektuotojas Algimantas Petravičius pasitikslino, kiek tų stovėjimo vietų automobiliams bus pagrindinėje turgaus aikštėje. V. Gricius paaiškino, kad čia numatytos 76 stovėjimo vietos. Papildomų automobilių statymo vietų numatyta ir kitur. Be to, didieji miestai iš savo istorinių dalių stengiasi išgyvendinti automobilius. Architektas Egidijus Vidrinskas suabejojo, ar Šyšos vingyje reikalingas pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas, juo labiau pasukamas. Iki šiol šilutiškiai sėkmingai išsivertė be jo.

Šilokarčemos kvartalo renovacijos projektas sudomino tik 15 žmonių, iš kurių pusė buvo Savivaldybės atstovai.

Projekto vadovas taip pat abejoja, ar verta statyti pasukamą tiltą. Visi kiti šalia esantys tiltai – geltonasis ir tiltas prie ligoninės – yra stacionarūs. Todėl pasukamas tiltas nedideliems laivams plaukti Šyša beveik neturės įtakos. Anot V. Griciaus, šis tiltas suprojektuotas todėl, kad jį savo projektinėje užduotyje numatė užsakovė – Šilutės r. savivaldybė.
Nemažai diskusijų sukėlė Šyšos pusiasalio (buvusio Janonio parko) projektiniai sprendiniai. Kalbėta, kad reikėtų išsaugoti kuo daugiau toje vietoje augančių medžių ir stengtis palikti kuo daugiau natūralios gamtos. Nors projektuotojai sceną Šyšos pusiasalyje tik numatė, bet neprojektavo, kalbėta, kad toji scena turėtų būti nedidukė, kamerinė. Šilutės kultūros ir pramogų centro vadovė Jūratė Pancerova abejoja, ar tokia scena iš viso reikalinga. Projektuotojai išklausė šių ir kitų pasiūlymų, dėl kai kurių iš jų diskutavo, gindami savo projektinius sprendinius. Daugumą išgirstų pastabų jie įtraukė į susirinkimo protokolą ir pažadėjo išnagrinėti vėliau.
Vaidotas VILKAS

Vienas komentaras

  • Hansas

    Tai Šyšos šlaitas bus betonuotas, o aikštė trinkelėmis išklota , labai jau daug betono ir mažai žalumos?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Programuotojas E. Maksvytis: „Noriu, kad Lietuvos jaunimas turėtų vietą prie ateities stalo“

Ar žinojote, kad Šilutėje yra vaikščiojantis robotas humanoidas, o jį pagamino šilutiškis? Antradienį tuo įsitikinti į Šilutės pirmąją gimnaziją atvyko rajono valdžios bei verslo atstovai. Svečiams buvo pristatyta robotų projektavimo, gaminimo idėja bei oficialiai atidarytas Inovacijų ir robotikos centras, kurio įkūrėjas – iš Švedijos grįžęs 31-erių metų programuotojas Eivanas Maksvytis. Vos prieš kelis mėnesius E. Maksvytis įgyvendino savo svajonę ir įkūrė Šilutėje robotikos laboratoriją. Pasak jo paties, tai – dirbtuvės, kuriose gaminami robotai. Žingsnelis po žingsnelio juos gamina patys šilutiškiai

Bibliotekos Vėlaičių filialas – naujose erdvėse

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos Vėlaičių filialas veikia naujose patalpose – Kentrių kaimo bendruomenės namuose. Atidarymo iškilmėse susirinkusiuosius džiugino linksma bei kūrybinga Piktupėnų pagrindinės mokyklos mokinių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metų sutiktuvėms parengta muzikinė–poetinė programa. Vėlaičių bibliotekos simbolinę atidarymo juostą perkirpo Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvidas Einikis, Kentrių kaimo bendruomenės pirmininkas Romaldas Mančas, Pagėgių seniūnas Dainius Maciukevičius, Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė, Vėlaičių filialo bibliotekininkė Jūratė Tūtoraitienė ir Kentrių kaimo vaikučiai. Bibliotekos vadovė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė

Pagėgiškiai imtynininkai sezoną pradėjo pergalėmis

Labai sėkmingai naująjį varžybų sezoną pradėjo Pagėgių meno ir sporto mokyklos laisvųjų imtynių mokytojas Antanas Merkevičius ir jo auklėtiniai. Pirmieji ant imtynių kilimo jėgas išbandė suaugusieji atletai – Kaune vykusiame šalies imtynių čempionate dalyvavo 5 Pagėgių krašto imtynininkai. Visi penki pagėgiškiai tapo čempionato prizininkais. Auksinius čempionato apdovanojimus pelnė broliai Gvidas (svorio kat. iki 57 kg) ir Gytis (iki 70 kg) Jovaišos, dabar sportinį meistriškumą keliantys Šiaulių sporto gimnazijoje. Toje pat gimnazijoje besimokantis Svajūnas Šakys (iki 65 kg) pelnė čempionato sidabrą.

Kaip atsirado Nepriklausomos Lietuvos pinigai

    Praūžus Pirmojo pasaulinio karo, kuris dar vadinamas Didžiuoju karu (1914-1918 m.) audroms, kaip feniksas iš pelenų kilo Lietuvos valstybė. Anot istorikų, pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės mėnesiais ir metais nebuvo nė kalbos apie savų pinigų turėjimą. Iš pradžių jaunai valstybei buvo daug svarbesnių neatidėliotinų reikalų. Bet viskam savas laikas. Savų pinigų nebuvo 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybai paskelbus nepriklausomybę, šalyje dar šeimininkavo vokiečiai, o krašte cirkuliavo specialiai okupuotiems kraštams leisti ostrubliai. Lietuvos valstybė savos valiutos iš karto įsivesti