Kalba – tarsi žmogaus parašas

Pažadą sugrįžti į Lietuvą savyje nešiojęs lyg skolą, 34-erių kretingiškis NerijusGulbickas šiandien jaučiasi ramus: „Į Lietuvą iš Amerikos trumpam atskridau po 14 metų pertraukos. Pagaliau parodžiau seneliams proanūkį. Jie man – lyg antri tėvai, todėl sunkiausia ir buvo taip ilgai jų nematyti, nuolat jausti nerimą, galbūtjų niekada ir nebepamatysiu.“

Savo senelius – kretingiškius Joną ir Jadvygą Baužius – Amerikoje gyvenantis Nerijus Gulbickas vadina antraisiais tėvais. Ritos Nagienės nuotr.

Vaikystę leidęs Kretingoje, mokyklą Palangoje baigęs ir dar studijų metais į Jungtines Amerikos Valstijas trumpam padirbėti išvykęs Nerijus net nepajuto, kaip svetur prabėgo pusantro dešimtmečio. Vilniuje studijavęs Verslo administravimą ir vadybą, Amerikoje Nerijus išbandė įvairius darbus – nuo butų remonto, nekilnojamojo turto nuomos iki internetinės prekybos. Pagyveno net keliose Valstijose ir miestuose – iš Viskonsino persikėlė į Kaliforniją pas tėvo giminaitį, porą metų praleido LasVegase, o galiausiai įsitvirtinoMinesotoje, kur su amerikiete žmonaSarahpuoselėja šeimą.

„Per tiek laiko prisiminimai apie Lietuvą tarsi pasidengė migla. Kad iš tikrųjų sugrįžtu namo, supratau tik tą akimirką, kai per lėktuvo langą pamačiau Šventosios pakrantę. Tik tada suvokiau, kad tai – realybė.Dar tvirčiau pasijutau, pasivaikščiojęs tomis gatvėmis – Kretingoje, Palangoje, Šventojoje, – kuriose užaugau. Gera turėti galimybę tas vietas parodyti žmonai ir sūnui“, – neslėpdamas ašarų kalbėjo N. Gulbickas, neseniai įgijęs pastovaus JAV rezidento statusą, leidusį laisvai migruoti.

Kalba – kaip ryšys

Puikiai lietuviškai kalbantis ir žemaičių tarmės nepamiršęs Nerijus įsitikinęs, kad lietuviu galima išlikti bet kuriame pasaulio krašte.

„Be tradicijų, papročių, pagrindinis dalykas, kuris apibrėžia tautą, yra kalba – tai tarsi žmogaus parašas, – sakė N. Gulbickas. – Kita vertus, esu tikras, kad nevartojant įmanoma pamiršti net gimtąją kalbą. Tokiai situacijai puikai tinka angliškas posakis „Ifyoudon‘tuse it, youlose it“ – „Jei nenaudoji, prarandi.“

Dėl šios priežasties Nerijus stengiasi kuo daugiau bendrauti lietuviškai – keletas Amerikoje gyvenančių draugų, nedidelė lietuvių bendruomenė Minesotoje, organizuojanti tradicines šventes ir sueigas,kassavaitiniai mamos skambučiai, pokalbiai su giminėmis internetu N. Gulbickui padėjo išlaikyti švarią tartį ir turtingą žodyną. Pasak Nerijaus, be šeimos, būtent kalba yra tas ryšys, stipriausiai siejantis su Lietuva.

„Esu kilęs iš čia, – čia mano šeima, tėvai, seneliai. Šios viešnagės metu teko pasivaikščioti mažo kaimelioAukštaitijoje,iš kurio kilusi tėvo giminė, kapinaitėse. Jose dominavo vos kelios pavardės, ir tarp jų–Gulbickų. Keista taip žemiškai suvokti, jog iš čia esi atėjęs. Norisi tai išlaikyti. Juk gali neigti, slėpti, bet giliai širdyje visada žinai, kas ir iš kur esi“, – įsitikinęs N. Gulbickas.

Su Lietuva sieja ir vardas

Nerijaus teigimu, jo septynmetissūnus Šarūnas taip pat turi puikius lietuvių kalbos pagrindus –daug bendrauja su močiute, sekmadieniais lankė lietuvišką mokyklėlę, tačiau pradėjus eiti į paruošiamąją klasę, anglų kalba pradėjo imti viršų.

