Karantinas išmokė vaikščioti pėsčiomis

Naujausi tyrimai rodo, kad trečdalis mūsų šalies žmonių išsiverčia be automobilio ir vaikšto pėsčiomis daugiau nei iki karantino. Ši tendencija būdinga ir 33 proc. Latvijos bei 28 proc. Estijos gyventojų.

Baltijos šalių eismo dalyvių įpročius atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų apklausa.

Tyrimo duomenimis, 33 proc. Lietuvos moterų ir 28 proc. vyrų pastaraisiais metais ėmė daugiau vaikščioti pėsčiomis. Statistika rodo, kad visos Baltijos šalyse daugiau moterų nei vyrų pirmenybę teikia vaikščiojimui, o ne kelionės tikslo pasiekimui kitomis priemonėmis. Tik 7 proc. mūsų šalies gyventojų karantino laikotarpiu ėmė daugiau važinėti automobiliu, o vos 6 proc. – dažniau naudotis viešuoju transportu.

Ėjimo svarbą atskleidė pandemija

„Žmonės visose Baltijos šalyse vis aktyviau renkasi keliavimą pėsčiomis. Randasi įprotis didžiuosiuose miestuose nuo taško A į tašką B eiti pėstute. Tikėtina, kad dauguma žmonių, dirbdami nuotoliniu būdu, įvertino ėjimo svarbą ir išsiugdė naują judėjimo mieste įprotį. Prie to galėjo prisidėti ir populiarėjantys pėsčiųjų žygiai bei paplitę įmonių ėjimo iššūkiai, išjudinę bei suvieniję namuose dirbančius kolektyvus“, – pastebi draudimo bendrovės „Gjensidige” vadovas Marius Jundulas.

Pasak draudimo bendrovės generalinio direktoriaus, jo vadovaujamos įmonės darbuotojai kiekvienais metais aktyviai dalyvauja ėjimo iššūkyje, kuriame rungiamasi, kas nueis daugiau kilometrų. Vadovas sako, kad ėjimas skatina žmonių fizinį aktyvumą, apjungia bendrai veiklai, ugdo darbuotojų iniciatyvumą, ir – svarbiausia – kuria žmonių tarpusavio ryšį.

Jo teigimu, ėjimas kaip aktyvaus laisvalaikio būdas tapo M. Jundulo vadovaujamos bendrovės vizitine kortele – ėjimo entuziastai užkrėtė pėsčiųjų žygiais kolegas, ir dabar į pėsčiųjų žygius išeina šimtai įmonės darbuotojų. „Mes ėmėmės skatinti tokį kolegų laisvalaikį, nes tai sprendžia emocinės savijautos klausimą. Ją gerina ir socialinis įsitraukimas – einant žmonės bendrauja vieni su kitais, o tai skatina didesnį emocinį saugumą ”, – pabrėžia vadovas.

Pėstute – nauda ir fizinei, ir emocinei sveikatai

Tyrimo duomenimis, pėsčiomis nevaikšto vos 14 proc. gyventojų. Tokia elgsena pasižymi 16 proc. Lietuvos vyrų ir 12 proc. mūsų šalies moterų.

„Vaikščiojimas yra unikalus keliavimo būdas, kuris leidžia ne tik pasiekti kelionės tikslą, bet ir tuo pačiu sumažina įtampą bei stresą, pagerina nuotaiką. Ėjimas prisideda prie visuomenės emocinės sveikatos, todėl vaikščiojimas tiesiogiai gerina žmonių savijautą. Karantino laikotarpiu Baltijos šalyse užfiksuotas augantis vaikščiojimo populiarumas yra geras ženklas, įrodantis visuomenės apgalvotą pasirinkimą keliaujant iki reikiamos vietos mieste ar užmiestyje. Tai pats tiesiausias ir paprasčiausias kelias didinti žmonių emocinį saugumą“, – sako M. Jundulas.

„NielsenIQ“ Baltijos šalių gyventojų apklausa „Gjensidige“ užsakymu buvo atlikta apklausiant 4800 mūsų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje gyvenančių žmonių.

ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tradicinėje Vydūno atminimo konferencijoje dėmesys skirtas karo tematikai

Rugpjūčio 4 dieną įvykusioje konferencijoje „Vydūnas: kada karų nebebus“ daug dėmesio skirta karo tematikai, jo kilimo priežasčių apžvalgai ir pan. Tema pasirinkta neatsitiktinai – Mažosios Lietuvos šviesuolis, filosofas Vydūnas šiai temai skyrė taip pat nemažai dėmesio. Vydūno vardu pavadintoje Pagėgių bibliotekoje kasmet tradiciškai buriasi šio šviesuolio idėjas vertinantys ar propaguojantys entuziastai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Rugpjūčio pirmąją savaitę Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka bei Vydūno draugija organizuoja konferenciją, kurios metu aptariami svarbiausi per pastaruosius metus nuveikti

Norinčių modernizuoti savo individualų namą iš Šilutės rajono – tik 32

Šiemet paraiškų gauti finansavimą už gyvenamųjų namų (vieno ar dviejų butų) modernizavimą skaičius išaugo bene dvigubai. APVA gavo beveik 1300 paraiškų už daugiau kaip 11 mln. eurų. Iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos lėšų šiai priemonei skirta 10 mln. eurų. „Kalbant apie šio kvietimo rezultatus, pirmiausia džiugina beveik dvigubai išaugęs paraiškų skaičius – praėjusio kvietimo metu buvo gautos 653 paraiškos. Vertinant pastarųjų trijų metų kvietimų rezultatus, tendencijos panašios – norinčių modernizuoti savo individualų namą gyventojų skaičius kasmet auga“, –

Tarptautinė tautos diena      

Rugpjūčio 9 d. minima Tarptautinė pasaulio vietinių tautų diena. 1992 m. rugpjūčio 9 d. pirmą kartą įvyko tautų darbo grupių susirinkimas dėl žmonių teisių apsaugos. Tarptautinę tautos dieną paskelbė minėtina diena Jungtinių tautų organizacija 1994 m. gruodžio 23 d. Ši diena skirta ginti vietinių tautų – čiabuvių teises. Čiabuviai, dar vadinami aborigenais, autochtonais – tai senieji vietiniai tam tikros vietovės žmonės, tebegyvenantys arba gyvenę toje teritorijoje iki dabartinių gyventojų įsikūrimo. Čiabuvių bendruomenės laikosi savitų tradicijų, išsiskiria iš visos visuomenės. Tokios

Už pareigūnų žeminimą socialiniuose tinkluose gresia baudos

Policijos pareigūnai, dirbdami savo darbą, sulaukia ne tik šiltų padėkos žodžių. Vis dar pasitaiko drąsuolių, nevengiančių įžeidinėti pareigūnus. Antai socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Kur stovi trikojis Šilutėje“ buvo patalpinti du įrašai, žeminantys policijos pareigūnus. Labai drąsi 27-erių socialinių tinklų lankytoja ir iškalbingas 59-erių vyriškis savo veiksmais įžeidė ne tik policijos pareigūnų garbę ir orumą, bet ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje (Statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas). Už

Taip pat skaitykite