Karštos Joninės Vainute

Birželio 24-oji Vainute buvo pašėlusiai karšta diena. Ir tikrąja prasme, nes termometro stulpelis persirito 30 laipsnių padalą, ir perkeltine, nes susirinkę į šventę žmonės linksminosi aktyviai, iš širdies. Tradicinės Joninės Vainute šį kartą tapo proga paminėti ir kitus svarbius įvykius. Vainuto miestelis šventė 510 metų sukaktį, o mokykla ir bažnyčia – 410 metų, minint artėjantį Lietuvos Nepriklausomybės šimtmetį, atidengtas paminklas Vainuto valsčiaus 1919-1920 m. Nepriklausomybės kovų savanoriams atminti.

Minint artėjantį Lietuvos Nepriklausomybės šimtmetį, atidengtas paminklas Vainuto valsčiaus 1919-1920 metų Nepriklausomybės kovų savanoriams atminti. Jį pašventino Vainuto klebonas Dainoras Židackas.

Minint artėjantį Lietuvos Nepriklausomybės šimtmetį, atidengtas paminklas Vainuto valsčiaus 1919-1920 metų Nepriklausomybės kovų savanoriams atminti. Jį pašventino Vainuto klebonas Dainoras Židackas.

Ko gero, pagrindiniu ir labiausiai pastebimu šventės akcentu tapo paminklo 1919-1920 m. Nepriklausomybės kovų Vainuto valsčiaus savanoriams atidengimas. Iš Vainuto kovoti už Nepriklausomą Lietuvą išėjo 39 savanoriai, 2 iš jų – Stasys Bagdonas ir Petras Šimkus – apdovanoti 1919 metais įsteigtais Vyčio Kryžiaus ordinais. Kai kilo iniciatyva buvusiuose valsčiuose, dabartinėse seniūnijose, įamžinti savanorius, Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus buvo vienas iš pirmųjų, palaikiusių šią idėją.

Meras įteikė padėkas Vainuto seniūnijos bendruomenių atstovėms, o šios savo bendruomenėse pintais vainikais papuošė sceną.

Meras įteikė padėkas Vainuto seniūnijos bendruomenių atstovėms, o šios savo bendruomenėse pintais vainikais papuošė sceną.

„Šitas paminklas skirtas Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečiui, todėl jį ir pastatėme. Prieš 2-3 mėnesius gavau iš Ministro Pirmininko patarėjo, žurnalisto ir kolekcininko Viliaus Kavaliausko elektroninį laišką, kuriame jis rašė apie šią gražią akciją. Apie 30 atminimo ženklų jau pastatyta, o iš viso jų Lietuvoje turėtų būti apie 300-400. Nieko nelaukdamas pasitariau su klebonu, seniūnaite Viktorija, bendruomenės nariais ir nusprendėme įamžinti kovotojų atminimą. Svarstėme prie bažnyčios ar kitoje vietoje pastatyti atminimo lentą, bet juk turime daug nuostabių žmonių, kurie savo rankomis gali padaryti paminklą. Tikiuosi, kad paminklas stovės ir pravažiuojančiuosius džiugins ilgai. Kai dar buvo statomas, važiuojantieji pro šalį sustodavo, domėjosi, kas čia bus, džiaugėsi šio ženklo išskirtinumu. Tai pirmasis koplytstulpio formos paminklas, skirtas šiems įvykiams pažymėti. Visi kiti istoriniai ženklai – tai atminimo lentos“, – pasakojo Vainuto seniūnas V. Mockus. Jis įteikė padėkas Arūnui Šimeliui, Zigmui Birbalui, Egidijui Pietariui, Petrui Remeikiui ir Kazimierui Bidvai, padėjusiems pastatyti šį atminimo ženklą.

Šventės pradžioje buvusi apytuštė aikštė vakarėjant prisipildė žmonių.

Šventės pradžioje buvusi apytuštė aikštė vakarėjant prisipildė žmonių.

Kovotojų už Nepriklausomybę įamžinimo idėjos autorius Vilius Kavaliauskas sakė, kad išaiškinti žmones, kurie kūrė valstybę, buvę labai sunku. Tais laikais jokio akivaizdaus karo nevyko, be to, tik kas trečias už Nepriklausomybę kovojęs savanoris buvo oficialiai įtrauktas į savanorių sąrašą. Nepaisant to, uždavinį grąžinti savanorių vardus istorijai pavyko įgyvendinti.
Žodį gavęs Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis priminė, kad yra istorikas ir galėtų kalbėti ilgai: „Mes mename tas kovas, tuos žmones, tuos skaudžius įvykius, kurių dėka pasiekiamas tikslas. Anuos laikus gal daugiau prisimena mūsų senoliai, o mes turime savo, mūsų dienų analogą – 1991 metų sausio 13 įvykius“.
Vaidotas VILKAS

Vainuto folkloro ansamblio „Vainuta“, vadovaujamo Loretos Mieliulytės nariai ir šoko, ir dainavo.

