Kaip meninių vertybių restauratorius tapo 3D modeliuotoju?

3D modeliavimas – profesija, kurios dėka sukuriamos virtualios realybės ir kompiuterinių žaidimų erdvės, ji dažnai naudojama ir kuriant filmus ar projektuojant įvairius objektus gamybai. Trimatės erdvės modeliuotojas Lukas Paulauskas sako, jog sunkiausia šiame darbe analizuoti ir suprasti, kaip objektai padaryti realybėje, o labiausiai džiugina, kai juos pavyksta kokybiškai atkurti skaitmeninėje erdvėje.

Lukas Paulauskas.

L. Paulauskas pasakoja, kad jo profesinis kelias prasidėjo prieš maždaug ketverius metus, kai jam buvo pasiūlyta prisidėti prie virtualiosios realybės erdvių kūrimo Kauno technologijos universitete (KTU). „Tuomet virtuali realybė buvo didelė naujovė ir eksperimentavome su ja: pavyzdžiui, kūrėme virtualios realybės erdvę, kurioje galima šaudyti iš Lietuvos kariuomenėje naudojamo šarvuočio ar erdvę, kur galima paslidinėti kalnuose“, – pasakoja jis.

KTU Virtualios ir papildytos realybės technologijų laboratorijų skyriuje ir šiandien prie įvairių 3D modeliavimo projektų dirbantis L. Paulauskas yra prisidėjęs ir prie apdovanojimą pelniusio projekto „Skrydis per Atlantą“ – tai KTU mokslininkų drauge su Vytauto Didžiojo karo muziejumi sukurtas interaktyvus edukacinis žaidimas, kuris nugalėjo 2020 metų pasaulinio skaitmeninių inovacijų konkurso „World Summit Awards“ (WSA) kategorijoje „Kultūra ir turizmas“.

 Pagal profesiją – baldų restauratorius

L. Paulauskas atskleidžia, kad jo kelias į trimatės grafikos kūrimą – netradicinis, mat pagal specialybę jis yra baldų restauratorius. „Baigęs mokyklą norėjau stoti į kažkokią su menu susijusią specialybę ir pasirinkau meninių vertybių restauravimą, mano specializacija buvo baldų restauravimas. Po studijų porą metų dirbau Lietuvos liaudies buities muziejuje, bet šalia visada domėjausi 3D modeliavimu, animacija, žaidimais“, – pasakoja jis.

Anot L. Paulausko, išmokti modeliuoti pačiam jam padėjo internete rasta informacija. „Tų pamokų yra begalės, jas rasti „Google“ ar „Youtube“ tikrai nesudėtinga. Svarbiausia šiame darbe yra praktiniai įgūdžiai – viską, ką išklausai ir sužinai, reikia bandyti padaryti praktiškai“, – akcentuoja jis.

Pašnekovas sako, kad savarankiškai išmokti 3D modeliavimo yra visos sąlygos, pavyzdžiui, trimatės grafikos kūrimui skirta programa „Blender“, su kuria dirba ir jis pats, yra nemokama. „Kiekvienas gali ją parsisiųsti ir pabandyti modeliuoti – paprasčiausiai pamėginti bet kokį daiktą atkurti virtualioje erdvėje“, – sako jis, pridurdamas, kad rinkoje programų ir įrankių yra įvairių. Be to, ir technologijos nuolat tobulėja, pavyzdžiui, jau galima kurti trimačius objektus naudojant skenavimo priemones. Tokiu atveju objekto nebereikia kurti pačiam: jį gali nufotografuoti telefonu ar planšete ir tada modeliuoti pasitelkiant specialias fotogrametrijos programas.

Sužinoti daugiau apie skaitmeninės erdvės teikiamas galimybes tobulėjimui galima ir dalyvaujant projekto „Prisijungusi Lietuva“ organizuojamose veiklose jaunimui. Įvairių veiklų, pavyzdžiui, hakatonų ar motyvacinių programavimo užsiėmimų metu dėmesys skiriamas skaitmeninio raštingumo įgūdžių ugdymui ir gilinimui, saugaus elgesio internete taisyklėms ir skaitmeninių technologijų profesijų pristatymui. „Kiekvienam jaunam žmogui aktualu atrasti, kuo jis nori savo gyvenime užsiimti, o technologijos šiais laikais atveria itin plačias galimybes. Be to, darbas technologijų srityje apima kur kas daugiau nei programavimą, taigi save atrasti šiame sektoriuje gali tiek meninės prigimties jaunimas, tiek humanitarai“, – sako projektą vykdančios asociacijos „Langas į ateitį“ veiklų vadovė Jurgita Vasilavičiūtė-Garunkštienė.

Restauravimo žinias panaudoja ir 3D modeliavime

Šiandien ne tik modeliuojantis pats, bet ir savo žinias perduodantis KTU studentams L. Paulauskas sako, jog restauravimo įgūdžiai bei žinios praverčia ir jo dabartiniame darbe. „Restauravimas išmokė analizuoti baldą ir suprasti, iš kokių dalių jis padarytas. Toks gebėjimas išskaidyti daiktą dalimis man iki šiol darbe labai praverčia, nes būtent tokiu principu yra kuriami objektai trimatėje erdvėje“, – pasakoja jis.

