Kaip saugotis einant tamsoje pėsčiomis?

Lietuvos kelių policijos tarnyba primena: trečdalis sužeistųjų eismo įvykiuose – pėstieji.

Pavojingiausias metas eismo dalyvių saugumui – lapkričio-kovo mėnesiai. Šiuo laikotarpiu didesnę paros dalį yra tamsu, dažnai būna darganota, keliai slidūs, eismo ir važiavimo sąlygas sunkina įvairūs krituliai. Tai blogina matomumą kelyje ir sukelia papildomų pavojų ir vairuojantiesiems, ir patiems pėstiesiems.

Statistika

2021 metų eismo įvykių, kuriuose žuvo ar buvo sužeisti pėstieji, statistika rodo, kad dažniausiai žmonės nepraleidžiami pėsčiųjų perėjoje arba vairuotojai nevykdė jiems savo pareigų. Iš visų eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, 21 proc. sudarė transporto priemonių užvažiavimai ant pėsčiųjų. Praėjusiais metais žuvo 28 pėstieji, 54 proc. – tamsiuoju paros metu. Sužeisti 633 šie eismo dalyviai, 23 proc. (143) jų – tamsiuoju paros metu. 2020 metais iš 52 žuvusiųjų 36 žmonės žuvo tamsiuoju paros metu, iš 669 sužeistųjų – beveik trečdalis – 213 – sužeisti tamsoje.

 

Eidami tamsoje ar esant blogam matomumui, visada su savimi turėkite taisyklingai pritvirtintus atšvaitus arba vilkėkite ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Jeigu jų neturite, tinka bet koks šviečiantis žibintas. Svarbiausia, kad būtumėte matomi kelyje.

Jei automobilis važiuoja su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis, vairuotojas su atšvaitu esantį žmogų tiesiame ruože gali pastebėti iki jo likus apie 150 metrų, o neturinčio šviesą atspindinčio elemento, – tik likus 30–50 metrų iki jo. Toks atstumas yra per mažas, kad laiku pavyktų sustabdyti transporto priemonę ir būtų išvengta susidūrimo su pėsčiuoju.

Ar verta segtis atšvaitą?

Tamsiuoju paros metu efektyviausia priemonė yra arba atšvaitai, arba šviesą atspindintys drabužiai. Atšvaitų yra įvairiausių: prisegami, pakabinami, juostiniai, priklijuojami ant drabužių. Yra ir purškiamų šviesą atspindinčių dažų, kuriuos išbandė patys kelių policijos pareigūnai, saugodami socialinę atskirtį patiriančius bendruomenės narius. Šviesą atspindinčio elemento turėjimas tamsiuoju paros metu yra ne rekomendacija, o pėsčiojo pareiga. Už tokį Kelių eismo taisyklių pažeidimą taikoma administracinė atsakomybė (bauda iki 40 eurų).

Ar mokate tinkamai naudoti atšvaitus?

Atšvaitai patys nešviečia, jie tik atspindi šviesą, todėl jį prie drabužių reikia tvirtinti taip, kad jis būtų gerai matomas kitiems eismo dalyviams ir jo neuždengtų drabužių detalės, krepšys, kiti daiktai. Atšvaitas, prisegtas dešinėje drabužių pusėje ir būtent automobilio žibintų aukštyje, bus gerai matomas iš priekio atvažiuojančių transporto priemonių vairuotojams.

Jeigu atšvaitai yra juostiniai ir einate keliu užmiestyje, juos reikia užsidėti ant dešinės rankos, kiek aukščiau rankos riešo, ar ant kojos – blauzdos srityje. Galite naudoti ir keletą atšvaitų.

Jei Jūsų atšvaitas pakabinamas, sekite jį prie palto ar striukės kišenės taip, kad kabėtų suaugusio žmogaus kelių aukštyje, kad būtų maždaug automobilio šviesų aukštyje – taip pakabintą atšvaitą lengvai apšvies automobilio žibintai.

Susitelkite į aplinką, ne į savo mobilųjį

Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems aiškiai nurodyta, kad įžengti į važiuojamąją kelio dalį leidžiama tik po to, kai įvertinate atstumą iki artėjančios transporto priemonės ir jos greitį. Prieš įžengdami į važiuojamąją kelio dalį ir eidami ja, turite vengti bet kokių veiksmų, kurie atitrauktų jūsų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo. Eidami keliu, per perėją nesinaudokite mobiliojo ryšio priemonėmis, nedėvėkite ausinių. Turite vengti naudotis telefonu net eidami pėsčiųjų taku, šaligatviu.

