Karštymečio padariniai: antplūdis ligoninėse

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) gavo ne vieną skundą iš darbuotojų dėl netinkamų darbo sąlygų karštymečiu. Darbuotojai skundžiasi aukšta temperatūra, oro stygiumi, bloga savijauta.

Paskutinis liepos savaitgalis buvo rekordiškai karštas. Kai kuriose šalies vietovėse oro temperatūra siekė net 33 laipsnius. Toks alinantis karštis kelia grėsmę ne tik dirbantiems lauke, bet ir uždarose patalpose. Karščio padarinius fiksuoja ir medikai. Į ligonines guldomi perkaitę pacientai, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, patyrę įvairių sužalojimų.

Prastos darbo sąlygos
Pastaruoju metu Valstybinė darbo inspekcija (VDI) gavo ne vieną skundą iš darbuotojų dėl netinkamų darbo sąlygų kontorose, prekybos centruose ir kitose uždarose darbo vietose. Darbuotojai skundžiasi aukšta temperatūra, oro trūkumu, bloga savijauta.
Reaguodama į gautus pranešimus, VDI informuoja, kad pagal specialiosios higienos normos reikalavimus darbo vietoje šiltuoju metų laikotarpiu turi būti 18-28 laipsniai šilumos ir ne daugiau.

Anot inspektorių, už šio teisės akto vykdymą yra atsakingi pastato valdytojai, o kaip jis vykdomas, kontroliuoja savivaldybės ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro padaliniai.

Be to, oro temperatūra patalpose yra nustatoma atsižvelgiant į visų metų laikotarpį ir vertinama pagal atliekamo darbo sunkumą. Vasarą dirbant vidutinio sunkumo darbus oro temperatūra patalpoje turi būti 21-23 laipsniai šilumos, kai darbas vyksta sėdint, stovint ar vaikštant, oro temperatūra gali būti ir 23-26 laipsniai.

Darbdavys turi atsižvelgti į gresiantį sveikatai, o gal net gyvybei pavojų. Anot VDI, privalu vėdinti patalpas ar naudoti vėdinimo sistemas. Jei viso to nėra, atkreiptinas dėmesys, kad dirbant karštyje, siekiant apsaugoti darbuotojus nuo galimo perkaitimo, jiems suteikiamos specialios pertraukos, kurių metu sudaroma galimybė palikti darbo vietą ir pereiti į vėsesnes patalpas.

Minimali specialių pertraukų trukmė per 8 valandų darbo dieną turi būti ne mažesnė kaip 40 minučių. Dirbant karštyje pertraukos suteikiamos ne rečiau nei kas 1,5 val. Dėl saugių darbo sąlygų sudarymo darbuotojas pirmiausiai turėtų kreiptis į savo darbdavį.

Pavojus kardiologiniams ligoniams
Medikai pastebi, kad karštymečiu pagausėja kardiologinių ligonių, todėl sergančius širdies ligomis perspėja apie galimą karščio pavojų.

Šilutės ligoninės kardiologas Kastytis Giedrikas perspėja, kad karštymetis ypač pavojingas kardiologiniams ligoniams.

Pasak VšĮ Šilutės ligoninės kardiologo Kastyčio Giedriko, šiuo metu pacientų į ligoninę atveža dėl krūtinės anginos, širdies priepuolių, širdies ritmo sutrikimų, permušimų.

Gydytojas paaiškino, jog karštis tiesiogiai veikia širdies veiklą, todėl dažnėja pulsas, gausiau prakaituojama. Padažnėjus širdies susitraukimams, žmogus gali jausti oro stygių, bendrą silpnumą, greitą nuovargį, galvos svaigimą. Įsivyravus karščiams ypač padaugėja žmonių, besiskundžiančių širdies ritmo sutrikimais.
Norint išvengti karščio sukeltų ligų, kardiologas K. Giedrikas rekomenduoja vengti tokiems žmonėms būti karštyje.

„Tai nereiškia, jog negalite eiti į lauką. Venkite tiesioginių saulės spindulių. Nerekomenduojama dieną nuo 12 iki 16 valandos būti saulėje. Tuo metu geriau laiką leisti pavėsyje. Dirbantiems karštyje būtinos specialios pertraukos vėsioje vietoje“, – pataria gydytojas.

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) perspėja – nepalikite vaikų vienų automobiliuose. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl vaiką gali ištikti šilumos smūgis. Patikrinkite, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.

Pavojus prie vandens
Alinantis karštis išvargino miestelėnus, todėl nieko keisto, kad daugelis ieško būdų kaip atsigaivinti. Vieni traukia prie vandens telkinių, o kiti troškulį malšina net alkoholiu. Šiais pastebėjimais pasidalijo Šilutės ligoninės laikinai einantis Traumatologijos skyriaus vedėjo pareigas Viktoras Šileikis. „Šiuo metu apstu pacientų, kurie nardydami ar šokdami į vandenį susitrenkė petį, nusibrozdino ar susilaužė raktikaulį. Laimė, jie išvengė didžiųjų traumų, kai lūžta kaklo slankstelis“, – pasakojo V. Šileikis.

Ortopedas–traumatologas pastebi, kad nemažai atvežama ir vaikų sužalotomis pėdomis. Anot gydytojo, vaikai susižaloja kojas paprasčiausiai vaikštinėdami Kuršių marių pakrantėmis, kurios nusėtos aštriomis kriauklėmis. Upių ar kitų telkinių dugne taip pat pasitaiko stiklo šukių.

