Karštos Joninės Vainute

Birželio 24-oji Vainute buvo pašėlusiai karšta diena. Ir tikrąja prasme, nes termometro stulpelis persirito 30 laipsnių padalą, ir perkeltine, nes susirinkę į šventę žmonės linksminosi aktyviai, iš širdies. Tradicinės Joninės Vainute šį kartą tapo proga paminėti ir kitus svarbius įvykius. Vainuto miestelis šventė 510 metų sukaktį, o mokykla ir bažnyčia – 410 metų, minint artėjantį Lietuvos Nepriklausomybės šimtmetį, atidengtas paminklas Vainuto valsčiaus 1919-1920 m. Nepriklausomybės kovų savanoriams atminti.

Minint artėjantį Lietuvos Nepriklausomybės šimtmetį, atidengtas paminklas Vainuto valsčiaus 1919-1920 metų Nepriklausomybės kovų savanoriams atminti. Jį pašventino Vainuto klebonas Dainoras Židackas.

Minint artėjantį Lietuvos Nepriklausomybės šimtmetį, atidengtas paminklas Vainuto valsčiaus 1919-1920 metų Nepriklausomybės kovų savanoriams atminti. Jį pašventino Vainuto klebonas Dainoras Židackas.

Ko gero, pagrindiniu ir labiausiai pastebimu šventės akcentu tapo paminklo 1919-1920 m. Nepriklausomybės kovų Vainuto valsčiaus savanoriams atidengimas. Iš Vainuto kovoti už Nepriklausomą Lietuvą išėjo 39 savanoriai, 2 iš jų – Stasys Bagdonas ir Petras Šimkus – apdovanoti 1919 metais įsteigtais Vyčio Kryžiaus ordinais. Kai kilo iniciatyva buvusiuose valsčiuose, dabartinėse seniūnijose, įamžinti savanorius, Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus buvo vienas iš pirmųjų, palaikiusių šią idėją.

Meras įteikė padėkas Vainuto seniūnijos bendruomenių atstovėms, o šios savo bendruomenėse pintais vainikais papuošė sceną.

Meras įteikė padėkas Vainuto seniūnijos bendruomenių atstovėms, o šios savo bendruomenėse pintais vainikais papuošė sceną.

„Šitas paminklas skirtas Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečiui, todėl jį ir pastatėme. Prieš 2-3 mėnesius gavau iš Ministro Pirmininko patarėjo, žurnalisto ir kolekcininko Viliaus Kavaliausko elektroninį laišką, kuriame jis rašė apie šią gražią akciją. Apie 30 atminimo ženklų jau pastatyta, o iš viso jų Lietuvoje turėtų būti apie 300-400. Nieko nelaukdamas pasitariau su klebonu, seniūnaite Viktorija, bendruomenės nariais ir nusprendėme įamžinti kovotojų atminimą. Svarstėme prie bažnyčios ar kitoje vietoje pastatyti atminimo lentą, bet juk turime daug nuostabių žmonių, kurie savo rankomis gali padaryti paminklą. Tikiuosi, kad paminklas stovės ir pravažiuojančiuosius džiugins ilgai. Kai dar buvo statomas, važiuojantieji pro šalį sustodavo, domėjosi, kas čia bus, džiaugėsi šio ženklo išskirtinumu. Tai pirmasis koplytstulpio formos paminklas, skirtas šiems įvykiams pažymėti. Visi kiti istoriniai ženklai – tai atminimo lentos“, – pasakojo Vainuto seniūnas V. Mockus. Jis įteikė padėkas Arūnui Šimeliui, Zigmui Birbalui, Egidijui Pietariui, Petrui Remeikiui ir Kazimierui Bidvai, padėjusiems pastatyti šį atminimo ženklą.

Šventės pradžioje buvusi apytuštė aikštė vakarėjant prisipildė žmonių.

Šventės pradžioje buvusi apytuštė aikštė vakarėjant prisipildė žmonių.

Kovotojų už Nepriklausomybę įamžinimo idėjos autorius Vilius Kavaliauskas sakė, kad išaiškinti žmones, kurie kūrė valstybę, buvę labai sunku. Tais laikais jokio akivaizdaus karo nevyko, be to, tik kas trečias už Nepriklausomybę kovojęs savanoris buvo oficialiai įtrauktas į savanorių sąrašą. Nepaisant to, uždavinį grąžinti savanorių vardus istorijai pavyko įgyvendinti.
Žodį gavęs Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis priminė, kad yra istorikas ir galėtų kalbėti ilgai: „Mes mename tas kovas, tuos žmones, tuos skaudžius įvykius, kurių dėka pasiekiamas tikslas. Anuos laikus gal daugiau prisimena mūsų senoliai, o mes turime savo, mūsų dienų analogą – 1991 metų sausio 13 įvykius“.
Vaidotas VILKAS

Vainuto folkloro ansamblio „Vainuta“, vadovaujamo Loretos Mieliulytės nariai ir šoko, ir dainavo.

