Karantinas išmokė vaikščioti pėsčiomis

Naujausi tyrimai rodo, kad trečdalis mūsų šalies žmonių išsiverčia be automobilio ir vaikšto pėsčiomis daugiau nei iki karantino. Ši tendencija būdinga ir 33 proc. Latvijos bei 28 proc. Estijos gyventojų.

Baltijos šalių eismo dalyvių įpročius atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų apklausa.

Tyrimo duomenimis, 33 proc. Lietuvos moterų ir 28 proc. vyrų pastaraisiais metais ėmė daugiau vaikščioti pėsčiomis. Statistika rodo, kad visos Baltijos šalyse daugiau moterų nei vyrų pirmenybę teikia vaikščiojimui, o ne kelionės tikslo pasiekimui kitomis priemonėmis. Tik 7 proc. mūsų šalies gyventojų karantino laikotarpiu ėmė daugiau važinėti automobiliu, o vos 6 proc. – dažniau naudotis viešuoju transportu.

Ėjimo svarbą atskleidė pandemija

„Žmonės visose Baltijos šalyse vis aktyviau renkasi keliavimą pėsčiomis. Randasi įprotis didžiuosiuose miestuose nuo taško A į tašką B eiti pėstute. Tikėtina, kad dauguma žmonių, dirbdami nuotoliniu būdu, įvertino ėjimo svarbą ir išsiugdė naują judėjimo mieste įprotį. Prie to galėjo prisidėti ir populiarėjantys pėsčiųjų žygiai bei paplitę įmonių ėjimo iššūkiai, išjudinę bei suvieniję namuose dirbančius kolektyvus“, – pastebi draudimo bendrovės „Gjensidige” vadovas Marius Jundulas.

Pasak draudimo bendrovės generalinio direktoriaus, jo vadovaujamos įmonės darbuotojai kiekvienais metais aktyviai dalyvauja ėjimo iššūkyje, kuriame rungiamasi, kas nueis daugiau kilometrų. Vadovas sako, kad ėjimas skatina žmonių fizinį aktyvumą, apjungia bendrai veiklai, ugdo darbuotojų iniciatyvumą, ir – svarbiausia – kuria žmonių tarpusavio ryšį.

Jo teigimu, ėjimas kaip aktyvaus laisvalaikio būdas tapo M. Jundulo vadovaujamos bendrovės vizitine kortele – ėjimo entuziastai užkrėtė pėsčiųjų žygiais kolegas, ir dabar į pėsčiųjų žygius išeina šimtai įmonės darbuotojų. „Mes ėmėmės skatinti tokį kolegų laisvalaikį, nes tai sprendžia emocinės savijautos klausimą. Ją gerina ir socialinis įsitraukimas – einant žmonės bendrauja vieni su kitais, o tai skatina didesnį emocinį saugumą ”, – pabrėžia vadovas.

Pėstute – nauda ir fizinei, ir emocinei sveikatai

Tyrimo duomenimis, pėsčiomis nevaikšto vos 14 proc. gyventojų. Tokia elgsena pasižymi 16 proc. Lietuvos vyrų ir 12 proc. mūsų šalies moterų.

„Vaikščiojimas yra unikalus keliavimo būdas, kuris leidžia ne tik pasiekti kelionės tikslą, bet ir tuo pačiu sumažina įtampą bei stresą, pagerina nuotaiką. Ėjimas prisideda prie visuomenės emocinės sveikatos, todėl vaikščiojimas tiesiogiai gerina žmonių savijautą. Karantino laikotarpiu Baltijos šalyse užfiksuotas augantis vaikščiojimo populiarumas yra geras ženklas, įrodantis visuomenės apgalvotą pasirinkimą keliaujant iki reikiamos vietos mieste ar užmiestyje. Tai pats tiesiausias ir paprasčiausias kelias didinti žmonių emocinį saugumą“, – sako M. Jundulas.

„NielsenIQ“ Baltijos šalių gyventojų apklausa „Gjensidige“ užsakymu buvo atlikta apklausiant 4800 mūsų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje gyvenančių žmonių.

ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Dar 9,5 mln. eurų dujų balionams daugiabučiuose keisti

Energetikos ministras Dainius Kreivys pasirašė įsakymą, kuriuo numatoma „Suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimo kitais energijos šaltiniais“ programai skirti  iš valstybės biudžeto dar 9,582 mln. eurų. Kaip ir praėjusiais metais, parama vienam daugiabučio namo butui sieks iki 726 eurų. Liko 1000 daugiabučių „Šiuo metu šalyje dar yra apie 1000 daugiabučių namų, kuriuose naudojami nesaugūs dujų balionai. Skirdama virš 9 mln. eurų paramą valstybė jau trečius metus iš eilės padeda daugiabučių namų gyventojams  atsisakyti dujų balionų naudojimo buityje ir pasirinkti saugesnį

Sinoptikai įspėja: savaitgalis vėl bus vėjuotas, su krituliais ir šals

Sausio 20 d., ketvirtadienį, Lietuvą pasieks šaltasis atmosferos frontas, kuris neš kritulių, daugiausia sniego. Gausiausiai prisnigs šalies vakaruose. Pietvakarių, vakarų, vakariniuose rajonuose šiaurės vakarų vėjas bus labai stiprus, gūsiai daug kur sieks 15-20 m/s, šalies vakaruose vietomis 22-24 m/s, pajūryje įsisiautės iki 26 m/s. Daug kur sniegą pustys, vietomis kils pūga. Aukščiausia temperatūra dienos pradžioje bus nuo 1 laipsnio šalčio kai kur rytiniuose rajonuose iki 3 laipsnių šilumos prie jūros. Nuo vidurdienio temperatūra ims kristi, plikledis formuosis daugelyje rajonų. Sausio

Mokytoja, palikusi ryškų pėdsaką Šilutės istorijoje

Sausio 15-ąją, Klaipėdos krašto dieną, tuo pačiu Šilutės pirmosios gimnazijos mokytojos, direktorės, Šilutės Garbės pilietės, doc. dr. Romualdos Dobranskienės gimtadienio dieną (būtų sukakę 90 metų), Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta knyga „Mokytojos mitas“. Tai kolektyvinis darbas, sudarytas iš beveik trisdešimties žmonių prisiminimų. Gausus būrys šilutiškių, buvusių mokinių, kolegų, namiškių atėjo į biblioteką. Muzikinį foną kūrė Marijus Kučikas (pianinas) ir bardas Adas Nausėda, dainavo dukra Indrė ir anūkė Indrė Dirgėlaitė. R. Dobranskienės gyvenimo akimirkas skaidrėse atkūrė bibliotekininkė Dalia Pupšytė.

Ligonių kasos ragina klausti, o ne aklai mokėti už gydymą

Gyventojai klausia Ligonių kasų, kodėl, būdami apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gydymo įstaigose kartais turi mokėti ar primokėti už gydymą, tyrimus ar procedūras. Neretai žmonės mano turintys mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas, nes gydymo įstaigų pateikiama informacija apie mokėjimą už jas yra klaidinanti ar neaiški. Valstybinė ligonių kasa primena: kada už gydymą mokėti nereikia, kada tenka. Rūpimus klausimus Valstybinei ligonių kasai galima pateikti: el. paštu info@vlk.lt tel. (8 5) 232 2222 arba žiūrėkite šį vaizdo įrašą: https://youtu.be/T9lMmMrw9DE  Apdraustiesiems – nemokamai Apdraustieji papildomai nemokėdami

Taip pat skaitykite