Gaivinasi alkoholiu
Šilutės ligoninės medikai vardija atvejus, kai gyventojai į gydymo įstaigą patenka neblaivūs pradėję aiškintis tarpusavio santykius arba susižaloję patys.
Praėjusią savaitę Švėkšnoje vykusioje šventėje taip pat pasitaikė alkoholio mėgėjų, tačiau labiau linksminosi kaimų gyventojai. Savaitgalį į gydymo įstaigą vežė jaunuolius iš Katyčių, Degučių ir minėtosios Švėkšnos.

„Karštis susuka kai kuriems žmonėms protą, o jei dar vartojamas alkoholis, pasekmės būna įvairios. Juk karštyje užtenka išgerti visai nedaug alkoholio, kol žmogus apsvaigsta ir ima elgtis neadekvačiai“, – kalbėjo ortopedas-traumatologas, pridurdamas, kad karštymečiu girtaujama ne tik šventėse, bet ir šiaip įvairiose poilsiavietėse. Karštyje alkoholio išgėrusio žmogaus orientacija sutrinka, jis gali nugriūti ir užmigti, perkaisti ar gauti mirtiną saulės smūgį.

Kaip gelbėtis?
Anot K. Giedriko, esant dideliems karščiams, turintiems širdies nepakankamumą rekomenduojama kasdien svertis, nes pastebimas svorio kritimas rodo, kad trūksta skysčių. „Tiesa, perdozuoti skysčių irgi nėra gerai. Kai kas suvartoja du litrus ir dar daugiau vandens, tačiau širdies ligoniui toks kiekis gali būti pavojingas“, – perspėja kardiologas.
Rekomenduotina gerti mineralizuotą vandenį, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka skysčių ir mineralinių medžiagų. Vandens po truputį patartina gerti visą dieną, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys.

Venkite alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su saldikliais, nes jie skatina vandens pasišalinimą iš organizmo.

Jei išgėrėte pakankamai daug skysčių, o troškulį vis tiek jaučiate, geriau jį malšinkite drungnu vandeniu arba vandeniu su citrinos sultimis. Atsigaivinti labiausiai tinka vaisių ir daržovių sultys, arbatos.

Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Menininkė unikaliai pavaizdavo internetą 

Žinoma menininkė Jolita Vaitkutė trimis meniniais kūriniai pavaizdavo internetą – naudodama namuose randamus daiktus ji įkūnijo su kokiomis savybėmis jai siejasi naujos kartos 5G internetas. Neįprasta, nauja forma lietuvių kūrėja perteikė namų interneto greitį ir stabilumą. „Užduotis pavaizduoti internetą buvo sunki. Juk internetas mums – būtinas, tačiau jo apčiuopti ar pamatyti negalime. Dažnai internetą priimame kaip duotybę – kad jis tiesiog yra. Visgi jam dingus vos akimirkai, iškart jo pasigendame. Kurdama ieškojau formų kaip perteikti svarbiausias interneto savybes – tam

Sekmadienį – į muziejų nemokamai

2023-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį kviečia lankytojus apžiūrėti savo nuolatines ekspozicijas nemokamai. Lankytojų taip pat lauks Kernavės archeologinės vietovės muziejus. Pirmoji tokia proga – jau šį sekmadienį, sausio 29 d. „2022 metais nemokamo muziejų lankymo paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį galimybe pasinaudojo 336 251 lankytojas. Tai gerokai daugiau nei 2021-aisiais ir 2020-aisiais, kai lankytojų skaičius svyravo apie 200 tūkst. kasmet. Tiesa, reikia atsižvelgti į tai, kad tai buvo vadinamieji pandeminiai metai ir dėl

Dėl potvynio kai kuriuose valstybinės reikšmės keliuose draudžiamas eismas

Dėl spartaus vandens lygio kilimo Lietuvos vakarinėje dalyje daugėja apsemtų valstybinės reikšmės kelių. Potvynio metu pablogėja ne tik kelio dangos konstrukcija, bet ir kyla pavojus patiems eismo dalyviams. Būtent todėl šiuo metu maždaug 37-38 km valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožuose dėl apsėmimo yra ribojamas eismas. Vieni kelių ruožai yra pravažiuojami, kituose eismas draudžiamas. Dėl padidėjusio vandens kiekio Lietuvos vakarinėje dalyje apsemti 16 valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožai, kuriais draudžiamas eismas. Didžiausias – 60 centimetrų  – vandens gylis nustatytas rajoniniame kelyje

Projektų valdymo programos

Projektų valdymo programomis valdomi tam tikro proceso rinkiniai, kuriais siekiama didesnio masto efektyvumo. Projektų valdymas apima atskirų užduočių koordinavimą, o programos valdymas yra susijusių sugrupuotų projektų koordinavimas. Projektai sujungiami į programą, kai tokio rinkinio valdymo nauda yra didesnė atskirų vienetų valdymą. Susijusi sąvoka yra projektų portfelio valdymas – metodas, skirtas organizacijoms valdyti ir įvertinti daugybę projektų sugrupuojant juos į strateginius portfelius. Tada analizuojamas portfelių bendras efektyvumas, jų įvertinimai lyginami su faktinėmis išlaidomis, ar jie atitinka didesnius strateginius organizacijos tikslus. Taigi,

Taip pat skaitykite