Kaip sutvarkyti kapavietę artėjant Vėlinėms

Ruduo keičia vaizdą ir kapinėse: nužydi vasarinės gėlės, vėjas nešioja krintančius medžių lapus, spyglius. Artėja Visų Šventųjų diena ir Vėlinės. Pateikiame kelis specialistų patarimus, kaip estetiškai sutvarkyti kapavietę.

Žvakės ir žvakidės

Patartina vengti pigių, ryškiaspalvių žvakių, kurios yra dažytos ir sugadina kapaviečių akmens plokštes. Geriausia pirkti kokybiškas nedažytas žvakes, jos negadina akmeninių paviršių ir dega iki 7 parų.  Daug degančių žvakučių atrodo netvarkingai, todėl geriau įsigyti žvakidę, į kurią įstatomos žvakės. Pigios žvakės ne tik neestetiškos, gadina plokštes, bet gali sukelti ir gaisrą. Buvo įvykis Šilutėje, kai pradegė žvakės plastikinis indelis, liepsna persimetė ant netoliese padėto vainikėlio, kilo gaisras ir buvo sugadinta plokštė.  Jeigu trūksta pinigų kokybiškai žvakei, vietoj jos užtenka gėlės žiedo.

  • „Maximos“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamento direktorė Ernesta Dapkienė pranešė, kad pernai per mėnesį iki Vėlinių buvo parduota 4,4 milijonai kapų žvakių. Aktyviausiai jos perkamos likus savaitei iki Vėlinių, ypač paskutinėmis dienomis.

Pastebima tvarumo tendencija

Kapaviečių įrengimo ir rekonstravimo specialistė bei įmonės „Tvarkinga kapavietė“ vadovė Vilma Osipovič sako pastebinti tendenciją, kad vis daugiau žmonių ima rūpintis kapų tvarumu: augalus stengiasi sodinti daugiamečius, vietoje daugybės žvakių kapavietėje pastatomas vienas ar du specialiai tam skirti žibintai, gyvos gėlės merkiamos į specialiai tam skirtas vazas, dirbtines gėles stengiamasi pirkti kokybiškas, kurios tarnaus ne vieną sezoną.

Visgi, puošiant kapavietes, pasitaiko ir klaidų. Pasak specialistės, pagrindinė klaida – saiko neturėjimas. Tvarkant kapus reikėtų laikytis taisyklės: mažiau yra skoningiau, subtiliau ir elegantiškiau.

„Žmonės stengiasi, jog kapavietė atrodytų prižiūrėta, todėl joje prisodina įvairių skirtingų augalų, atneša daugybę žvakių, prismaigsto pigių dirbtinių gėlių ir kitų puošybos elementų, kurie ne visada dera tarpusavyje arba jų būna tiesiog per daug. Harmonija slypi mažose, bet tinkamai suderintose detalėse. Ją kapavietėje kuria suderintos akmens, kapo apdailos ir skaldos spalvos, subtiliai suformuotos augalų zonos, tinkamai parinkti augalai, elegantiški kapų aksesuarai“, – sako V. Osipovič.

Kokius augalus rinktis rudenį?

Kapavietės neivaizduojamos ir be gyvų augalų. Prieš nusprendžiant, kokius augalus rinktis kapo dekoravimui, V. Osipovič siūlo įvertinti, kiek laiko bus skiriama jų puoselėjimui. Pavyzdžiui, rudens sezonu puikiai tinka viržiai ar astrai, chrizantemos. Taip pat ir įvairių rūšių spygliuočiai – pušys, kiparisai, kadagiai, maumedžiai, kuriuos tarpusavyje derinti nėra sudėtinga.

„Viržiai yra vienas populiariausių rudens augalų kapuose. Jų galima rasti pačių įvairiausių spalvų ir rūšių, todėl tikrai nesudėtinga šiuos augalus įkomponuoti kapavietėje. Jie puikiai dera su astrais, šilokais ar chrizantemomis. Dažniausiai žmonės viržius pasodina rudenį, o pavasarį juos išrauna, tačiau iš tikrųjų tai yra daugiamečiai augalai. Jiems būtina rūgšti žemė, o tokia dažniausiai vyrauja ten, kur auga spygliuočiai“, – teigia V. Osipovič.

