Kaip žmogus be šeimos, taip ir pilietis be Tėvynės negali jaustis visavertis

Telšių Žemaitės gimnazijos istorijos mokytoja metodininkė Vilija Vaičiulienė – mokinių ir kolegų gerbiama, mylima ir vertinama pedagogė – šiais metais pateko į Telšių rajono geriausių mokytojų trejetuką. Trisdešimties metų pedagoginio darbo stažą sukaupusi mokytoja, tiesdama tiltus tarp senųjų laikų ir šiandienos istorijos, ugdo jaunąją kartą, kad ji būti pilietiška, smalsi, vertintų tikrąsias vertybes.

Telšių Žemaitės gimnazijos mokytoja Vilija Vai­čiu­lie­nė: „Istorijos išmanymas padeda susiformuoti tautinei sa­vi­mo­nei, savasčiai, nes kaip žmogus be šeimos, taip ir pilietis be Tėvynės negali jaustis visavertis, saugus, savimi.“

Telšių Žemaitės gimnazijos mokytoja Vilija Vai­čiu­lie­nė: „Istorijos išmanymas padeda susiformuoti tautinei sa­vi­mo­nei, savasčiai, nes kaip žmogus be šeimos, taip ir pilietis be Tėvynės negali jaustis visavertis, saugus, savimi.“

Įsimylėjusi istoriją

1991 metais Vilniaus pedagoginį institutą baigusi ir istorijos mokytojos specialybę įgijusi V. Vaičiulienė grįžo į gimtuosius Telšius. Mokytojos pedagoginis kelias prasidėjo tuometinėje Žarėnų vidurinėje mokykloje (Telšių r.). Pašnekovė pasakojo, kad sprendimas savo gyvenimą sieti su istorija nebuvo atsitiktinis, kažkieno primestas.

„Man neblogai sekėsi visi mokslai, bet augdama tuometinėje antisovietinėje šeimoje žinojau daugiau istorijos vingrybių nei mano bendraamžiai, todėl viskas išėjo natūraliai. O šeimos nariai, kiek pamenu, tada nenurodinėjo, kur studijuoti“, – kalbėjo V. Vaičiulienė.

Jauna pedagogė kaimo mokykloje neužsibuvo. Po kurio laiko ji pradėjo dirbti dabartinėje Telšių Žemaitės gimnazijoje. Šioje ugdymo įstaigoje moteris skaičiuoja 21-uosius mokytojavimo metus.

Toje pačioje mokykloje pedagogė iki 9 klasės mokėsi ir pati. Tai dar labiau sustiprina meilę mokyklai, mokiniams ir tam, kuo užsiimama.

„Myliu savo mokyklą natūraliai, kaip savo gyvenimo dalį, nes meilę jai įskiepijo artimieji, taip pat ją pabaigę. Kažkoks dinastinis ryšys turbūt veikia pasąmonę. Tikiuosi, kad tą jaučia ir mano sūnus, baigęs tą mokyklą“, – sakė istorikė.

 

Visuomenė keičiasi

V. Vaičiulienė pastebi, kad per 30 pedagoginio darbo metų pasikeitė tiek mokymo metodai, tiek ir patys mokytojai, mokiniai.

„Informacinės technologijos suformavo visiškai kitokią visuomenę. Iš visuomenės, kurioje žmonės aplinką pažindavo bendraudami vienas su kitu, tampame tokia, kuri viską daro virtualioje erdvėje.

Nemanau, kad pažinimo džiaugsmas yra išnykęs, tačiau jis yra visiškai kitoks negu anksčiau. Tas komunikavimas per informacines technologijas atitolina žmones, jie tampa mažiau jautrūs, nenori vienas kitam padėti. Nemanau, kad vaikai nuo to pablogėjo, tiesiog juos tokius suformavo išorinė aplinka“, – savo nuomonę dėstė telšiškė.

Anot jos, per daugelį metų gerokai pasikeitė ir požiūris į mokytoją, santykis su juo. Pedagogė pastebi, kad mokiniai iš mokytojo reikalauja kokybiško mokymo, o kaip į jį žiūri vaikai, kaip jį vertina, priklauso nuo pedagogo kompetencijos.

„Šiuolaikiniai mokiniai žino, ko nori, kaip reikėtų mokyti, bet patys pastangų į tai ne visada įdeda, kaip pačiam mokiniui reikia elgtis pamokose, jie jau nesigilina. Dauguma mokinių nėra savikritiški – jie kritikuoja kitus, drąsiai sako savo nuomonę, nors patys į tai galbūt nėra įdėję jokių pastangų“, – tvirtino V. Vaičiulienė.

Mokytoja prisipažįsta, kad per pedagoginio darbo metus pasikeitė ir ji pati. Su amžiumi pedagogė sako tapusi pakantesnė, išmokusi išmintingiau spręsti su mokiniais kilusius konfliktus ir problemas.

 

Svarbiausia – mylėti savo darbą

Istorikė teigė esanti konservatyvi, reikli, mokinių laikoma griežta, tačiau tuo pačiu ir vertinama specialiste. Pedagogės indėlis ugdant jaunąją kartą įvertintas šių metų rudenį vykusiuose rajono „Mokytojo šviesulio“ rinkimuose  – V. Vaičiulienę mokiniai ir kiti telšiškiai išrinko viena iš trijų geriausių rajono mokytojų. Pati pedagogė tokio įvertinimo per daug nesureikšmina ir tikina tiesiog dirbanti savo darbą.

