Karštymečio padariniai: antplūdis ligoninėse

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) gavo ne vieną skundą iš darbuotojų dėl netinkamų darbo sąlygų karštymečiu. Darbuotojai skundžiasi aukšta temperatūra, oro stygiumi, bloga savijauta.

Paskutinis liepos savaitgalis buvo rekordiškai karštas. Kai kuriose šalies vietovėse oro temperatūra siekė net 33 laipsnius. Toks alinantis karštis kelia grėsmę ne tik dirbantiems lauke, bet ir uždarose patalpose. Karščio padarinius fiksuoja ir medikai. Į ligonines guldomi perkaitę pacientai, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, patyrę įvairių sužalojimų.

Prastos darbo sąlygos
Pastaruoju metu Valstybinė darbo inspekcija (VDI) gavo ne vieną skundą iš darbuotojų dėl netinkamų darbo sąlygų kontorose, prekybos centruose ir kitose uždarose darbo vietose. Darbuotojai skundžiasi aukšta temperatūra, oro trūkumu, bloga savijauta.
Reaguodama į gautus pranešimus, VDI informuoja, kad pagal specialiosios higienos normos reikalavimus darbo vietoje šiltuoju metų laikotarpiu turi būti 18-28 laipsniai šilumos ir ne daugiau.

Anot inspektorių, už šio teisės akto vykdymą yra atsakingi pastato valdytojai, o kaip jis vykdomas, kontroliuoja savivaldybės ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro padaliniai.

Be to, oro temperatūra patalpose yra nustatoma atsižvelgiant į visų metų laikotarpį ir vertinama pagal atliekamo darbo sunkumą. Vasarą dirbant vidutinio sunkumo darbus oro temperatūra patalpoje turi būti 21-23 laipsniai šilumos, kai darbas vyksta sėdint, stovint ar vaikštant, oro temperatūra gali būti ir 23-26 laipsniai.

Darbdavys turi atsižvelgti į gresiantį sveikatai, o gal net gyvybei pavojų. Anot VDI, privalu vėdinti patalpas ar naudoti vėdinimo sistemas. Jei viso to nėra, atkreiptinas dėmesys, kad dirbant karštyje, siekiant apsaugoti darbuotojus nuo galimo perkaitimo, jiems suteikiamos specialios pertraukos, kurių metu sudaroma galimybė palikti darbo vietą ir pereiti į vėsesnes patalpas.

Minimali specialių pertraukų trukmė per 8 valandų darbo dieną turi būti ne mažesnė kaip 40 minučių. Dirbant karštyje pertraukos suteikiamos ne rečiau nei kas 1,5 val. Dėl saugių darbo sąlygų sudarymo darbuotojas pirmiausiai turėtų kreiptis į savo darbdavį.

Pavojus kardiologiniams ligoniams
Medikai pastebi, kad karštymečiu pagausėja kardiologinių ligonių, todėl sergančius širdies ligomis perspėja apie galimą karščio pavojų.

Šilutės ligoninės kardiologas Kastytis Giedrikas perspėja, kad karštymetis ypač pavojingas kardiologiniams ligoniams.

Pasak VšĮ Šilutės ligoninės kardiologo Kastyčio Giedriko, šiuo metu pacientų į ligoninę atveža dėl krūtinės anginos, širdies priepuolių, širdies ritmo sutrikimų, permušimų.

Gydytojas paaiškino, jog karštis tiesiogiai veikia širdies veiklą, todėl dažnėja pulsas, gausiau prakaituojama. Padažnėjus širdies susitraukimams, žmogus gali jausti oro stygių, bendrą silpnumą, greitą nuovargį, galvos svaigimą. Įsivyravus karščiams ypač padaugėja žmonių, besiskundžiančių širdies ritmo sutrikimais.
Norint išvengti karščio sukeltų ligų, kardiologas K. Giedrikas rekomenduoja vengti tokiems žmonėms būti karštyje.

„Tai nereiškia, jog negalite eiti į lauką. Venkite tiesioginių saulės spindulių. Nerekomenduojama dieną nuo 12 iki 16 valandos būti saulėje. Tuo metu geriau laiką leisti pavėsyje. Dirbantiems karštyje būtinos specialios pertraukos vėsioje vietoje“, – pataria gydytojas.

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) perspėja – nepalikite vaikų vienų automobiliuose. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl vaiką gali ištikti šilumos smūgis. Patikrinkite, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.

Pavojus prie vandens
Alinantis karštis išvargino miestelėnus, todėl nieko keisto, kad daugelis ieško būdų kaip atsigaivinti. Vieni traukia prie vandens telkinių, o kiti troškulį malšina net alkoholiu. Šiais pastebėjimais pasidalijo Šilutės ligoninės laikinai einantis Traumatologijos skyriaus vedėjo pareigas Viktoras Šileikis. „Šiuo metu apstu pacientų, kurie nardydami ar šokdami į vandenį susitrenkė petį, nusibrozdino ar susilaužė raktikaulį. Laimė, jie išvengė didžiųjų traumų, kai lūžta kaklo slankstelis“, – pasakojo V. Šileikis.

Ortopedas–traumatologas pastebi, kad nemažai atvežama ir vaikų sužalotomis pėdomis. Anot gydytojo, vaikai susižaloja kojas paprasčiausiai vaikštinėdami Kuršių marių pakrantėmis, kurios nusėtos aštriomis kriauklėmis. Upių ar kitų telkinių dugne taip pat pasitaiko stiklo šukių.