Pasak L. Paulausko, jo darbe svarbios tokios kompetencijos, kaip gylio ir formos suvokimas, nes trimačiai objektai formuojami dvimačiame vaizde. Didelę darbo dalį sudaro ne tik paties objekto kūrimas, bet ir jo analogų realybėje ieškojimas. „Šią darbo dalį galėčiau pavadinti sudėtingiausia, nes analogų rasti ne visada pavyksta, pavyzdžiui, atkuriant senovinius objektus, ko reikėjo projekte su Karo muziejumi. Tokiu atveju reikia įjungti vaizduotę ir pačiam sugalvoti, iš ko susideda kuriamas objektas“, – sako jis.

Anot L. Paulausko, matematikos žinios šiame darbe padeda suprasti veikimo pagrindus, bet nėra būtinos. „Jei norima dirbti būtent su vizualine dalimi, kaip nutiko ir mano atveju, tai nėra taip svarbu. Matematika svarbesnė programuojant trimatę erdvę, kur sukurtą vizualų vaizdą reikia paversti programavimo kalba“, – aiškina jis.

Profesija – perspektyvi

Pasak L. Paulausko, 3D modeliuotojais Lietuvoje dažniau tampa meninių specialybių studentai. „Kiek tenka girdėti, informatiką studijuojantys specialistai nelabai linkę modeliuoti, tačiau teko matyti puikių trimatės grafikos kūrėjų iš Lietuvos ir įspūdingų jų darbų, tik jie dažnai yra baigę meninės krypties mokslus“, – pastebi pašnekovas.

Jam pačiam meninė, estetinė pusė darbe taip pat yra svarbiausia. „Animacijos kūrimas yra ilgas procesas ir matyti, kad pavyko sukurti gražų rezultatą, tikrai džiugina“, – sako L. Paulauskas.

Jo žiniomis, 3D modeliuotojų tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje nėra daug, o šios profesijos perspektyvumu jis neabejoja. „Viskas keliasi į virtualią erdvę, taigi ir įdomių, originalių sprendimų joje reikės vis daugiau – ką ir gali pasiūlyti trimatės grafikos sprendimai“, – teigia trimatės erdvės kūrėjas.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuviškos sraigės įtiko ir prancūzų gurmanams

Lemtingas lietuviško verslo sprendimas buvo sraiges ne auginti, o supirkti ir perdirbti. Šaldytus maisto produktus iš sraigių mėsos prieš aštuonerius metus gaminti pradėjusi bendrovė „Darvėja“ aktyviai tyrinėjo Lietuvos ir užsienio rinkas, dalyvavo tarptautinėse parodose. Verslas nusprendė investuoti į sraigių mėsos perdirbimo technologijas ir modernią įrangą. Apie šaldytų sraigių mėsos produktų gamybą, žiūrėkite reportaže: Ši įmonė šiandien skina nuoseklaus darbo ir išplėtotų partnerysčių vaisius – aukštos kokybės lietuviška produkcija pasaulyje tampa vis populiaresnė. Be to, ir pirkėjai Lietuvoje atranda greitai paruošiamus

Provanso paieškos nuvedė į Venckus

Žodis Provansas mums asocijuojasi su Prancūzijos miestais Nica, Marseliu, Kanais, Avinjonu, ir, žinoma, levandomis. Žydintys laukai užburia akis, o kvapas įsimena ilgam. Negalėdami nuvykti į Prancūziją, džiaugiamės turėdami galimybę pasigrožėti šių nuostabių augalų vaizdais ir kvapais visai mūsų pašonėje – Venckų kaime, prie Žemaičių Naumiesčio. Levandų sode mus, būrelį Šilutės moterų seklyčios narių, pasitiko šeimininkai Lina ir Mindaugas Vingiai. Pirmiausia pasivaikščiojome po levandų lauką, supantį didelę seną obelį, dar dosniai dalijančią derlių. Kieme akys krypo į atskiruose didelio sodo kampeliuose

Zigmantas Balčytis išrinktas Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotoju

Liepos 29 d. istorinėje vietovėje, pirmojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje, įvyko neeilinis LR Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūno Jono Pinskaus vadovaujamos partijos suvažiavimas. Ši partija, anot J. Pinskaus,  įgauna naują kryptį – tampa Lietuvos regionų partija su nauja programa, įstatais, o svarbiausia – unikaliu, novatorišku, šalies regionus ir juose gyvenančius žmones, jų tikėjimą geresne dabartimi ir ateitimi atspindinčiu identitetu. Šio neeilinio suvažiavimo metu partijos pirmininko pavaduotoju buvo patvirtintas naujas partijos narys, Seimo narys, Seimo audito komiteto pirmininkas, sukaupęs didžiulę patirtį būdamas

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba įvertino UAB „Šilutės šilumos tinklų“ finansinį pajėgumą

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), vykdydama energetikos įmonių veiklos priežiūrą bei siekdama, kad vartotojai gautų nepertraukiamas bei kokybiškas paslaugas, atliko šilumos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų finansinio pajėgumo vertinimą. VERT konstatavo, kad 43 šilumos tiekimo įmonių 2020 metų pabaigos finansinis pajėgumas vertinamas kaip pakankamas. Šiame sąraše ir Šilutės rajono savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės šilumos tinklai“. UAB „Ukmergės šiluma“ finansinis pajėgumas vertinamas kaip  nepakankamas, nes ūkio subjekto bendrasis finansinio pajėgumo  rodiklis ataskaitiniais metais turi būti didesnis. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos inf.

Taip pat skaitykite