Kas laukia priregistruotųjų Savivaldybėje?

Asmenys, kurie neturi savo būsto, formaliai priregistruojami savivaldybėse. Nuo kitų metų šie asmenys, nedeklaravę gyvenamosios vietos, kur išties gyvena, praras teisę registruoti vaiką į darželį, juos išbrauks iš eilės socialiniam būstui gauti, jie nebegaus socialinių išmokų ir socialinio draudimo pensijų, vairuotojo pažymėjimo ir t. t.

Iki sausio 1 d. prie Savivaldybės priregistruoti gyventojai privalo deklaruoti tikrą gyvenamąją vietą arba pateikti prašymus įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą.
Lietuvoje gyvenamosios vietos nėra deklaravę per 88 tūkst. asmenų, tad dalies iš jų kitų metų pradžioje laukia dideli nemalonumai. O kaip Šilutės rajone?
Kiek gyventojų turi Savivaldybė?
Šilutės r. savivaldybės Personalo ir teisės skyriaus vyr. specialistė Dalia Bernotienė paaiškino, kad Šilutės seniūnijoje dirba gyventojų registro specialistė, kuri ir gali informuoti, kiek gyventojų priregistruota prie Savivaldybės. Būtent šiuos „prisirašiusiuosius“ ir atėjo metas įspėti, kad kitais metais gali netekti socialinių išmokų, vietos eilėje socialiniam būstui gauti ir t. t.
Alina Mišeikienė, Šilutės seniūnijos gyventojų registro specialistė, telefonu paaiškino, kad prie Savivaldybės priregistruotų asmenų, šių metų sausio 1 d. duomenimis, buvo 149. Tiesa, labai užimta specialistė teikėsi pridurti, kad minimi 149 asmenys Savivaldybės rūmuose negyvena, jie nėra ir benamiai. Jeigu nuomojasi būstą, turi būti nuomos sutartis, reikia deklaruoti tą gyvenamąją vietą, kur asmuo gyvena. Esama tokių asmenų, kurie gyvena pas tėvus, kitus artimuosius ar giminaičius.
Išvengia mokesčių
Personalo ir teisės skyriaus vedėjas Arvydas Bielskis patikslino, kad būsto nuomos sutartį reikia registruoti Registrų centre, tai kainuoja, o pajamos už būsto nuomą yra apmokestinamos, iš šių pajamų turi būti išskaičiuojami ir valstybei sumokami mokesčiai. Pajamos už būsto nuomą įskaičiuojamos į būsto savininko pajamas ir nuo visų šių pajamų dydžio priklauso, ar gyventojas gaus kompensaciją, pavyzdžiui, už šildymą ir kitą socialinę paramą.
Šis A. Bielskio paaiškinimas yra labai svarbus, nes atsako į klausimą, kodėl butus nuomojantys būstų savininkai nesudarinėja nuomos sutarčių ir nedeklaruoja gautų pajamų. Taip išvengiama privalomų mokėti mokesčių.
Ar vaikų ir jų šeimų gyvenamosios vietos deklaravimas tėvų butuose nesiejamos su tėvų teise į kompensacijas bei kitokią valstybės socialinę paramą, A. Bielskis patarė išsamiau pasiaiškinti su Socialinės paramos skyriaus specialiste Vida Rimkute ar to skyriaus teisininku Vaidu Kuzu, net padiktavo jų telefono numerius.
Socialinės paramos skyriaus vyr. specialistas teisininkas V. Kuzas tepasakė: „Čia skyriaus vedėjui Alvidui Šimelioniui skambinkit, paderinkit su juo. Ar turėsite telefonuką?“
„Pamarys“ informuoja, kad būsto nuomininkas, net ir sudarius nuomos sutartį, neįgyja teisės į patalpas, tai yra tik faktinės gyvenamosios vietos nurodymas.
Įstatymas numato, kad nuo kitų metų gyvenamąją vietą prie savivaldybės be tikslaus adreso galės deklaruoti benamiai, vaikų globos namus ar šeimyną palikę asmenys, atliekantieji bausmę pataisos įstaigoje ar laikomi tardymo izoliatoriuje. Taip pat tie, kurie teismo sprendimu gydomi specializuotose psichikos sveikatos įstaigose.
Deklaruojant faktinę gyvenamą vietą, reikalingas būsto savininko sutikimas. Jeigu būstas nuomojamas, pateikiama abiejų šalių pasirašyta nuomos sutartis.
Kas laukia bute priregistravus gyventojų?
Savivaldybės Ūkio skyriaus Turto poskyrio vyr. specialistė Nijolė Grigonienė sakė, kad socialinio būsto laukia 180 asmenų. „Išbrauksime, jei kurie nedeklaruos gyvenamosios vietos. Jie žino, per televiziją aiškina, kad negaus išmokų. Jie turi žinoti, ieškotis giminių. Tėvai prisiregistruoja vaikus. Tiesa, seniems tėvams tai trukdo gauti kompensacijas. Skaičiuojamos visų būste registruotų asmenų pajamos. Jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui didelės, nėra kompensacijų…“ – sakė N. Grigonienė.
Ar pasitaikė atvejų, kad tėvai būtų kreipęsi išregistruoti vaikus, nes negali gauti kompensacijų? Atsakymas buvo toks: „Aš taip žinau. Neša visi pajamas, Socialinės paramos skyrius skaičiuoja tam butui. Aš iš bendro supratimo tai žinau. Geriau paaiškintų Socialinės paramos skyrius. Buvo atvejų, kai seni tėvai ateidavo į Šilutės seniūniją išregistruoti vaikų, nes jie gauna gerus atlyginimus arba daug užsidirba užsienyje, tai trukdo tėvams gauti kompensacijas“.
Socialinės paramos skyriaus vyr. specialistė V. Rimkutė patikino, kad skiriant kompensaciją skaičiuojamos visų bute registruotų gyventojų pajamos, jei pajamų vidurkis vienam asmeniui viršija nustatytą dydį, kompensacijos neskiriama. Kita šio skyriaus vyr. specialistė Asta Lileikienė pridūrė, jeigu pensinio amžiaus tėvų bute gyvenamąją vietą deklaruoja, tarkime, jų vaiko šeima, skaičiuojamos visų gaunamos pajamos ir nuo to priklauso, ar bus skirta kompensacija. Anot A. Lileikienės, gyvenamosios vietos deklaravimas bute ar asmenų priregistravimas bute – tai yra tas pat.
Panašu, kad reikalavimas asmenims, priregistruotiems prie Savivaldybės, deklaruoti gyvenamąją vietą siejasi su valstybės siekiu gauti nuslepiamus mokesčius už būsto nuomą bei sumažinti socialinės paramos (kompensacijų) gavėjų skaičių.
Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Jonas Lukošaitis palieka Katyčių seniūno kabinetą