Pėstieji nebaudžiami?

Už padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus pėstiesiems gali būti skiriama bauda nuo 10 iki 230 eurų. Griežčiausiai baudžiama už pažeidimą, dėl kurio buvo nežymiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, sugadintos ar apgadintos transporto priemonės, kroviniai, kelių ir kiti įrenginiai arba kitas turtas, kai tai padarę pėstieji buvo neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba vengė pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo.

Dažniausiai pėstieji neteisingai pereina važiuojamąją kelio dalį arba ją pereina ten, kur tai draudžiama daryti. Per šių metų dešimt mėnesių tokių pažeidimų užfiksuota 1 343, o pėstiesiems nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymo atvejų – 484. 2021 metais iš viso išaiškintas 19 871 pėsčiųjų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas.

Eismo įvykiuose žuvę pėstieji:

  • 2020 metais – 52 (36 tamsiuoju paros metu); 2021 metais – 28 (15 tamsiuoju paros metu); 2022 metais (iki lapkričio 1 d.) – 24 (14 tamsiuoju paros metu).
  • Eismo įvykiuose sužeisti pėstieji:
  • 2020 metais – 669 (213 tamsiuoju paros metu); 2021 metais – 633 (143 tamsiuoju paros metu); 2022 metais (iki lapkričio 1 d.) – 583 (103 tamsiuoju paros metu).

Lietuvos kelių policijos tarnybos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Artėjant Klaipėdos metams atgyja Mažosios Lietuvos muzikinės tradicijos

Šių metų spalio–lapkričio mėnesiais Šilutės kultūros ir pramogų centras įgyvendino projektą „Muzikos ir bendruomeniškumo sintezė“. Artėjant Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos sukakčiai, kilo idėja įprasminti Klaipėdos krašto kultūrinį–muzikinį palikimą, surengiant mokymus, kuriuose būtų ne tik pristatytas unikalus Mažosios Lietuvos muzikinio palikimo lobynas, bet ir surengtas praktinis kūrybinis mokymų ciklas.  Buvo parengta bei pristatyta chorinės ir instrumentinės muzikos programa. Šiuo projektu buvo siekiama sustiprinti mėgėjų meno bendruomenių kompetencijas, ugdyti bendruomeniškumą, plėsti kultūrinį akiratį ir gerosios patirties sklaidą tarp kolektyvų narių ir

Policija praneša apie įvykius Šilutės rajone

Tauragės apskrities VPK informuoja apie įvykius Šilutės rajone, kurie tiriami. Gruodžio 6 d. vakare namuose Lauko g., Šilutėje, rastas moters, gim. 1968 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Policija tiria lapkričio 25 d. vėlaus vakaro įvykį, kai Statybininkų g., Šilutėje,  neblaivus (0,88 prom.) vyras, gim. 1982 m., sukėlė fizinį skausmą kitam neblaiviam (1,32 prom.) vyrui, gim. 1963 m. Gruodžio 6 d. naktį iš vyro, gim. 1982 m., namų Laisvės al., Šilutėje, moteris, gim. 1985

Atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl įtariamos korupcijos Šilutės rajono savivaldybėje

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pareigūnai, vadovaujami Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorų, atlieka ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos sisteminės korupcijos Šilutės rajono savivaldybėje. Vakar (gruodžio 6 d.) sulaikytas Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis. Jam pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo. Taip pat vakar sulaikyti dviejų privačių bendrovių vadovai, vienam iš jų pareikšti įtarimai dėl papirkimo, kitam – dėl papirkimo ir dokumentų klastojimo. Siekiant surinkti tyrimui reikšmingus duomenis, atliekami suplanuoti tyrimo veiksmai. Vakar atliktos kratos Šilutės r. savivaldybėje, kitose tyrimui reikšmingose vietose.

Šių metų Laisvės premija paskirta Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui

Seimas nusprendė šių metų Laisvės premiją skirti Rusijos invazijai besipriešinančios Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. V. Zelenskis – kovos už laisvę priešakyje „Šiandien Ukraina yra europietiška demokratinė valstybė, priversta kovoti už savo teritorijos, kultūros ir žmonių išlikimą, o taip pat ir už mūsų visų laisvę. Todėl Laisvės premijos komisija šių metų Laisvės premiją siūlo skirti Ukrainos prezidentui už jo ir visos ukrainiečių tautos nuopelnus kovoje dėl nepriklausomybės, laisvės bei demokratijos Rusijos karinės agresijos akivaizdoje“, – antradienį sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Taip pat skaitykite