Vainuto folkloro ansamblio „Vainuta“, vadovaujamo Loretos Mieliulytės nariai ir šoko, ir dainavo.

Vainuto Joninių svečiai (iš kairės): LR Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, Šilutės r. meras Vytautas Laurinaitis, LR Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis, LR žemės ūkio viceministras Albinas Ežerskis ir savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis.

Vainuto Joninių svečiai (iš kairės): LR Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, Šilutės r. meras Vytautas Laurinaitis, LR Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis, LR žemės ūkio viceministras Albinas Ežerskis ir savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis.

Blaivumo standartų neatitikusių pirmųjų šokėjų šokį teko nutraukti policijos pareigūnams.

Blaivumo standartų neatitikusių pirmųjų šokėjų šokį teko nutraukti policijos pareigūnams.

Viešąją tvarką šventės metu saugojo gausios policininkų ir jų rėmėjų pajėgos.

Viešąją tvarką šventės metu saugojo gausios policininkų ir jų rėmėjų pajėgos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nuvilnijo 18-oji Pagėgių literatūrinio pavasario šventė

Iškeliaujant kalendoriniam pavasariui, 2022 m. gegužės 25 d., Vydūno viešoji biblioteka kvietė į 18-ąją Pagėgių literatūrinio pavasario šventę „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“. Paliesti meno Sveikindama gausiai Vydūno viešojoje bibliotekoje susirinkusius svečius bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė kalbėjo, jog „tiems, kurie į save neįsileidžia poezijos, muzikos, meno patirčių, labai sunku nusakyti, ką reiškia būti paliestam meno, būti įkvėptam, kaip kažkokia nematoma jėga užpildo sielą iki pat kraštų ir po to būna taip lengva matyti tik grožį… aplink save skleisti tik gėrį…

Pasodintas Mažosios Lietuvos rožynas

Šilutės šventė šiemet prasidėjo gražiu veiksmu – miesto širdyje pasodintas Mažosios Lietuvos rožynas. Naujajame gėlyne prie Šilutės kultūros ir pramogų centro (Lietuvininkų g. 6) vasarą galėsime gėrėtis žalia, balta, raudona spalvomis   (Mažosios Lietuvos istorinės vėliavos spalvos).  Akcijos dalyviai atstovavo skirtingiems laiko tarpams: praeičiai, dabarčiai ir ateičiai. Visi kartu, nuotaikingai,  dalyvaujant Savivaldybės administracijos direktoriui, direktoriaus pavaduotojai, miesto mokyklų atstovams, Šilutės kultūros ir pramogų centro ir Šilutės kamerinio dramos teatro vadovėms, Šilutės seniūnui, istorinėms asmenybėms – lietuvininkei ir  dvarininkui Hugo Šojui – 

Kodėl verta naudoti ketaus keptuves maisto gamybai?

Ketus kaip gamybos medžiaga turi daug privalumų. Pavyzdžiui, ilgas tarnavimo laikas, atsparumas deformacijai ir korozijai, taip pat šiluminė talpa. Vienintelis ketaus indų trūkumas gali būti didelis svoris. Tačiau ketaus virtuvės reikmenys turi daugybę privalumų, paaiškinančių šio tipo virtuvės reikmenų populiarumą tarp šiuolaikinių namų šeimininkių, daugiau informacijos ir platų pasirinkimą rasite pardavėjo puslapyje. Ketaus keptuvę verta naudoti maisto gamybai dėl kelių priežasčių: Pirmoji priežastis – ketaus keptuvė itin patikima. Ji tikrai patvari, savo savininkams tarnauja ne tik metus, bet ir dešimtmečius.

Saulės poveikis plaukams. Patarimai, kaip juos apsaugoti nuo išsausėjimo

Kone kiekvienas žino, kad vasarą būtina pasirūpinti odos apsauga nuo saulės. Tačiau kur kas rečiau susirūpinama savo plaukais. Jų priežiūra vasarą yra ypatingai svarbi, todėl šiandien žeriame patarimus kaip juos apsaugoti nuo išsausėjimo ir kitų bėdų. Saugus dažymas Saulė – tai laimės šaltinis. Jos dėka žmogaus organizme gaminasi vitaminas D, gerėja nuotaika ir bendra savijauta. Nors grožio specialistai gali nepagailėti karčių žodžių saulei dėl jos žalos odai ir plaukams, visgi svarbiausia čia – ne vengti saulės, o išmokti saugiai ja

Taip pat skaitykite