Kaip meninių vertybių restauratorius tapo 3D modeliuotoju?

3D modeliavimas – profesija, kurios dėka sukuriamos virtualios realybės ir kompiuterinių žaidimų erdvės, ji dažnai naudojama ir kuriant filmus ar projektuojant įvairius objektus gamybai. Trimatės erdvės modeliuotojas Lukas Paulauskas sako, jog sunkiausia šiame darbe analizuoti ir suprasti, kaip objektai padaryti realybėje, o labiausiai džiugina, kai juos pavyksta kokybiškai atkurti skaitmeninėje erdvėje.

Lukas Paulauskas.

L. Paulauskas pasakoja, kad jo profesinis kelias prasidėjo prieš maždaug ketverius metus, kai jam buvo pasiūlyta prisidėti prie virtualiosios realybės erdvių kūrimo Kauno technologijos universitete (KTU). „Tuomet virtuali realybė buvo didelė naujovė ir eksperimentavome su ja: pavyzdžiui, kūrėme virtualios realybės erdvę, kurioje galima šaudyti iš Lietuvos kariuomenėje naudojamo šarvuočio ar erdvę, kur galima paslidinėti kalnuose“, – pasakoja jis.

KTU Virtualios ir papildytos realybės technologijų laboratorijų skyriuje ir šiandien prie įvairių 3D modeliavimo projektų dirbantis L. Paulauskas yra prisidėjęs ir prie apdovanojimą pelniusio projekto „Skrydis per Atlantą“ – tai KTU mokslininkų drauge su Vytauto Didžiojo karo muziejumi sukurtas interaktyvus edukacinis žaidimas, kuris nugalėjo 2020 metų pasaulinio skaitmeninių inovacijų konkurso „World Summit Awards“ (WSA) kategorijoje „Kultūra ir turizmas“.

 Pagal profesiją – baldų restauratorius

L. Paulauskas atskleidžia, kad jo kelias į trimatės grafikos kūrimą – netradicinis, mat pagal specialybę jis yra baldų restauratorius. „Baigęs mokyklą norėjau stoti į kažkokią su menu susijusią specialybę ir pasirinkau meninių vertybių restauravimą, mano specializacija buvo baldų restauravimas. Po studijų porą metų dirbau Lietuvos liaudies buities muziejuje, bet šalia visada domėjausi 3D modeliavimu, animacija, žaidimais“, – pasakoja jis.

Anot L. Paulausko, išmokti modeliuoti pačiam jam padėjo internete rasta informacija. „Tų pamokų yra begalės, jas rasti „Google“ ar „Youtube“ tikrai nesudėtinga. Svarbiausia šiame darbe yra praktiniai įgūdžiai – viską, ką išklausai ir sužinai, reikia bandyti padaryti praktiškai“, – akcentuoja jis.

Pašnekovas sako, kad savarankiškai išmokti 3D modeliavimo yra visos sąlygos, pavyzdžiui, trimatės grafikos kūrimui skirta programa „Blender“, su kuria dirba ir jis pats, yra nemokama. „Kiekvienas gali ją parsisiųsti ir pabandyti modeliuoti – paprasčiausiai pamėginti bet kokį daiktą atkurti virtualioje erdvėje“, – sako jis, pridurdamas, kad rinkoje programų ir įrankių yra įvairių. Be to, ir technologijos nuolat tobulėja, pavyzdžiui, jau galima kurti trimačius objektus naudojant skenavimo priemones. Tokiu atveju objekto nebereikia kurti pačiam: jį gali nufotografuoti telefonu ar planšete ir tada modeliuoti pasitelkiant specialias fotogrametrijos programas.

Sužinoti daugiau apie skaitmeninės erdvės teikiamas galimybes tobulėjimui galima ir dalyvaujant projekto „Prisijungusi Lietuva“ organizuojamose veiklose jaunimui. Įvairių veiklų, pavyzdžiui, hakatonų ar motyvacinių programavimo užsiėmimų metu dėmesys skiriamas skaitmeninio raštingumo įgūdžių ugdymui ir gilinimui, saugaus elgesio internete taisyklėms ir skaitmeninių technologijų profesijų pristatymui. „Kiekvienam jaunam žmogui aktualu atrasti, kuo jis nori savo gyvenime užsiimti, o technologijos šiais laikais atveria itin plačias galimybes. Be to, darbas technologijų srityje apima kur kas daugiau nei programavimą, taigi save atrasti šiame sektoriuje gali tiek meninės prigimties jaunimas, tiek humanitarai“, – sako projektą vykdančios asociacijos „Langas į ateitį“ veiklų vadovė Jurgita Vasilavičiūtė-Garunkštienė.

Restauravimo žinias panaudoja ir 3D modeliavime

Šiandien ne tik modeliuojantis pats, bet ir savo žinias perduodantis KTU studentams L. Paulauskas sako, jog restauravimo įgūdžiai bei žinios praverčia ir jo dabartiniame darbe. „Restauravimas išmokė analizuoti baldą ir suprasti, iš kokių dalių jis padarytas. Toks gebėjimas išskaidyti daiktą dalimis man iki šiol darbe labai praverčia, nes būtent tokiu principu yra kuriami objektai trimatėje erdvėje“, – pasakoja jis.