Astrai kapinėms ypač tinka dėl savo atsparumo. Vienintelė būtina jų auginimo sąlygą – derlingas dirvožemis. Puikiai rudenį tinka ir šilokai. Pasak V. Osipovič, tai yra nereiklus daugiametis augalas, reikalaujantis minimalios priežiūros. Dauguma šilokų žydi vasarą, tačiau yra ir vėlyvesnio žydėjimo veislių, kurios papuoš kapavietę savo žiedais ir per Vėlines.

Vienas populiariausių vienmečių rudeninių gėlių, anot specialistės, yra chrizantema. Tai labai puošniai žydinčiose gėlės, kurios puikiai tinka kapo dekoravimui artėjant Vėlinėms. Spalio mėnesį pasodinus chrizantemas, jos paprastai išsilaiko iki lapkričio vidurio, o kartais net ir ilgiau.

„Taip pat reikėtų nepamiršti ir puikaus rudeninio lapinio augalo – alūnės.  Ji yra puikus pavyzdys, kad lapai ant kapavietės gali atrodyti ne mažiau dekoratyviai ir puošniai, kaip ir gėlės žiedai. Galima rinktis iš daugybės skirtingų šio augalo lapų atspalvių, tad galima nesunkiai šiuo augalu papildyti bendrą kapo kompoziciją“, – patarimais dalijasi kapaviečių įrengimo ir rekonstravimo specialistė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prieš 93 metus – Didysis potvynis Kaune ir Vilniuje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nuolat skelbia ne tik orų prognozes, apžvalgas, bet ir primena įdomių istorijų. Šilutės krašte potvynis – nebe naujiena, bet prieš 93 metus vanduo sėmė ir Kauną, Vilnių. Meteo.lt primena, kad prieš 93 metus, 1931 m. balandžio viduryje, Kaune, kaip ir Vilniuje, vyko didelis potvynis.  Nors jį prognozavo VDU profesorius hidrologas Steponas Kolupaila, tačiau potvyniui nebuvo pasiruošta. Potvynis prasidėjo dar 1931 m. balandžio 13 d. vakarą, ledams pajudėjus, vanduo ėmė kilti, o labiausiai jis kilo balandžio 14-osios naktį.

Nauja virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“

LIMIS svetainėje paskelbta LEM virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“. Lietuvos etnografijos muziejaus religinių knygų rinkinyje saugomos lietuvininkų, evangelikų liuteronų religinės knygos, atspausdintos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuvių kalba, gotišku šriftu įvairiose Mažosios Lietuvos ir kitose Vokietijos imperijos spaustuvėse. Tai – Biblijos, giesmynai, Mišių knygos, maldaknygės. Muziejininkai šias knygas įgijo iš vietinių gyventojų Šilutės, Klaipėdos rajonų apylinkėse, taip pat pirko iš kolekcionierių. Lietuvininkų religinių knygų rinkinys Lietuvos etnografijos muziejuje atskleidžia, kad Mažojoje Lietuvoje labiausiai paplito surinkimų

Kovas pasaulyje ir Europoje – šiltesnis nei įprasta

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba apžvelgia kovo mėnesio orus pasaulyje ir Europoje. 2024 m. kovo mėn. vidutinė oro temperatūra (14,14 °C) pasaulyje buvo 0,73 laipsnio aukštesnė už 1991-2020 m. vidurkį (arba net 1,68 laipsnio aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu). Kovas buvo pats šilčiausias per visą tokių stebėjimų istoriją (tai jau dešimtas toks mėnuo iš eilės). Iki 2024 metų šilčiausiu laikytas 2016 m. kovas (+0,63° anomalija). Didele dalimi šilumos rekordą nulėmė anomaliai šilta tropinio Atlanto vandenyno dalis bei El Niño reiškinys Ramiajame vandenyne, tačiau

Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę

Meteo.lt skelbia praėjusio sekmadienio-pirmadienio, balandžio 14-15 d., maksimalaus vėjo greičio per sekundę duomenis, kurie buvo užfiksuoti dešimties metrų aukštyje. Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę. Nuo sekmadienio dienos iki pirmadienio ryto stipriausi vėjo gūsiai buvo registruoti: Klaipėdos uoste – iki 23 m/s; Šilutėje – iki 23 m/s; Šventojoje, Ventės rage ir Laukuvoje – iki 22 m/s; Klaipėdos meteorologijos stotyje (24 m aukštyje) – iki 22 m/s. Primename vėjo apibrėžimus: pavojingas vėjas ≥15 m/s (≥54 km/h); stichinis vėjas ≥28

Taip pat skaitykite