Kaip meninių vertybių restauratorius tapo 3D modeliuotoju?

3D modeliavimas – profesija, kurios dėka sukuriamos virtualios realybės ir kompiuterinių žaidimų erdvės, ji dažnai naudojama ir kuriant filmus ar projektuojant įvairius objektus gamybai. Trimatės erdvės modeliuotojas Lukas Paulauskas sako, jog sunkiausia šiame darbe analizuoti ir suprasti, kaip objektai padaryti realybėje, o labiausiai džiugina, kai juos pavyksta kokybiškai atkurti skaitmeninėje erdvėje.

Lukas Paulauskas.

L. Paulauskas pasakoja, kad jo profesinis kelias prasidėjo prieš maždaug ketverius metus, kai jam buvo pasiūlyta prisidėti prie virtualiosios realybės erdvių kūrimo Kauno technologijos universitete (KTU). „Tuomet virtuali realybė buvo didelė naujovė ir eksperimentavome su ja: pavyzdžiui, kūrėme virtualios realybės erdvę, kurioje galima šaudyti iš Lietuvos kariuomenėje naudojamo šarvuočio ar erdvę, kur galima paslidinėti kalnuose“, – pasakoja jis.

KTU Virtualios ir papildytos realybės technologijų laboratorijų skyriuje ir šiandien prie įvairių 3D modeliavimo projektų dirbantis L. Paulauskas yra prisidėjęs ir prie apdovanojimą pelniusio projekto „Skrydis per Atlantą“ – tai KTU mokslininkų drauge su Vytauto Didžiojo karo muziejumi sukurtas interaktyvus edukacinis žaidimas, kuris nugalėjo 2020 metų pasaulinio skaitmeninių inovacijų konkurso „World Summit Awards“ (WSA) kategorijoje „Kultūra ir turizmas“.

 Pagal profesiją – baldų restauratorius

L. Paulauskas atskleidžia, kad jo kelias į trimatės grafikos kūrimą – netradicinis, mat pagal specialybę jis yra baldų restauratorius. „Baigęs mokyklą norėjau stoti į kažkokią su menu susijusią specialybę ir pasirinkau meninių vertybių restauravimą, mano specializacija buvo baldų restauravimas. Po studijų porą metų dirbau Lietuvos liaudies buities muziejuje, bet šalia visada domėjausi 3D modeliavimu, animacija, žaidimais“, – pasakoja jis.

Anot L. Paulausko, išmokti modeliuoti pačiam jam padėjo internete rasta informacija. „Tų pamokų yra begalės, jas rasti „Google“ ar „Youtube“ tikrai nesudėtinga. Svarbiausia šiame darbe yra praktiniai įgūdžiai – viską, ką išklausai ir sužinai, reikia bandyti padaryti praktiškai“, – akcentuoja jis.

Pašnekovas sako, kad savarankiškai išmokti 3D modeliavimo yra visos sąlygos, pavyzdžiui, trimatės grafikos kūrimui skirta programa „Blender“, su kuria dirba ir jis pats, yra nemokama. „Kiekvienas gali ją parsisiųsti ir pabandyti modeliuoti – paprasčiausiai pamėginti bet kokį daiktą atkurti virtualioje erdvėje“, – sako jis, pridurdamas, kad rinkoje programų ir įrankių yra įvairių. Be to, ir technologijos nuolat tobulėja, pavyzdžiui, jau galima kurti trimačius objektus naudojant skenavimo priemones. Tokiu atveju objekto nebereikia kurti pačiam: jį gali nufotografuoti telefonu ar planšete ir tada modeliuoti pasitelkiant specialias fotogrametrijos programas.

Sužinoti daugiau apie skaitmeninės erdvės teikiamas galimybes tobulėjimui galima ir dalyvaujant projekto „Prisijungusi Lietuva“ organizuojamose veiklose jaunimui. Įvairių veiklų, pavyzdžiui, hakatonų ar motyvacinių programavimo užsiėmimų metu dėmesys skiriamas skaitmeninio raštingumo įgūdžių ugdymui ir gilinimui, saugaus elgesio internete taisyklėms ir skaitmeninių technologijų profesijų pristatymui. „Kiekvienam jaunam žmogui aktualu atrasti, kuo jis nori savo gyvenime užsiimti, o technologijos šiais laikais atveria itin plačias galimybes. Be to, darbas technologijų srityje apima kur kas daugiau nei programavimą, taigi save atrasti šiame sektoriuje gali tiek meninės prigimties jaunimas, tiek humanitarai“, – sako projektą vykdančios asociacijos „Langas į ateitį“ veiklų vadovė Jurgita Vasilavičiūtė-Garunkštienė.

Restauravimo žinias panaudoja ir 3D modeliavime

Šiandien ne tik modeliuojantis pats, bet ir savo žinias perduodantis KTU studentams L. Paulauskas sako, jog restauravimo įgūdžiai bei žinios praverčia ir jo dabartiniame darbe. „Restauravimas išmokė analizuoti baldą ir suprasti, iš kokių dalių jis padarytas. Toks gebėjimas išskaidyti daiktą dalimis man iki šiol darbe labai praverčia, nes būtent tokiu principu yra kuriami objektai trimatėje erdvėje“, – pasakoja jis.