Pasak L. Paulausko, jo darbe svarbios tokios kompetencijos, kaip gylio ir formos suvokimas, nes trimačiai objektai formuojami dvimačiame vaizde. Didelę darbo dalį sudaro ne tik paties objekto kūrimas, bet ir jo analogų realybėje ieškojimas. „Šią darbo dalį galėčiau pavadinti sudėtingiausia, nes analogų rasti ne visada pavyksta, pavyzdžiui, atkuriant senovinius objektus, ko reikėjo projekte su Karo muziejumi. Tokiu atveju reikia įjungti vaizduotę ir pačiam sugalvoti, iš ko susideda kuriamas objektas“, – sako jis.

Anot L. Paulausko, matematikos žinios šiame darbe padeda suprasti veikimo pagrindus, bet nėra būtinos. „Jei norima dirbti būtent su vizualine dalimi, kaip nutiko ir mano atveju, tai nėra taip svarbu. Matematika svarbesnė programuojant trimatę erdvę, kur sukurtą vizualų vaizdą reikia paversti programavimo kalba“, – aiškina jis.

Profesija – perspektyvi

Pasak L. Paulausko, 3D modeliuotojais Lietuvoje dažniau tampa meninių specialybių studentai. „Kiek tenka girdėti, informatiką studijuojantys specialistai nelabai linkę modeliuoti, tačiau teko matyti puikių trimatės grafikos kūrėjų iš Lietuvos ir įspūdingų jų darbų, tik jie dažnai yra baigę meninės krypties mokslus“, – pastebi pašnekovas.

Jam pačiam meninė, estetinė pusė darbe taip pat yra svarbiausia. „Animacijos kūrimas yra ilgas procesas ir matyti, kad pavyko sukurti gražų rezultatą, tikrai džiugina“, – sako L. Paulauskas.

Jo žiniomis, 3D modeliuotojų tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje nėra daug, o šios profesijos perspektyvumu jis neabejoja. „Viskas keliasi į virtualią erdvę, taigi ir įdomių, originalių sprendimų joje reikės vis daugiau – ką ir gali pasiūlyti trimatės grafikos sprendimai“, – teigia trimatės erdvės kūrėjas.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pieno separatoriai – šiuolaikinio verslo pagalbininkai

Daugelis mūsų kasdien vartoja pieno produktus, geria gryną pieną. Tačiau taip pat daugelis nepagalvoja apie tai, kaip pienas pasiekia mūsų stalą, mūsų stiklines ir tuo pačiu skrandžius.  Žinoma, tai yra ilgas darbas, kuris prasideda gyvūno priežiūra ir baigiasi technikos indėliu, kuris garantuoja ne tik tikslumą, tačiau ir našumą. Darbų optimizacijai reikalingas pieno separatorius be kurio šiuolaikinė pieninkystės rinka nebūtų tokia gera kokia yra šiuo metu. Nors įranga buvo išrasta jau XIX amžiuje, tačiau plačiai pradėta naudoti tik XX. Šiuo metu

Kokybiški dažai, lakas bei klijai Kaune – kaip išsirinkti?

Kokybiškos ir tinkamos priemonės yra bene svarbiausias aspektas, kai kalbame apie įvairius remonto darbus. Esminiais faktoriais dažniausiai tampa būtent geras lakas, dažai bei klijai. Kaunas pasižymi išties didele šių prekių pasirinkimo įvairove, todėl garantuotai surasite jus labiausiai tenkinantį variantą. Visgi, sudėtingiausiu aspektu gali būti nežinojimas, nuo kur pradėti šias paieškas. Geriausiu pagalbininku šioje situacijoje galėtų būti info.lt portalas, mat čia vienoje vietoje surasite daug skirtingų įmonių, o tai palengvins išsirinkti optimaliausią variantą. Kokybiški dažai Dažai Kaune yra viena populiariausių prekių,

Savivaldybė planuoja imti 750 tūkst. Eur ilgalaikę paskolą

Ar imti ilgalaikę 750 tūkst. eurų paskolą spalio paskutinę savaitę bus svarstoma Šilutės r. savivaldybės tarybos posėdyje. Kitą savaitę vyksiančiuose Tarybos komitetų posėdžiuose dėl to vyks svarstymai ir diskusijos. Savivaldybės Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja Dorita Mongirdaitė vietos politikams pateiktame aiškinamajame rašte nurodo, kad  Savivaldybės 2021 metų prognozuojamos pajamos, nuo kurių skaičiuojamas Savivaldybės skolinimosi limitas, yra 25 823 tūkst. eurų. Savivaldybės skolinimosi limitas (60 proc.) sudaro 15 493,8 tūkst. eurų. Savivaldybės negrąžintų ilgalaikių paskolų likutis 2021 m. sausio 1 d.

Ar pabrangs ugdymas Šilutės meno mokykloje?

Šilutės meno mokykla kreipėsi į Savivaldybę prašydama padidinti mokesčius už mokinių ugdymą šioje įstaigoje. Jau perengtas sprendimo projektas. Jį svarstys kitą savaitę Tarybos komitetuose, o galutinį žodį tars Savivaldybės taryba spalio pabaigoje vyksiančiame posėdyje.   Svarstoma, kad  meno mokyklos dailės, muzikos bei šokio skyriuose nuo lapkričio 1 d. galiotų tokio dydžio mokesčiai:   besimokantiems pagal dailės arba muzikos ankstyvojo ugdymo programą – 16 Eur;   besimokantiems dailės ir šokio skyriuose pagal pradinio arba pagrindinio ugdymo programas – 16 Eur;  

Taip pat skaitykite