„Be to, kai su sūnumi kabėdavau tik lietuviškai, tarsi už borto likdavo jo mama, todėl kiek apleidau mūsų lietuviškus pokalbius, – pripažino Nerijus, jau rezgantis planą kurią nors vasarą bent mėnesiui Šarūną išsiųstipas senelius. – Matau, kad ir dabar Šarūnas puikiai pavertėjauja savo mamai, todėl neabejoju, kad pabuvus lietuviškoje aplinkoje kalba atsigamintų. Noriu, kad jis mokėtų lietuviškai dėl tų pačių priežasčių, kodėl ir pats saugau šią kalbą.“

Sūnui duotas lietuviškas ir amerikiečių sunkiai ištariamas Šarūno vardas – dar vienas lietuvybės ženklas. Anot Nerijaus, žmonaneprieštaravo, jai net patiko, kad jos ir sūnaus vardai bus rašomi panašiai.

„Jei gimtų mergaitė, žmona buvo sugalvojusi jai anglišką vardą, o aš žinojau, kad jei bus sūnus, bus Šarūnas. Amerikoje įprasta turėti ir vidurinį vardą, todėl Šarūnas – dar ir Džeimsas, žmonos brolio garbei, – pasakojo Nerijus. – Tačiau sūnus visada prisistato Šarūnu, o amerikiečiams neįprastas šio vardo skambesys net patinka, nes primena seną grupės „TheKnack“ dainą „MySharona“.

Žvelgti kitu kampu

Pasak Nerijaus, dauguma amerikiečių, sužinoję, kad jis – iš Lietuvos, ima pasakoti patys turintys giminaičių lietuvių: „Vienas mano amerikietis draugas įsitikinęs, kad jo senelis dirbo Antano Smetonos apsaugininku, vietoj užuolaidos ant lango pasikabinęs trispalvę ir vos pasitaikius progai veržiasi į Lietuvą.“

Neidealizuojantis nei svajonių šalies Amerikos, nei išsiilgtos Lietuvos, Nerijus pirmiausia tiki žmogui duota laisve rinktis ir ieškoti geresnio gyvenimo.

„Juk dėl šios priežasties žmonės ir migruoja. Kitas klausimas, ar jie randa tą geresnį gyvenimą, o gal daugiau praranda?Ir čia, ir Amerikoje yra vargstančių, tačiau jeigu netingi ir nori dirbti, gyventi galima visur“, – sakė grįžimo į Lietuvą neišsižadantis N. Gulbickas.

Nerijaus žodžiais, Amerika – didžiulis imigrantų lopšys, į kurį žmonės veržiasi ne tik gerovės, bet siekdami elementarių laisvių bei teisių, kurių negali turėti savose šalyse. Kai kuriems jų emigracija yra didžiulis laimėjimas.

„Turiu draugę iš Kolumbijos, su kuria susipažinau tautų festivalyje. Jos brolis išvyko studijuoti į Šiaulius ir yra be galo laimingas. Tai, kad Lietuvoje moterys gali vairuoti autobusus, jam prilygstadidžiuliam laimėjimui, kuris Kolumbijoje kol kas neįsivaizduojamas.Visada viskas priklauso nuo to, kokiu kampu pažiūrėsi į situaciją. Galbūt kažkas turi išvykti, kad mūsų šalį atrastų ja besižavintys žmonės.“

Viktorija VAŠKYTĖ „Pajūrio naujienos“

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Ilgą laiką „bėga“ nosis? Vaistininkė įvardija dažniausias mūsų klaidas gydantis slogą

Sloga – iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip paprastas peršalimo simptomas. Visgi jis gali greitai apsunkinti kasdienę mūsų rutiną. „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė pastebi, kad norintys kuo greičiau pasijusti geriau neretu atveju griebiasi neteisingo slogos gydymo. Vaistininkė apžvelgia, kokias klaidas dažniausiai darome savarankiškai gydydami slogą, bei pataria. Sloga – tai organizmo kova su virusu Sloga – vienas iš pirmųjų ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų – įvardija „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė. Ji pasakoja, kad sloga gali pasireikšti jau pirmosiomis infekcijos

Piktžolių kontrolė ūkininkams kasmet tampa vis didesniu iššūkiu

Ruduo įsibėgėja. Po truputį dirbamos žemės laukuose skverbiasi paviršiun žaluma – dygsta žieminių javų pasėliai. Tai ir ženklas ūkininkams, kad laikas pradėti mąstyti, kaip šiuos pasėlius apsaugoti nuo vis didesnį atsparumą herbicidams įgyjančių piktžolių. Kaip tai padaryti? Bandydami  atsakyti į šį klausimą, „Linas Agro“ kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru (LAMMC) Labūnavos laukuose, platformoje „Grūdo kelias 2023”, įrengė įvairių herbicidų bandymų laukelius. Čia pagal „Linas Agro“ pateiktas rekomendacines schemas centro mokslininkai atliks piktžolių kontrolės efektyvumo bandymus žieminių rapsų

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Taip pat skaitykite