Pasak L. Paulausko, jo darbe svarbios tokios kompetencijos, kaip gylio ir formos suvokimas, nes trimačiai objektai formuojami dvimačiame vaizde. Didelę darbo dalį sudaro ne tik paties objekto kūrimas, bet ir jo analogų realybėje ieškojimas. „Šią darbo dalį galėčiau pavadinti sudėtingiausia, nes analogų rasti ne visada pavyksta, pavyzdžiui, atkuriant senovinius objektus, ko reikėjo projekte su Karo muziejumi. Tokiu atveju reikia įjungti vaizduotę ir pačiam sugalvoti, iš ko susideda kuriamas objektas“, – sako jis.

Anot L. Paulausko, matematikos žinios šiame darbe padeda suprasti veikimo pagrindus, bet nėra būtinos. „Jei norima dirbti būtent su vizualine dalimi, kaip nutiko ir mano atveju, tai nėra taip svarbu. Matematika svarbesnė programuojant trimatę erdvę, kur sukurtą vizualų vaizdą reikia paversti programavimo kalba“, – aiškina jis.

Profesija – perspektyvi

Pasak L. Paulausko, 3D modeliuotojais Lietuvoje dažniau tampa meninių specialybių studentai. „Kiek tenka girdėti, informatiką studijuojantys specialistai nelabai linkę modeliuoti, tačiau teko matyti puikių trimatės grafikos kūrėjų iš Lietuvos ir įspūdingų jų darbų, tik jie dažnai yra baigę meninės krypties mokslus“, – pastebi pašnekovas.

Jam pačiam meninė, estetinė pusė darbe taip pat yra svarbiausia. „Animacijos kūrimas yra ilgas procesas ir matyti, kad pavyko sukurti gražų rezultatą, tikrai džiugina“, – sako L. Paulauskas.

Jo žiniomis, 3D modeliuotojų tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje nėra daug, o šios profesijos perspektyvumu jis neabejoja. „Viskas keliasi į virtualią erdvę, taigi ir įdomių, originalių sprendimų joje reikės vis daugiau – ką ir gali pasiūlyti trimatės grafikos sprendimai“, – teigia trimatės erdvės kūrėjas.

 

Hits: 74

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pasaulinė kultūros diena paminėta virtualiai

1935 m. balandžio 15 d. Vašingtone JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas ir dvidešimties Lotynų Amerikos šalių atstovai pasirašė sutartį dėl meno ir mokslo įstaigų bei istorinių paminklų išsaugojimo. Dabar ši diena paskelbta Pasauline kultūros diena, siekiant paskatinti saugoti visos žmonijos kultūros vertybes. Šia proga Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus specialistai pakvietė visus kolegas bei kitų kultūros įstaigų darbuotojus, meno kolektyvus, bibliotekos lankytojus dalyvauti virtualioje viktorinoje „Kultūra – tau, man, kitiems…“, skirtoje šiai dienai paminėti. Kultūra kiekvienam iš mūsų yra

Sinoptikai džiugina: savaitgalį kai kur bus iki 19 laipsnių šilumos

Jau keletą dienų netoli mūsų šalies besisukantis ir tankius debesis plukdantis ciklonas niekur nesitrauks ir šiandien, tačiau debesų sluoksnis nebebus toks vientisas, daugelyje rajonų bent retkarčiais pasirodys saulė. Lietaus taip pat bus mažiau – palis tik vietomis, daugiausiai pietinėje šalies dalyje, vyraus trumpalaikio pobūdžio lietus. Įdienojus papūs stiprokas šiaurės rytų vėjas, kai kur gūsiai sieks 15 m/s. Iš rytų plūs šiltesnio oro masė, todėl net ir storesni debesys nesutrukdys orui sušilti iki 9-14 laipsnių. Šeštadienį debesuotumas bus nepastovus – naktį

Šilutės meno mokykla švenčia 55 metų veiklos sukaktį

Pandemija ir karantinai dėl COVID-19 nesutrukdė Šilutės meno mokyklos bendruomenei švęsti savo įstaigos veiklos 55 metų sukaktį. Tereikia užsukti į šios mokyklos interneto svetainę. Šios mokyklos istorija prasidėjo 1965 metų rugsėjo 1 d. Jau peržengtas 55 metų slenkstis. Į gyvenimą išlydėta per 1600 muzikantų, keli šimtai dailės skyriaus mokinių, šokėjų. Būtent muzikos, dailės ir šokio meno mokoma šioje mokykloje, kuri yra papildomo ugdymo, tad tėvai už savo vaikų lavinimą moka nustatytą mokestį. Šventes, kai suguža gausybė svečių, buvusių pedagogų, mokinių,

Nauja tvarka perkant automobilį

Lietuvoje nuo gegužės 1 d. ims veikti Transporto priemonių savininkų apskaitos sistema: pirkdami automobilį gausite specialų kodą. Su Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimais siejama sistema norima, kad gyventojai nesusidurtų su nesąžininga prekyba automobiliais, o jų teisės būtų apsaugotos, kad būtų suformuota skaidri transporto priemonių bei jų detalių prekyba, sumažėtų šioje srityje nesąžiningų sandorių, valstybė gautų priklausančius mokesčius. Vidaus reikalų ministrė  A. Bilotaitė pastebėjo, kad iki šiol dauguma automobilių pirkimo-pardavimo sandorių vyksta grynaisiais pinigais, taip galima

Taip pat skaitykite