Gaivinasi alkoholiu
Šilutės ligoninės medikai vardija atvejus, kai gyventojai į gydymo įstaigą patenka neblaivūs pradėję aiškintis tarpusavio santykius arba susižaloję patys.
Praėjusią savaitę Švėkšnoje vykusioje šventėje taip pat pasitaikė alkoholio mėgėjų, tačiau labiau linksminosi kaimų gyventojai. Savaitgalį į gydymo įstaigą vežė jaunuolius iš Katyčių, Degučių ir minėtosios Švėkšnos.

„Karštis susuka kai kuriems žmonėms protą, o jei dar vartojamas alkoholis, pasekmės būna įvairios. Juk karštyje užtenka išgerti visai nedaug alkoholio, kol žmogus apsvaigsta ir ima elgtis neadekvačiai“, – kalbėjo ortopedas-traumatologas, pridurdamas, kad karštymečiu girtaujama ne tik šventėse, bet ir šiaip įvairiose poilsiavietėse. Karštyje alkoholio išgėrusio žmogaus orientacija sutrinka, jis gali nugriūti ir užmigti, perkaisti ar gauti mirtiną saulės smūgį.

Kaip gelbėtis?
Anot K. Giedriko, esant dideliems karščiams, turintiems širdies nepakankamumą rekomenduojama kasdien svertis, nes pastebimas svorio kritimas rodo, kad trūksta skysčių. „Tiesa, perdozuoti skysčių irgi nėra gerai. Kai kas suvartoja du litrus ir dar daugiau vandens, tačiau širdies ligoniui toks kiekis gali būti pavojingas“, – perspėja kardiologas.
Rekomenduotina gerti mineralizuotą vandenį, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka skysčių ir mineralinių medžiagų. Vandens po truputį patartina gerti visą dieną, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys.

Venkite alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su saldikliais, nes jie skatina vandens pasišalinimą iš organizmo.

Jei išgėrėte pakankamai daug skysčių, o troškulį vis tiek jaučiate, geriau jį malšinkite drungnu vandeniu arba vandeniu su citrinos sultimis. Atsigaivinti labiausiai tinka vaisių ir daržovių sultys, arbatos.

Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Dėl piktnaudžiavimų paspirtukų priemonė peržiūrima iš esmės

Aplinkos ministerija už sunaikintus taršius automobilius skatins rinktis ilgalaikį viešojo transporto bilietą arba naudotis dalijimosi paslaugomis. Iki šiol galiojusi tvarka, kuri leido vietoje sunaikinto taršaus automobilio įsigyti kelis dviračius ar paspirtukus, bus iš esmės peržiūrėta. Aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė atkreipia dėmesį, kad pernykštė subsidija ne tik sukūrė piktnaudžiavimo precedentų, bet ir pradėjo pūsti dviračių ir paspirtukų kainas rinkoje, todėl už alternatyvius keliavimo būdus brangiau mokėti priversti visi kiti gyventojai. Paraiškas vertinanti ir subsidijas pervedanti Aplinkos projektų valdymo agentūra sulaukė pardavėjų

Daugiau dirbančių savarankiškai turės teisę gauti 260 eurų išmoką

Vyriausybei paskelbus karantiną, dalies savarankiškai dirbančių asmenų veikla nėra ribojama ir jie gali tęsti darbą, tačiau dėl partnerių apribotos veiklos susiduria su finansiniais sunkumais. Jei į VMI skelbiamą Savarankiškai dirbančių asmenų, nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų, sąrašą nepatekusio asmens pajamos per pandemiją sumažėjo 30 proc., į fiksuoto dydžio išmoką pretenduoti jis galės. „Kadangi finansinių sunkumų patiria ir tie savarankiškai dirbantys asmenys, kurių veikla antro karantino metu nėra apribota, tokius atvejus vertinsime individualiai, o labiausiai nukentėję nuo pandemijos valstybės paramos būtinai sulauks“,

Lietuvos pašte pradeda veikti išmanusis skirstymas. Ką svarbu žinoti?

Kovo 1-oji diena svarbi diena Lietuvos paštui – naujajame Vilniaus logistikos centre pilnai pereinama prie išmanaus skirstymo. Nuo šiol didžioji dalis siuntų bei laiškų yra skirstoma automatizuotai, skirstymas tapo centralizuotu. Ilgainiui skirstymo procesas bus 2–3 kartus spartesnis, gerės pašto paslaugų kokybė, pasitaikys mažiau klaidų. Šie modernūs pokyčiai palies ir vietinių pašto skyrių veiklą. Kas keičiasi gyventojams? „Mums rūpi, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas galėtų siųsti ir gauti patogiai, greitai, patikimai. Automatizuotas skirstymas yra ilgai lauktas pokytis, kuris leis užtikinti ne tik

Nemokami VDU kursai abiturientams padės užtikrintai „nerti į egzaminus“

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) nuo kovo 15-osios kviečia abiturientus į parengiamuosius lietuvių kalbos, matematikos, geografijos ir lenkų, istorijos, biologijos ir kitų mokslų nemokamus kursus, padėsiančius pasiruošti artėjantiems brandos egzaminams. Nuotoliniu būdu vyksiančiuose kursuose abiturientai turės galimybę gauti naudingos informacijos iš dėstytojų, rasti atsakymus į iškilusius klausimus, diskutuoti bei pasitikrinti savo sukauptas žinias. Pagal VDU pranešimą, kursai vyks šešias savaites Universiteto nuotolinių studijų interaktyvioje platformoje, kurioje kas savaitę bus gilinamasi į skirtingo dalyko specifiką. Su abiturientais dirbs vieni geriausių savo sričių ekspertai, kurie

Taip pat skaitykite