Karpių žvejyba Lietuvoje. Ar esame pasiruošę tapti traukos centru?

Europoje – kone 5 milijonai karpių žvejų, tačiau jie žvejybai daugiausiai renkasi Prancūziją, Didžiąją Britaniją ar Kroatiją. Ar jie galėtų atvykti ir į Lietuvą? Pirmą kartą į Lietuvą, Kintus pakviesti atvykti Vakarų Europos profesionalūs žvejai-turinio socialiniuose tinkluose kūrėjai mūsų gamta ir vandens telkiniais susidomėjo kaip dar neatrastu egzotikos kampeliu.

Atranda kaimyninių šalių žvejai

Žvejybos turizmas Europoje išties populiarus, o karpių žvejų bendruomenė nuolat auga – skaičiuojama, kad karpių žvejų Europoje gali būti kone 5 milijonai. Šešių Lietuvoje apsilankiusių žvejų-turinio socialiniuose tinkluose kūrėjų bendras sekėjų skaičius viršija milijoną.

Profesionaliems žvejams-turinio socialiniuose tinkluose kūrėjams kelionė į Lietuvą buvo ne tik proga susitikti, bet ir pasivaržyti tarpusavyje – išbandyti jėgas dar nepažintoje šalyje.

„Kol kas Vakarų Europos karpių žvejų kelionių sąraše dažniausiai atsiduria Didžioji Britanija, Prancūzija. Prancūzai noriai važiuoja į Ispaniją, karpių žvejus traukia Kroatija, Slovėnija, Italija, Vengrija. Lietuvos žvejai karpius mielai gaudo Lenkijoje, Kroatijoje, Slovėnijoje, pradėjo važiuoti net ir į tokias šalis kaip Marokas ar Izraelis. Lietuva iki šiol nėra įtraukta į žvejų žemėlapį, nors išties jau turi ką pasiūlyti“, – komentavo žvejybos technologijas kuriančios bendrovės „Deeper“ pardavimų vadybininkas Virginijus Virbickas, kuris taip pat yra žvejys.

Karpių žvejams Kintuose, Tauragėje, Punioje įrengta tinkama infrastruktūra. Tauragėje žvejoja latviai, lenkai, britai, Punią atranda latviai. Kintuose kaimynai netgi rengs nacionalinio karpių gaudymo čempionato etapą.

Aiškinosi, ar karpiai tikrai kimba

Į Lietuvą turinį socialiniuose tinkluose kuriančius žvejus pakvietė lietuvių bendrovė „Deeper“, mūsų šalį matanti kaip galimą traukos centrą karpių žvejams. Savo produktus įmonė parduoda daugiau nei 50 pasaulio rinkų, bendradarbiauja su kone 300 turinio apie žvejybą kūrėjų.

„Karpių žvejai linkę burtis į grupes, domėtis, kaip sekasi kitiems žvejams, išmėginti naujus telkinius kitose šalyse, tad populiarių žvejų-nuomonės formuotojų kelionė į Lietuvą – vienas būdų skatinti žvejybos turizmą Lietuvoje, apie kurį Vakarų Europos žvejai iki šiol žinojo tik pavienes detales. Lietuva iš šešių šalių atvykusiems svečiams išties pasirodė egzotiška vieta, kurioje savo sekėjams galėjo kurti išskirtinį turinį, sykiu pristatyti mūsų šalį“, – kalbėjo V. Virbickas.

Tiki mūsų sėkme 

Iš Nyderlandų į Lietuvą atvyko Jeffrey, socialiniuose tinkluose žinomas kaip vienas iš „Underfishing“ komandos narių. Ši komanda unikali tuo, kad filmuoja žvejybą po vandeniu – jų nuotykius seka daugiau nei 815 tūkst. žmonių.

Jeffrey žino, kad Lietuvoje yra puikių vietų lašišoms ir upėtakiams žvejoti, tačiau iki atvykdamas nebuvo nieko girdėjęs apie karpių žvejybą čia. Tad mielai ją išbandė ir įspūdžiais dalijosi su savo sekėjais.

34 tūkst. sekėjų socialiniuose tinkluose subūręs ir Karpiologu pasivadinęs žvejys-socialinių tinklų žvaigždė iš Lenkijos taip pat pabrėžė, jog mūsų šalyje lankėsi pirmąsyk. Todėl apie karpių žvejybą čia žinojo mažai, tačiau mielai ją išbandė.

„Ši patirtis atnešė vertingų įžvalgų apie žvejybos būdus ir techniką, paplitusią tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje. Mano sekėjai nekantriai laukė turinio, kuriuo pasidalijau iš varžybų. Jiems įdomu palyginti žvejybos patirtį kaimyninėse šalyse. Tikiu, kad Lietuva, pasinaudojusi Lietuvos ir Lenkijos šalių žvejų aistra žvejybai, turi potencialo tapti populiaria žvejybos entuziastų kryptimi“, – neabejojo į Lietuvą atvykęs svečias iš Lenkijos.

