Kalba – tarsi žmogaus parašas

Pažadą sugrįžti į Lietuvą savyje nešiojęs lyg skolą, 34-erių kretingiškis NerijusGulbickas šiandien jaučiasi ramus: „Į Lietuvą iš Amerikos trumpam atskridau po 14 metų pertraukos. Pagaliau parodžiau seneliams proanūkį. Jie man – lyg antri tėvai, todėl sunkiausia ir buvo taip ilgai jų nematyti, nuolat jausti nerimą, galbūtjų niekada ir nebepamatysiu.“

Savo senelius – kretingiškius Joną ir Jadvygą Baužius – Amerikoje gyvenantis Nerijus Gulbickas vadina antraisiais tėvais. Ritos Nagienės nuotr.

Vaikystę leidęs Kretingoje, mokyklą Palangoje baigęs ir dar studijų metais į Jungtines Amerikos Valstijas trumpam padirbėti išvykęs Nerijus net nepajuto, kaip svetur prabėgo pusantro dešimtmečio. Vilniuje studijavęs Verslo administravimą ir vadybą, Amerikoje Nerijus išbandė įvairius darbus – nuo butų remonto, nekilnojamojo turto nuomos iki internetinės prekybos. Pagyveno net keliose Valstijose ir miestuose – iš Viskonsino persikėlė į Kaliforniją pas tėvo giminaitį, porą metų praleido LasVegase, o galiausiai įsitvirtinoMinesotoje, kur su amerikiete žmonaSarahpuoselėja šeimą.

„Per tiek laiko prisiminimai apie Lietuvą tarsi pasidengė migla. Kad iš tikrųjų sugrįžtu namo, supratau tik tą akimirką, kai per lėktuvo langą pamačiau Šventosios pakrantę. Tik tada suvokiau, kad tai – realybė.Dar tvirčiau pasijutau, pasivaikščiojęs tomis gatvėmis – Kretingoje, Palangoje, Šventojoje, – kuriose užaugau. Gera turėti galimybę tas vietas parodyti žmonai ir sūnui“, – neslėpdamas ašarų kalbėjo N. Gulbickas, neseniai įgijęs pastovaus JAV rezidento statusą, leidusį laisvai migruoti.

Kalba – kaip ryšys

Puikiai lietuviškai kalbantis ir žemaičių tarmės nepamiršęs Nerijus įsitikinęs, kad lietuviu galima išlikti bet kuriame pasaulio krašte.

„Be tradicijų, papročių, pagrindinis dalykas, kuris apibrėžia tautą, yra kalba – tai tarsi žmogaus parašas, – sakė N. Gulbickas. – Kita vertus, esu tikras, kad nevartojant įmanoma pamiršti net gimtąją kalbą. Tokiai situacijai puikai tinka angliškas posakis „Ifyoudon‘tuse it, youlose it“ – „Jei nenaudoji, prarandi.“

Dėl šios priežasties Nerijus stengiasi kuo daugiau bendrauti lietuviškai – keletas Amerikoje gyvenančių draugų, nedidelė lietuvių bendruomenė Minesotoje, organizuojanti tradicines šventes ir sueigas,kassavaitiniai mamos skambučiai, pokalbiai su giminėmis internetu N. Gulbickui padėjo išlaikyti švarią tartį ir turtingą žodyną. Pasak Nerijaus, be šeimos, būtent kalba yra tas ryšys, stipriausiai siejantis su Lietuva.

„Esu kilęs iš čia, – čia mano šeima, tėvai, seneliai. Šios viešnagės metu teko pasivaikščioti mažo kaimelioAukštaitijoje,iš kurio kilusi tėvo giminė, kapinaitėse. Jose dominavo vos kelios pavardės, ir tarp jų–Gulbickų. Keista taip žemiškai suvokti, jog iš čia esi atėjęs. Norisi tai išlaikyti. Juk gali neigti, slėpti, bet giliai širdyje visada žinai, kas ir iš kur esi“, – įsitikinęs N. Gulbickas.

Su Lietuva sieja ir vardas

Nerijaus teigimu, jo septynmetissūnus Šarūnas taip pat turi puikius lietuvių kalbos pagrindus –daug bendrauja su močiute, sekmadieniais lankė lietuvišką mokyklėlę, tačiau pradėjus eiti į paruošiamąją klasę, anglų kalba pradėjo imti viršų.

„Be to, kai su sūnumi kabėdavau tik lietuviškai, tarsi už borto likdavo jo mama, todėl kiek apleidau mūsų lietuviškus pokalbius, – pripažino Nerijus, jau rezgantis planą kurią nors vasarą bent mėnesiui Šarūną išsiųstipas senelius. – Matau, kad ir dabar Šarūnas puikiai pavertėjauja savo mamai, todėl neabejoju, kad pabuvus lietuviškoje aplinkoje kalba atsigamintų. Noriu, kad jis mokėtų lietuviškai dėl tų pačių priežasčių, kodėl ir pats saugau šią kalbą.“

Sūnui duotas lietuviškas ir amerikiečių sunkiai ištariamas Šarūno vardas – dar vienas lietuvybės ženklas. Anot Nerijaus, žmonaneprieštaravo, jai net patiko, kad jos ir sūnaus vardai bus rašomi panašiai.

„Jei gimtų mergaitė, žmona buvo sugalvojusi jai anglišką vardą, o aš žinojau, kad jei bus sūnus, bus Šarūnas. Amerikoje įprasta turėti ir vidurinį vardą, todėl Šarūnas – dar ir Džeimsas, žmonos brolio garbei, – pasakojo Nerijus. – Tačiau sūnus visada prisistato Šarūnu, o amerikiečiams neįprastas šio vardo skambesys net patinka, nes primena seną grupės „TheKnack“ dainą „MySharona“.