„Mano misija yra mokyti, o žmogiškasis faktorius, kuriuo remdamasi ir perteikiu istoriją, mokiniams yra vienas iš geriausių bendravimo, visuomenės pažinimo būdų. Esu iš tokių, kuri visiškai nepataikauja mokiniams – turiu savo vertybes, požiūrį į gyvenimą, ir jeigu kažkas kažką daro negerai, aš tai ir pasakau mokiniams priimtinu būdu, nešaukdama. Aš myliu vaikus, patinka dirbti su jais ir manau, kad man sekasi būti mokytoja vien dėl to, kad stengiuosi nė vieno jų nežeminti, neįžeisti. Reikia manyti, kad mokiniai tai įvertina“, – svarstė pašnekovė.

Kitą pedagoginio darbo sėkmės rodiklį galima įskaityti pačios pedagogės akyse – jos tiesiog spinduliuoja meile istorijai.

Aktyvi, daug keliaujanti, skaitanti, įvairia visuomenine veikla užsiimanti V. Vaičiulienė myli ir vertina savo darbą, nuolatos stengiasi jame atrasti kažką naujo ir mokiniams žinias perteikti kuo įdomesne forma.

Pavyzdžiui, mokytojos metodininkės iniciatyva mokiniai glaudžiai bendrauja su garbingo amžiaus buvusiais gimnazijos mokiniais. Ypač  glaudus ryšys palaikomas su tais, kurie buvo išvežti į tremtį, patyrė kitų skaudžių istorinių išgyvenimų. Remdamiesi gyvenimiška patirtimi, mokiniai susiformuoja kitokį supratimą apie istorijoje vykusius reiškinius.

 

Santykiai su mokiniais – įvairūs

V. Vaičiulienė yra ir klasės auklėtoja. Ji dabar rūpinasi ketvirtąja savo laida. Moteris teigė, kad kiekviena jos auklėtinių karta vis kitokia, o šilčiausi santykiai palaikomi su mokyklą baigusiais mokiniais.

Pedagogei didžiausias džiaugsmas ir vertybė – kada buvę mokiniai sugrįžta, pasidomi, kaip sekasi. Taip pat malonius jausmus mokytojai kelia kelionių, dalyvavimo konkursuose ar kituose renginiuose prisiminimai.

„Man tris kartus su mokiniais teko keliauti į Euroscolos renginį Europos Parlamente Strasbūre. Manau, kad tie 75 išvežti vaikai ir jiems parodyta Europa yra vienas didžiausių mano pasiekimų. Tiek ruošimasis kelionei, tiek atsakomybė būnant ten, tiek ir tokios kelionės, kad mokiniams viskas būtų įdomu, organizavimas pareikalavo labai daug jėgų. Tie, kas su manimi keliavo po Europą, iki šiol su didžiule nostalgija prisimena tuos išgyvenimus, o galimybė vaikams parodyti pasaulį man yra atlygis už visą tą triūsą“, – džiaugėsi pašnekovė.

 

Istorija formuoja tautinę savimonę

Didžiąją dalį savo gyvenimo istorijai atidavusi penkiasdešimtmetė V. Vaičiulienė be šio dalyko savo gyvenimą dabar sunkiai įsivaizduoja. Pedagogė laikosi nuomonės, kad istorija turėtų būti svarbi kiekvienam, besidominčiam savo kraštu, kultūra, šaknimis.

„Istorijos išmanymas padeda susiformuoti tautinei savimonei, savasčiai, nes kaip žmogus be šeimos, taip ir pilietis be Tėvynės negali jaustis visavertis, saugus, savimi. Reikia esmės, o datos, atskiri faktai, juos pamiršus, bus surasti „Google“ paieškoje. Man atrodo, kad dabar svarbiau suvokti politologijos vingrybes. Be jos neišmanymo neįsivaizduoju demokratijos, valdymo, konstitucijos ir kitų dalykų“, – įsitikinusi istorikė.

V. Vaičiulienė, be istorijos, moko vaikus ir politologijos, pilietiškumo pagrindų, teisės. Anot mokytojos, šiomis dienomis didžiausias minusas yra tas, kad istorija yra politizuota. Pedagogė mano, kad istorija neturėtų būti pataikavimo objektu, pavyzdžiui, valdžios vykdomai politikai.

„Mokydama minėtų mokomųjų dalykų, turiu gerą terpę iškelti mokiniams vertybes, kalbėti apie aktualijas, kurios yra svarbios čia ir dabar“, – savo darbo specifika džiaugiasi telšiškė.

 

Monika GIRDVAINĖ „Telšių ŽINIOS“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Seime – paroda skirta M. Jankaus muziejaus 40-mečiui Trečiadienį, spalio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo II rūmų 1 aukšto galerijoje atidaryta paroda „Metai, darbai ir veidai“, skirta Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus veiklos 40-mečiui. Parodos atidaryme dalyvavo Seimo narė Aušrinė Norkienė, Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius, jo pavaduotojas Edgaras Kuturys, M. Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė, Pagėgių savivaldybės, muziejaus darbuotojai, kultūros ir meno žmonės. „Didžiuojuosi, kad ši paroda eksponuojama Seime. Už tai, kad Pagėgių kraštas garsinamas sostinėje, dėkoju muziejaus direktorei

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Taip pat skaitykite