Kaip karantiną išgyvena Šilutės rajono kultūros įstaigos

Balandžio 15-oji – Pasaulinė kultūros diena. Tradiciškai šią dieną Šilutės rajono kultūros įstaigų darbuotojai vykdavo į pažintinę kelionę po pasirinktą Lietuvos miestą. Deja, šiemet, kaip ir daugelyje kitų šalių, Lietuvoje įvairios išvykos, kultūrinė veikla, renginiai uždrausti, tuščios scenos ir salės… Akivaizdu, karantinas kone labiausiai paveikė kultūros įstaigų darbą.

Pasveikino Prezidentas
Vis dėlto Šilutės rajone veikiančių kultūros įstaigų darbuotojų nuotaika – pakili. Karantino metu daugelis veiklų perkelta į virtualią erdvę, su viltimi kalbama apie darbus pasibaigus krizei. „Nuo pat ryto plaukia sveikinimai iš visų pusių. Visi vieni kitiems linki sėkmės, dalijasi patarimais ir patirtimi. Nusivylimo ar abejingumo tikrai nėra“, – Pasaulinę kultūros dieną kalbėjo Šilutės r. savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus Kultūros poskyrio vedėja
Vilma Griškevičienė.

Ji pažymėjo, jog tądien rajono kultūros įstaigų darbuotojai sulaukė sveikinimo ir iš Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos. V. Griškeviečienė, kuri yra ir asociacijos „Kultūros savivaldos kolegija“ kanclerė, trečiadienį dalyvavo virtualiame susitikime su šalies Prezidentu, kultūros ministru Mindaugu Kvietkausku, kultūros įstaigų organizacijomis. Kalbėta apie pandemijos COVID-19 sukeltus padarinius kultūrai, žmonių rūpesčius, galimus sprendimus.

Neramu dėl ateities
„Daugelyje šalies savivaldybių, žinoma, ir mūsų, požiūris į kultūros darbuotojus yra geranoriškas. Neturime įtemptų situacijų. Įdomios žmonių patirtys. Vis tik perkelti į elektroninę erdvę darbus – didelis iššūkis, tačiau matome ir įdomių pasikeitimų“, – kalbėjo V. Griškevičienė. Pavyzdžiui, Šilutės H. Šojaus muziejaus tinklalapyje užklausų ir apsilankymų skaičius išaugo keturis kartus – kreipėsi per 12 tūkst. lankytojų.

Kultūros poskyrio vedėja Vilma Griškevičienė (kairėje) ir Šilutės kultūros ir pramogų centro direktorė Jūratė Pancerova

Toks pasikeitimas pastebimas nuo pat karantino paskelbimo dienos, kai muziejininkai aktyviai visą savo veiklą perkėlė į virtualią erdvę. „Labiausiai mus visus neramina, kas bus, jei situacija užsitęs. O kaip bus, kai viskas baigsis ir prasidės realus gyvenimas. Mūsų laukia didžiausi iššūkiai. Visi suprantam, kad kultūra be ekonomikos, kaip ir ekonomika be kultūros negali gyventi“, – mintimis dalijosi V. Griškevičienė.

Neramu dėl Šilutės kultūros ir pramogų centro veiklos. Anot vedėjos, muziejai, bibliotekos
gali dirbti nuotoliniu būdu, o kultūros centras – ne. Jų darbas – bendravimas gyvai, o juk
meno kolektyvų veikla suspenduota.

Tad šiuo laikotarpiu kultūros ir pramogų centras aktyviai ruošia įvairias paraiškas, bendradarbiauja su meno kolektyvais, įvairiomis įstaigomis, reklamuoja virtualius spektaklius.

Virtuali veikla
„Ateis šiluma ir tikimės, kad pasikeis ir visi mūsų suvaržymai. Laukiame lankytojų, pasiilgome jų. Norime darbuotis taip, kad ateitų žmonės, kad jie galėtų sužinoti ir pažinti“, – karantino nuotaikomis dalijosi Šilutės Hugo Šojaus muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė.

Po karantino paskelbimo H. Šojaus muziejaus darbuotojai dirba nuotoliniu būdu, veiklą perkėlė į virtualią erdvę. Anot I. Skablauskaitės, jau surengtos keturios virtualios parodos,
penkios viktorinos, radosi nauja rubrika „Ar žinai, kad“, kurioje rajono žmonės supažindinami su įspūdingiausiais istoriniais, etnografiniais, etniniais Mažosios Lietuvos faktais.

„Muziejininkai dirba nuotoliniu būdu, iš vienos pusės gal tai ir į naudą. Dabar galime atsitraukti nuo ekskursijų, tad muziejininkai labai intensyviai darbuojasi vertindami eksponatus“, – pasakojo I. Skablauskaitė. Eksponatai perkeliami į skaitmenines platformas, įvairias sistemas, tad su kai kuriais eksponatais ar menininkų darbais turi galimybių susipažinti ir užsieniečiai.

Šilutės H. Šojaus muziejus dalyvauja ir įvairiose socialinėse akcijose. Pavyzdžiui, palaikė Italiją kovoje su COVID-19 ir kartu su šalies institucijomis muziejaus pastatą apšvietė Italijos vėliavos spalvomis; palaikė ir vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimą, bei jų tėvelius. Taip pat linksmino žmones sudėdami sveikinimus į šv. Velykų kiaušinį.

