Kas įtakoja mūsų laimės jausmą?

Visi nori ir siekia padidinti savo laimės jausmą. Net pats Dalai Lama sakė, kad gyvenimo tikslas yra siekti laimės ir vengti kančių. O kas, jei pasakytume, kad laimės nereikėtų laikyti tikslu ar į ką nors siekti?

Ir dar: nebūsi laimingi, jei numesite 10 kg, gausite paaukštinimą, pagimdysite vaiką, ištekėsite, nusipirksite naują mašiną, pasistatysite namą, gausite atlyginimą ar išvyksite į Zanzibarą. Gerai, kurį laiką jausitės geriau, deja, galime priprasti prie beveik visko. Taip pat ir prie gerų dalykų. Ir dar greičiau nei manote.

Kaip gyventi? O svarbiausia – kaip gyventi laimingai be depresijos?

Dauguma mūsų nežino, kas juos daro laimingus. Labai dažnai laimę matome dalykuose, pasiekimuose, tiksluose, kurie iš tikrųjų nėra laimė, ir bent jau ilgainiui jie laimės jausmo nepadidins. Be to, beveik visada pervertiname dalykų, kurių norime, vertę. Manome, kad tai, ko siekiame, suteiks mums daugiau džiaugsmo, nei iš tikrųjų suteikia.

Kas yra laimė ir nuo ko ji priklauso?

Dažniausiai tai suprantama kaip džiaugsmo, pasitenkinimo ir gerovės patyrimas kartu su suvokimu, kad mūsų gyvenimas yra geras, vertingas ir prasmingas. Tačiau iš tikrųjų čia nereikia jokio apibrėžimo. Dažniausiai mes žinome, kada esame laimingi, o kada – ne.

Mes neabejotinai skiriamės savo lygiu, ir tai jau yra mūsų gimimo momentu. 50 procentų laimės lygių skirtumų galima paaiškinti genetiškai užprogramuota individualia norma, prie kurios grįžtame po krizių ir sėkmių. Tai reiškia, kad kiekvienas iš mūsų ateina į pasaulį turėdamas iš anksto nustatytą gerovės standartą, kuris priklauso nuo mūsų tėvų savybių.

Tik 10 procentų skirtumų galima paaiškinti gyvenimo situacija ir aplinkybėmis. Aplinkybės ir materialinė padėtis nėra raktas į klestėjimą ir gerovę. Žinoma, nelengva susitaikyti su tuo, kad brangus automobilis, didesnis namas ar didelės pinigų sumos laimėjimas mums neatneš laimės ilgam. Už tai atsakinga hedoninė adaptacija, tiksliau – du veiksniai, kurie prie to prisideda:

  • Pirmas yra siekių padidėjimas – jei nusipirksite savo svajonių automobilį,

butą ar bet ką, po kurio laiko jūsų nauja turėjimo būsena taps normali ir pradėsite norėti ko nors dar geresnio.

  • Antrasis – polinkis lyginti save su kitais – persikėlus gyventi į išskirtinį

gyvenamąjį kvartalą, kuriame beveik visi kaimynai turi „Mercedes“, pajusite, kad ir jums su tokiu automobiliu reikėtų važiuoti. Apetitas didėja valgant, bet laimė – ne.

Mes neturime įtakos nei gimimo genofondui, nei mūsų gyvenimo situacijai visada. Tai, ką galime paveikti, yra likę 40 procentų, kuriuos sudaro mūsų elgesys ir mąstymas. Raktas į laimingą gyvenimą yra pakeisti mūsų kasdienius sąmoningus veiksmus.

pr2023/201

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jei pavyksta skaitytoją įtraukti į išgalvotą pasaulį…

Tikriausiai būtų sunku rasti žmogų, kuris per savo gyvenimą nebūtų perskaitęs bent vienos knygos. Su kiekvienu perskaitytu kūriniu žmogus įgauna išminties ir patirties, o širdis prisipildo gerumo…  Ir gana dažnai norima pasinerti į daugiau to paties rašytojo knygų, norima pakalbėti gyvai su autoriumi, išgirsti jo minčių. Deja, rašytojai po kaimiškąsias vietoves keliauja retokai… Stoniškiuose – rašytoja Irena Buivydaitė-Kupčinskienė Bet Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Stoniškių filialui labai pasisekė: jau iš anksto žinota, kad į Vydūno viešąją biblioteką balandžio mėnesį atvyks

Ar mes esame pilietiški? Einame į priekį, bet pusiaukelės dar nepasiekėme

Gegužės 14-ąją – Pilietinio pasipriešinimo dieną – bus pirmąkart nacionaliniu mastu organizuojamas Pilietiškumo egzaminas. Jo metu tiek Lietuvoje, tiek užsienyje gyvenantys piliečiai bus kviečiami prisijungti ir išbandyti savo žinias pilietiškumo, visuotinės gynybos klausimais. Egzaminui artėjant – pokalbis egzamino – pilietiškumo – tema su VU TSPMI profesore Aine Ramonaite. Mokslininkė teigia – per pastaruosius 20 metų Lietuvos visuomenė pilietiškumo prasme nuėjo ilgą kelią, tačiau pusiaukelės vis dar nepasiekė. Daugelį metų tyrinėjate pilietinę visuomenę, pilietinę galią. Kaip apibūdintumėte, koks yra tas „pilietiškas

Bibliotekos nurašytas knygas galės atiduoti tiems, kam jos reikalingos

Bibliotekos, prieš atiduodamos perdirbti nurašytas knygas, galės neatlygintinai perduoti jas fizinių ar juridinių asmenų nuosavybėn. Seimas priėmė tokią galimybę suteikiančias Kultūros ministerijos parengtas Bibliotekų įstatymo pataisas. Ši nuostata netaikoma senų, retų ir ypač vertingų knygų bei rankraščių fondui ir nacionaliniam publikuotų dokumentų archyviniam fondui. Šiuo metu rengiama ir kultūros ministro įsakymu bus patvirtinta pripažintų nereikalingomis arba netinkamomis naudoti bibliotekų fondo nurašytų knygų neatlygintino perdavimo fizinių ir juridinių asmenų nuosavybėn tvarka, kurioje numatoma detaliai reglamentuoti perdavimo procesą, perdavimo būdus ir taikomus

Policijos pareigūnai fiksuoja chuliganiškus vairavimus

Chuliganiškas vairavimas yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas, už kurį transporto priemonės vairuotojui gresia ne tik piniginė bauda, bet ir teisių atėmimas. Vienas iš dažniausiai daromų vairuotojų pažeidimų yra, kai išvažiuojama į priešpriešinę eismo juostą ir nesilaikoma Kelių eismo taisyklių nustatytos lenkimo tvarkos. Nuo balandžio 22 d. iki balandžio 24 d. policijos pareigūnai užfiksavo 16 chuliganiško vairavimo atvejų (Šilutėje – 7, Tauragėje – 8 ir Pagėgiuose – 1). Pažeidėjams surašyti protokolai. Primename, kad nuo balandžio 26d. iki 28 d. bus vykdoma

Taip pat skaitykite