Švenčiant Valstybės dieną katytiškiai garbingai išlydėjo Katyčių seniūno pareigas paliekantį Joną Lukošaitį. Jis šias pareigas ėjo nuo 2015 metų pabaigos. Jau įvyko konkursas, yra aiškūs du kandidatai, vieną iš kurių seniūnu paskirs Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius. Prieš susitikimą su Jonu Lukošaičiu teko susirasti 2015 m. gruodžio mėnesio įvykio Katyčiuose aprašymą: kaip seniūnu paskirtą J. Lukošaitį sutiko bendruomenė, sveikino svečiai. Tuometinis Žemaičio Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas J. Lukošaitį pavadino keturgubu kolega: abu – agronomai, buvę ūkių vadovai, abu – Jonai,

Laidotuvių procesiją sustabdė užrakinti kapinių vartai

Į „Pamario“ redakciją užėjusi šilutiškė Lina V. papasakojo tokią istoriją: kai laidotuvių procesija mirusįjį atlydėjo į Šilutės kapines, jų vartai buvo užrakinti… Teko laukti. Liūdintys ir skausmo prislėgti žmonės nesuprato, kaip galima taip elgtis. Buvo taip „Buvo trečiadienis, mes laidojome mamytę. Kai atvykome į Šilutės kapines, radome užrakintus vartus. Yra ir mūsų klaida. Prieš pusantrų metų turėjome laidotuves, mums tuomet davė dvivietę kapavietę, tai buvo vietos čia ir mamytę palaidoti. Kapinių prižiūrėtojas ėjo pro šalį ir matė, kad ten kasa

Pasaulyje tarp vandenų…

Kadaise, kai kas paklausdavo, kuo ypatingas kraštas, kuriame gyvenu, sakydavau, kad neturime kelių kryžkelės. Tik dvi šakos: viena į šiaurę, kita į rytus. Iš kairės – Kaliningrado sritis, į vakarus – marių vandenys. Kai pusę gyvenimo praplaukiojau tais vandenimis skersai ir išilgai, to nebesakau, tik atsidūstu: ilgiuosi marių, už jų esančių kopų ir tolimesnių kraštų, nes jau žinau, kas už jų. Kažin, kiek yra pamariškių, kurie nesiilgėtų marių, kurie, kiekvienąkart prie jų atsidūrę, nesidžiaugtų nauju reginiu, spalvomis, vėjo dvelksmu (ar

Su šokiais ir muzika atidarytas „Šeimų skveras“

Liepos 6-ąją, minint Valstybės dieną, Šilutėje oficialiai atidarytas „Šeimų skveras“. Naują vaikų žaidimų erdvę palaimino Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios klebonas Remigijus Saunorius. Susirinkusiuosius pasveikino Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, vėliau koncertavo vaikų popchoras „Spindulys“, šokių klubo „Žvaigždūnė“ vaikų grupė. Šventės dalyvius linksmino Šilutės kamerinio dramos teatro aktoriai, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus darbuotojai kvietė vaikus paskanauti vietoje keptų vafelių, kiti– pūsti muilo burbulus ar pasidaryti trispalvį vėjo malūnėlį. „Sveikinu visus Mindaugus su vardo diena. Visus sveikinu su Valstybės diena. Karaliaus