„Tokiu būdu žmonės bent trumpam gali atitrūkti nuo problemų, rutinos. Viešinami ne
paviršutiniai dalykai, o mokslu, istorija paremti faktai. Vieniems tai reikia pateikti žaismingiau, kitiems užtenka sausesnės, mokslinės medžiagos“, – sakė I. Skablauskaitė.

Kultūros dienos proga Šilutės H. Šojaus muziejus pristatė žinomo pasaulyje dailininko
ir grafiko Horsto Skodlerako virtualią parodą „Didelis mažame“. Šio autoriaus 100-ųjų
gimimo metinių proga paroda turėjo būti atidaryta muziejuje balandžio mėnesį.

Per karantino laikotarpį muziejus buvo suplanavęs tris parodas, deja, jos neįvyko, eksponatus galima išvysti tik virtualioje erdvėje. Neįvyko ir įvairūs edukaciniai užsiėmimai bei šventės.

Pavyzdžiui, nevyko planuotas dr. Hugo Šojaus 175-osioms gimimo metinėms skirtas renginys. Garbusis Šilutės mecenatas taip pat pagerbtas tik virtualiai.

Muziejus ruošėsi ir „Muziejų nakčiai“, kurios iškilminga „Baltoji vakarienė“ iš gegužės nukelta į lapkritį. Dar nežinoma, kaip bus ir su dizainerio Aleksandro Vasiljevo mados kolekcijos paroda. Ši turėjo lankytojus pakviesti į atidarymą gegužės pradžioje. Tikimasi, kad vaškinių figūrų paroda, kaip ir planuota, bus atidaryta rugsėjo mėnesį.

Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuviškos sraigės įtiko ir prancūzų gurmanams

Lemtingas lietuviško verslo sprendimas buvo sraiges ne auginti, o supirkti ir perdirbti. Šaldytus maisto produktus iš sraigių mėsos prieš aštuonerius metus gaminti pradėjusi bendrovė „Darvėja“ aktyviai tyrinėjo Lietuvos ir užsienio rinkas, dalyvavo tarptautinėse parodose. Verslas nusprendė investuoti į sraigių mėsos perdirbimo technologijas ir modernią įrangą. Apie šaldytų sraigių mėsos produktų gamybą, žiūrėkite reportaže: Ši įmonė šiandien skina nuoseklaus darbo ir išplėtotų partnerysčių vaisius – aukštos kokybės lietuviška produkcija pasaulyje tampa vis populiaresnė. Be to, ir pirkėjai Lietuvoje atranda greitai paruošiamus

Provanso paieškos nuvedė į Venckus

Žodis Provansas mums asocijuojasi su Prancūzijos miestais Nica, Marseliu, Kanais, Avinjonu, ir, žinoma, levandomis. Žydintys laukai užburia akis, o kvapas įsimena ilgam. Negalėdami nuvykti į Prancūziją, džiaugiamės turėdami galimybę pasigrožėti šių nuostabių augalų vaizdais ir kvapais visai mūsų pašonėje – Venckų kaime, prie Žemaičių Naumiesčio. Levandų sode mus, būrelį Šilutės moterų seklyčios narių, pasitiko šeimininkai Lina ir Mindaugas Vingiai. Pirmiausia pasivaikščiojome po levandų lauką, supantį didelę seną obelį, dar dosniai dalijančią derlių. Kieme akys krypo į atskiruose didelio sodo kampeliuose

Zigmantas Balčytis išrinktas Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotoju

Liepos 29 d. istorinėje vietovėje, pirmojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje, įvyko neeilinis LR Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūno Jono Pinskaus vadovaujamos partijos suvažiavimas. Ši partija, anot J. Pinskaus,  įgauna naują kryptį – tampa Lietuvos regionų partija su nauja programa, įstatais, o svarbiausia – unikaliu, novatorišku, šalies regionus ir juose gyvenančius žmones, jų tikėjimą geresne dabartimi ir ateitimi atspindinčiu identitetu. Šio neeilinio suvažiavimo metu partijos pirmininko pavaduotoju buvo patvirtintas naujas partijos narys, Seimo narys, Seimo audito komiteto pirmininkas, sukaupęs didžiulę patirtį būdamas

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba įvertino UAB „Šilutės šilumos tinklų“ finansinį pajėgumą

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), vykdydama energetikos įmonių veiklos priežiūrą bei siekdama, kad vartotojai gautų nepertraukiamas bei kokybiškas paslaugas, atliko šilumos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų finansinio pajėgumo vertinimą. VERT konstatavo, kad 43 šilumos tiekimo įmonių 2020 metų pabaigos finansinis pajėgumas vertinamas kaip pakankamas. Šiame sąraše ir Šilutės rajono savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės šilumos tinklai“. UAB „Ukmergės šiluma“ finansinis pajėgumas vertinamas kaip  nepakankamas, nes ūkio subjekto bendrasis finansinio pajėgumo  rodiklis ataskaitiniais metais turi būti didesnis. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos inf.

Taip pat skaitykite