Žvelgti kitu kampu

Pasak Nerijaus, dauguma amerikiečių, sužinoję, kad jis – iš Lietuvos, ima pasakoti patys turintys giminaičių lietuvių: „Vienas mano amerikietis draugas įsitikinęs, kad jo senelis dirbo Antano Smetonos apsaugininku, vietoj užuolaidos ant lango pasikabinęs trispalvę ir vos pasitaikius progai veržiasi į Lietuvą.“

Neidealizuojantis nei svajonių šalies Amerikos, nei išsiilgtos Lietuvos, Nerijus pirmiausia tiki žmogui duota laisve rinktis ir ieškoti geresnio gyvenimo.

„Juk dėl šios priežasties žmonės ir migruoja. Kitas klausimas, ar jie randa tą geresnį gyvenimą, o gal daugiau praranda?Ir čia, ir Amerikoje yra vargstančių, tačiau jeigu netingi ir nori dirbti, gyventi galima visur“, – sakė grįžimo į Lietuvą neišsižadantis N. Gulbickas.

Nerijaus žodžiais, Amerika – didžiulis imigrantų lopšys, į kurį žmonės veržiasi ne tik gerovės, bet siekdami elementarių laisvių bei teisių, kurių negali turėti savose šalyse. Kai kuriems jų emigracija yra didžiulis laimėjimas.

„Turiu draugę iš Kolumbijos, su kuria susipažinau tautų festivalyje. Jos brolis išvyko studijuoti į Šiaulius ir yra be galo laimingas. Tai, kad Lietuvoje moterys gali vairuoti autobusus, jam prilygstadidžiuliam laimėjimui, kuris Kolumbijoje kol kas neįsivaizduojamas.Visada viskas priklauso nuo to, kokiu kampu pažiūrėsi į situaciją. Galbūt kažkas turi išvykti, kad mūsų šalį atrastų ja besižavintys žmonės.“

Viktorija VAŠKYTĖ „Pajūrio naujienos“

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

S. Skvernelis: šventinį savaitgalį bus ribojamas patekimas į visus šalies miestus ir miestelius

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad šventinį Velykų savaitgalį bus ribojamas patekimas į miestus ir miestelius. „Negalime atsipalaiduoti. Negalime rizikuoti, tai vis dar per daug pavojinga. Todėl prašau: susilaikykime nuo viešnagių ir kelionių, pasveikinkime ir palinkėkime sveikatos šeimos nariams bei artimiesiems nuotoliniu būdu. Visi esame pasiilgę atskirai gyvenančių senelių, tėvų, kitų šeimos narių. Tačiau geriausia, ką šiandien galime padaryti dėl jų ir dėl savęs pačių – nevažiuoti sveikinti ir lankyti jų per Velykas“, – feisbuke pranešė S. Skvernelis. Kaip paskelbė

Karantino metu darželinukų ir neformaliojo ugdymo įstaigų ugdytinių tėvams nebus taikomas mokestis

Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariai balandžio 2-ąją dalyvavo IX šaukimo 13-ajame neeiliniame posėdyje nuotoliniu būdu. Darbotvarkėje registruoti 3 sprendimo projektai. Visiems jiems buvo pritarta. Tarybos narių balsų dauguma pritarta Šilutės rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto pakeitimui. Su šiuo sprendimo projektu galite susipažinti čia. Taip pat pritarta sprendimo projektui „Dėl mokesčio už vaikų išlaikymą švietimo įstaigose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo. Dėl karantino nevykdant ugdymo proceso švietimo įstaigose, siūlyta papildyti mokesčio už vaikų išlaikymą švietimo

Paslaptingieji Velykų rytmečio svečiai     

Artėjančios Velykų šventės kaskart tampa proga prisiminti tradicijas ir papročius. Velykų vaizdiniai dabar panašūs visoje Lietuvoje: išsprogusios beržų šakelės, skubėjimas į bažnyčią, Velykų rytą šokanti saulė, dažomi ir daužomi margučiai… Tačiau kas tuos margintus kiaušinius atneša? Kas palieka ant palangės ar sode, kur vaikai juos susiieško? O gal galima ir patiems kuo nors prisidėti? Reikėtų pastebėti, kad didžiosios kalendorinės šventės – Velykos ir Kalėdos – turi savo personažą, kuris aplanko vaikus ir įvertina gerus arba blogus darbus. Per Kalėdas tai

ŠMSM kancleris: sugadinus valstybės duotą kompiuterį bausti reikėtų išimtiniu atveju

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kancleris Tomas Daukantas akcentuoja, kad, vaikui praradus ar sugadinus ministerijos parūpintą kompiuterį, neturėtų būti taikoma bendra taisyklė skirti baudą. Pasak jo, reikėtų individualiai įvertinti kiekvieną situaciją. Savo ruožtu Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius savivaldybėms siūlo gautus kompiuterius apdrausti. Atsižvelgdama į skubią situaciją, Nacionalinė švietimo agentūra neskelbiamų derybų būdu perka 15 tūkstančių planšetinių ir 20 tūkstančių nešiojamųjų kompiuterių mokykloms. Toks pirkimo būdas suderintas su Viešųjų pirkimų tarnyba. „(Mokyklų atmintinėse. – ELTA) nėra sąlygų surašyta,