Vainuto folkloro ansamblio „Vainuta“, vadovaujamo Loretos Mieliulytės nariai ir šoko, ir dainavo.

Vainuto Joninių svečiai (iš kairės): LR Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, Šilutės r. meras Vytautas Laurinaitis, LR Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis, LR žemės ūkio viceministras Albinas Ežerskis ir savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis.

Vainuto Joninių svečiai (iš kairės): LR Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, Šilutės r. meras Vytautas Laurinaitis, LR Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis, LR žemės ūkio viceministras Albinas Ežerskis ir savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis.

Blaivumo standartų neatitikusių pirmųjų šokėjų šokį teko nutraukti policijos pareigūnams.

Blaivumo standartų neatitikusių pirmųjų šokėjų šokį teko nutraukti policijos pareigūnams.

Viešąją tvarką šventės metu saugojo gausios policininkų ir jų rėmėjų pajėgos.

Viešąją tvarką šventės metu saugojo gausios policininkų ir jų rėmėjų pajėgos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Rinkimų komisijų pirmininkėmis Šilutėje ir Pagėgiuose bus Loretos

2023 m. kovo 5 d. Lietuvoje vyks savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai. Vyriausioji rinkimų komisija priima su tuo susijusius sprendimus. Lapkričio 29 d. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino savivaldybių rinkimų komisijų sudėtis ir paskyrė šių rinkimų komisijų pirmininkus. Šilutės rajono rinkimų komisijai vadovaus Loreta Pakalniškienė, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė, Pagėgių savivaldybėje – Loreta Razutienė, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovė. Savivaldybių rinkimų komisijos sudarytos iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos, savivaldybių administracijų direktorių ir politinių partijų pateiktų kandidatūrų.

Už ilgametį darbą padėkota Birutei Servienei ir Romualdui Blechertui

Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktorius Virgilijus Pozingis, jo pavaduotoja Daiva Žebelienė bei kultūros įstaigų vadovai pagerbė ilgametę Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorę Birutę Servienę ir palinkėjo sėkmės naujame gyvenimo etape. B. Servienei įteikta padėka už ilgametį, nuoširdų, pasiaukojamą darbą siekiant išsaugoti ir populiarinti Mažosios Lietuvos ir Rusnės kultūros vertybes. B. Servienė nuo 2005 m. vadovavo Rusnėje veikiančiam Salos etnokultūros ir informacijos centrui, kuris rūpinasi kultūros veikla ne tik Rusnėje, bet ir Usėnų bei Juknaičių seniūnijose. B.

UV lempos naudojimo gidas – kaip naudoti?

Gelinis nagų lakavimas yra tapęs vienu iš populiariausių lakavimo būdų. Jis yra patogus tuo, jog užtikrina tvarkingo manikiūro ilgaamžiškumą bei su juo galima atlikti įvairiausius nagų dailės sprendimus. Gelinis nagų lakas turi specialias priemones, o viena jų pagrindinių – UV lempa nagams. Šios lempos padeda sukurti nepriekaištingą nagų įvaizdį. Ji tinkama net ir tiems, kurie tik pradeda mokytis nagų dailės meno! Kokiais privalumais pasižymi UV nagų lempa? UV nagų lempos vienas iš pagrindinių privalumų – ji nepamainoma pradedantiesiems. Nesvarbu, ar

Tilžės akto originalas yra Vytauto Didžiojo karo muziejuje

Lygiai prieš 104 metus Tilžėje buvo pasirašytas Mažosios Lietuvos tautinės tarybos Aktas, šiais laikais dažniausiai vadinamas Tilžės aktu. Manoma, kad 1918 m. lapkričio 30 d. šį dokumentą 24 jo signatarai pasirašė veikiausiai spaustuvininko, visuomenės veikėjo Enzio Jagomasto bute, Tilžėje. Algirdas Matulevičius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas, yra rašęs: „Žinoma tik tiek, kad MLTT susirinkimas, kurio metu ir buvo pasirašytas šis dokumentas, galėjo vykti žymaus Tilžės spaustuvininko, „Lituanios“ savininko Enzio Jagomasto bute arba kito tilžiškio F. Sūbaičio bute.

Taip pat skaitykite