Kaitra sugrįžo. Kaip saugotis karščio?

2021 m. liepos 26 d. daugelyje rajonų aukščiausia temperatūra sieks 30–32 laipsnius karščio. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos specialistai primena, kad karštis gali paveikti kiekvieno  žmogaus  sveikatą,  tačiau  kai  kuriems  kyla  didesnė  rizika nei daugeliui: kūdikiams ir vaikams iki 4 metų amžiaus, nes jie jautresni aukštos temperatūros poveikiui, 65 metų amžiaus ir vyresniems žmonėms, asmenims, turintiems antsvorio, dirbantiems sunkų fizinį darbą, sergantiems įvairiomis ligomis (endokrininėmis, inkstų, širdies kraujagyslių).

Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado).

 

Koks karštis pavojingas sveikatai?

Žmonės karštį toleruoja skirtingai, todėl tiksliai pasakyti, kokia temperatūra gali būti pavojinga, negalima. Realiai jaučiamą oro temperatūrą parodo karščio indeksas, kurio dydis priklauso nuo oro temperatūros ir santykinio drėgnumo.

Tinklalapyje http://www.meteo.lt/lt/prognoziu-zemelapiai pateikiami skaitmeninio orų prognozių modelio duomenys kiekvieną dieną. Atsižvelgiant į prognozes reikėtų riboti fizinę veiklą ir buvimo lauke trukmę.

  • Jei temperatūra iki 27 ºC – karštis paprastai diskomforto nesukelia.
  • Nuo 27–34 ºC – silpnas diskomfortas.
  • Nuo 35–39 ºC – stiprus diskomfortas. Reikėtų vengti didelio fizinio aktyvumo.
  • Nuo 40–45 ºC – pavojus sveikatai. Reikėtų vengti buvimo lauke.
  • Nuo 46–54 ºC – didelis pavojus sveikatai. Reikėtų nutraukti bet kokią fizinę veiklą.
  • Per 54 ºC – labai didelis pavojus sveikatai.
Sužinokite ultravioletinės spinduliuotės intensyvumą

Koks yra ultravioletinės spinduliuotės intensyvumas, galima įvertinti pagal ultravioletinės spinduliuotės indeksą, kurio reikšmės grupuojamos į kategorijas nuo 1 iki 11 ir kuris lemia  apsaugos nuo saulės reikalingumo laipsnį. Tinklalapyje http://www.meteo.lt/lt/uvi kiekvieną dieną skelbiama, kokia yra ultravioletinės spinduliuotės prognozė ir kokia turėtų būti apsauga.

Jei ultravioletinės spinduliuotės indeksas 1 arba 2, taigi žemas, vadinasi, žmonėms apsauga nereikalinga, galima be apribojimų būti atvirame ore.

  • 3–5 – Apsauga reikalinga. Vidurdienį (11–15 val.) geriau būkite šešėlyje, dėvėkite marškinėlius, skrybėlę ir saulės akinius su UVA ir UVB filtru.
  • 6–7 aukštas. Apsauga reikalinga. Vidurdienį (11–15 val.) geriau būkite šešėlyje, dėvėkite marškinėlius, skrybėlę ir saulės akinius su UVA ir UVB
  • 8–10 labai aukštas. Reikalinga ypatinga apsauga. Vidurdienį geriau likite patalpoje, nebūkite atviroje saulėje. Dėvėkite marškinėlius, skrybėlę ir saulės akinius su UVA ir UVB
  • 11 – ekstremalus. Reikalinga ypatinga apsauga. Vidurdienį geriau likite patalpoje, nebūkite atviroje saulėje. Dėvėkite marškinėlius, skrybėlę ir saulės akinius su UVA ir UVB

Svarbu įsiklausyti į savo organizmo poreikius ir laikytis rekomendacijų, kurios padės geriau jaustis, išlikti darbingiems karštą dieną bei išvengti rimtesnių problemų.

 

Karštą dieną rekomenduojama:
  • Gerkite daug skysčių. Per karščius reikia gerti daug skysčių, nepriklausomai nuo aktyvumo. Ypač naudingas mineralizuotas vanduo, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų. Vandens po truputį gerkite visą dieną, nelaukdami, kol pradės kamuoti troškulys. Venkite alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su saldikliais, nes tokie gėrimai skatina vandens pasišalinimą iš organizmo.
  • Venkite riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgykite daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių.
  • Dėvėkite tinkamus drabužius. Dėvėkite šviesius, laisvus, natūralaus audinio, gerai praleidžiančius prakaitą drabužius. Venkite drabužių iš sintetinių audinių. Galvą apsaugokite skrybėlaite ar kitu galvos apdangalu, galima naudoti skėtį. Tepkitės apsauginiu kremu nuo saulės.
  • Apribokite fizinę veiklą lauke, geriau darbus atlikite ryte ir Dažniau būkite pavėsyje, kad kūnas turėtų galimybę atsigauti. Pavojingiausias laikas lauke – nuo 11 iki 17 val. Ribokite buvimo trukmę karštoje aplinkoje, venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje. Dirbantiems karštyje darbuotojams  būtinos  specialios  pertraukos vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.
  • Stenkitės būti patalpose, kur yra ventiliatoriai ar oro kondicionieriai, tik svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 ºC.
  • Nepalikite vaikų vienų automobiliuose. Mašinos labai greitai įkaista, todėl vaikus gali ištikti šilumos smūgis. Patikrinkite, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.
Palaikykite namų aplinką vėsią:
  • namuose langus, pro kuriuos patenka tiesioginiai saulės spinduliai, uždarykite. Langus atverkite tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi;
  • geriau naudokite tamsios spalvos užuolaidas arba metalines žaliuzes – jos sugeria šilumą;
  • dieną naudokite kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio;
  • patalpų garinimas, kambarinių gėlių laikymas padeda atvėsinti kambarį;
  • jei yra galimybė, miegokite vėsesniame kambaryje.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro inf. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuviškos kortos Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Pempės diena: jau stebimi šių paukščių tuoktuvių šokiai

Kovo 19 d. laikoma Pempės diena – bundančios gamtos ir atšilimo simboliu. Šiais metais Lietuvos ornitologų draugijos stebėtojai paprastąją pempę pastebėjo jau vasario pradžioje. Šylant klimatui ir orams vis anksčiau galima pastebėti daugiau pavasario šauklių, kurie pranašauja pasibaigusią žiemą. Pempės – įprasti pievų paukščiai Paprastoji pempė (Vanellus vanellus) – gan gerai žmonėms pažįstamas paukštis, išsiskiriantis savo išvaizda ir balsu. Tai atviro kraštovaizdžio paukštis, perėjimui renkasi gan įvairias vietas: pradedant atviromis pelkių plynėmis, šlapių durpynų plotais ir baigiant derlingomis įvairaus drėgnumo

Taip pat skaitykite