90 tūkst. sekėjų socialiniuose tinkluose seka vokiečio Marko, pasivadinusio Carpzilla, nuotykius. Lietuvą profesionalus žvejys iki šiol siejo su plėšriųjų žuvų, bet ne karpių žvejyba. Todėl norėjo pats atvykti čia ir įsitikinti, ar pavyks pagauti karpių.

Ilgą laiką žvejybai rinkęsis pietų šalis, kelionę į Lietuvą Carpzilla vadino nuotykiu, kurio nekantriai laukė ir jis pats, ir sekėjai. Ar Lietuva gali tapti patrauklia vieta karpių žvejams? Marko nuomone, labai svarbu, ką Lietuva gali pasiūlyti žvejams ir kiek šie bus pasiryžę  iš Vokietijos atskristi čia.

Žvejai karpių žvejybą laiko viena sudėtingiausių ir jai atsakingai ruošiasi. Technologijos, kurias Lietuvoje kuria ir išbando „Deeper“ praplečia galimybes – ne veltui didelė įmonės klientų dalis – žmonės, kuriems žvejyba smagus būdas praleisti laisvalaikį.

Agnė Bykova

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tarptautinio poezijos pavasario stotelė Pagėgių krašte

Išlydint pavasarį, 2023 m. gegužės 14-28 d. Lietuvoje nuvilnijo daugybę kūrėjų iš įvairiausių šalių subūrusio Tarptautinio poezijos pavasario renginiai. Džiugu, jog šiemet šio iškilaus, žymiausius Lietuvos bei užsienio rašytojus vienijančio poezijos karavano maršrute – ir stotelė Pagėgių krašte. Ypatingoje, bohemiškoje, kūrybiniams ieškojimams ir atradimams buriančioje vietoje – ant garsiojo Rambyno kalno 2023 m. gegužės 26 dieną margą it gamta poezijos puokštę susirinkusiesiems dovanojo garsūs šalies bei užsienio poetai – Tarptautinio poezijos pavasario dalyviai: kūrėjai Liutauras Degėsys, Vytas Dekšnys, Dainius Gintalas,

Mero padėka Šilutės gimtadienio šventės kūrėjams

512-ojo Šilutės miesto gimtadienio šurmuliui nurimus nuoširdžiausius padėkos žodžius tariu miesto šventės organizatoriui – Šilutės kultūros ir pramogų centrui, taip pat šventės vedėjams, Savivaldybės administracijos specialistams, vietos verslo įmonėms ir visiems, kurie prisidėjo prie šio savaitgalio renginių organizavimo. Tik Jūsų dėka šventė atkeliavo į visų šilutiškių ir miesto svečių širdis. Dėkoju šventės svečiams – užsienio partneriams iš Ckaltubo (Sakartvelas), Kolobžego (Lenkija) ir Gdansko Pruščo  (Lenkija), Saldus (Latvija) bei Skadovsko (Ukraina) savivaldybių delegacijoms, lietuvių bendruomenei iš JAV, Lietuvos Respublikos Seimo nariui,

Sodo darbų sezonas įsibėgėja: kaip išvengti traumų?

Vis daugiau gyventojų šylant orams skuba tvarkyti ir puoselėti teritorijas aplink namus bei įninka į daržininkystės darbus. Kad aktyvus sodo sezonas būtų sklandus ir įsibėgėtų be traumų, svarbu tinkamai pasirūpinti sveikata bei fizine forma. „Sodų ir nuosavų namų bendrijose bei gyvenvietėse žmonės jau sujudo: sodo darbų sąrašas pavasarį būna labai ilgas – pradedant medžių ir krūmų genėjimu, žolės pjovimu, lysvių kasimu, augalų sodinimu, baigiant aplinkos tvarkymu ir kitais būtinais darbais. Dažniausiai sode pasitaikančios traumos yra įvairūs patempimai, sodo įrangos ir

Gegužė: šalnos, saulėtos dienos ir sausra

Hidrometeorologijos tarnyba gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio orų apžvalgoje skelbia, kad ir Šilutės rajone jau nuo gegužės 9 d. prasidėjo sausra. Šalnos, pirmąjį gegužės dešimtadienį fiksuotos visomis dienomis, nesitraukė ir antrąjį dešimtadienį. Gegužės 11-12 d., 19 d. ore, o 11-13 d. ir 18-19 d. arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra ore krito iki 2 laipsnių šalčio, arčiau dirvos paviršiaus oras šalo iki -5 laipsnių. Sausringas laikotarpis, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, kai kuriose Plungės ir Šilutės rajonų seniūnijose pradėtas

Taip pat skaitykite