Kaip karantiną išgyvena Šilutės rajono kultūros įstaigos

Balandžio 15-oji – Pasaulinė kultūros diena. Tradiciškai šią dieną Šilutės rajono kultūros įstaigų darbuotojai vykdavo į pažintinę kelionę po pasirinktą Lietuvos miestą. Deja, šiemet, kaip ir daugelyje kitų šalių, Lietuvoje įvairios išvykos, kultūrinė veikla, renginiai uždrausti, tuščios scenos ir salės… Akivaizdu, karantinas kone labiausiai paveikė kultūros įstaigų darbą.

Pasveikino Prezidentas
Vis dėlto Šilutės rajone veikiančių kultūros įstaigų darbuotojų nuotaika – pakili. Karantino metu daugelis veiklų perkelta į virtualią erdvę, su viltimi kalbama apie darbus pasibaigus krizei. „Nuo pat ryto plaukia sveikinimai iš visų pusių. Visi vieni kitiems linki sėkmės, dalijasi patarimais ir patirtimi. Nusivylimo ar abejingumo tikrai nėra“, – Pasaulinę kultūros dieną kalbėjo Šilutės r. savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus Kultūros poskyrio vedėja
Vilma Griškevičienė.

Ji pažymėjo, jog tądien rajono kultūros įstaigų darbuotojai sulaukė sveikinimo ir iš Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos. V. Griškeviečienė, kuri yra ir asociacijos „Kultūros savivaldos kolegija“ kanclerė, trečiadienį dalyvavo virtualiame susitikime su šalies Prezidentu, kultūros ministru Mindaugu Kvietkausku, kultūros įstaigų organizacijomis. Kalbėta apie pandemijos COVID-19 sukeltus padarinius kultūrai, žmonių rūpesčius, galimus sprendimus.

Neramu dėl ateities
„Daugelyje šalies savivaldybių, žinoma, ir mūsų, požiūris į kultūros darbuotojus yra geranoriškas. Neturime įtemptų situacijų. Įdomios žmonių patirtys. Vis tik perkelti į elektroninę erdvę darbus – didelis iššūkis, tačiau matome ir įdomių pasikeitimų“, – kalbėjo V. Griškevičienė. Pavyzdžiui, Šilutės H. Šojaus muziejaus tinklalapyje užklausų ir apsilankymų skaičius išaugo keturis kartus – kreipėsi per 12 tūkst. lankytojų.

Kultūros poskyrio vedėja Vilma Griškevičienė (kairėje) ir Šilutės kultūros ir pramogų centro direktorė Jūratė Pancerova

Toks pasikeitimas pastebimas nuo pat karantino paskelbimo dienos, kai muziejininkai aktyviai visą savo veiklą perkėlė į virtualią erdvę. „Labiausiai mus visus neramina, kas bus, jei situacija užsitęs. O kaip bus, kai viskas baigsis ir prasidės realus gyvenimas. Mūsų laukia didžiausi iššūkiai. Visi suprantam, kad kultūra be ekonomikos, kaip ir ekonomika be kultūros negali gyventi“, – mintimis dalijosi V. Griškevičienė.

Neramu dėl Šilutės kultūros ir pramogų centro veiklos. Anot vedėjos, muziejai, bibliotekos
gali dirbti nuotoliniu būdu, o kultūros centras – ne. Jų darbas – bendravimas gyvai, o juk
meno kolektyvų veikla suspenduota.

Tad šiuo laikotarpiu kultūros ir pramogų centras aktyviai ruošia įvairias paraiškas, bendradarbiauja su meno kolektyvais, įvairiomis įstaigomis, reklamuoja virtualius spektaklius.

Virtuali veikla
„Ateis šiluma ir tikimės, kad pasikeis ir visi mūsų suvaržymai. Laukiame lankytojų, pasiilgome jų. Norime darbuotis taip, kad ateitų žmonės, kad jie galėtų sužinoti ir pažinti“, – karantino nuotaikomis dalijosi Šilutės Hugo Šojaus muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė.

Po karantino paskelbimo H. Šojaus muziejaus darbuotojai dirba nuotoliniu būdu, veiklą perkėlė į virtualią erdvę. Anot I. Skablauskaitės, jau surengtos keturios virtualios parodos,
penkios viktorinos, radosi nauja rubrika „Ar žinai, kad“, kurioje rajono žmonės supažindinami su įspūdingiausiais istoriniais, etnografiniais, etniniais Mažosios Lietuvos faktais.

„Muziejininkai dirba nuotoliniu būdu, iš vienos pusės gal tai ir į naudą. Dabar galime atsitraukti nuo ekskursijų, tad muziejininkai labai intensyviai darbuojasi vertindami eksponatus“, – pasakojo I. Skablauskaitė. Eksponatai perkeliami į skaitmenines platformas, įvairias sistemas, tad su kai kuriais eksponatais ar menininkų darbais turi galimybių susipažinti ir užsieniečiai.

Šilutės H. Šojaus muziejus dalyvauja ir įvairiose socialinėse akcijose. Pavyzdžiui, palaikė Italiją kovoje su COVID-19 ir kartu su šalies institucijomis muziejaus pastatą apšvietė Italijos vėliavos spalvomis; palaikė ir vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimą, bei jų tėvelius. Taip pat linksmino žmones sudėdami sveikinimus į šv. Velykų kiaušinį.

„Tokiu būdu žmonės bent trumpam gali atitrūkti nuo problemų, rutinos. Viešinami ne
paviršutiniai dalykai, o mokslu, istorija paremti faktai. Vieniems tai reikia pateikti žaismingiau, kitiems užtenka sausesnės, mokslinės medžiagos“, – sakė I. Skablauskaitė.

Kultūros dienos proga Šilutės H. Šojaus muziejus pristatė žinomo pasaulyje dailininko
ir grafiko Horsto Skodlerako virtualią parodą „Didelis mažame“. Šio autoriaus 100-ųjų
gimimo metinių proga paroda turėjo būti atidaryta muziejuje balandžio mėnesį.

Per karantino laikotarpį muziejus buvo suplanavęs tris parodas, deja, jos neįvyko, eksponatus galima išvysti tik virtualioje erdvėje. Neįvyko ir įvairūs edukaciniai užsiėmimai bei šventės.

Pavyzdžiui, nevyko planuotas dr. Hugo Šojaus 175-osioms gimimo metinėms skirtas renginys. Garbusis Šilutės mecenatas taip pat pagerbtas tik virtualiai.

Muziejus ruošėsi ir „Muziejų nakčiai“, kurios iškilminga „Baltoji vakarienė“ iš gegužės nukelta į lapkritį. Dar nežinoma, kaip bus ir su dizainerio Aleksandro Vasiljevo mados kolekcijos paroda. Ši turėjo lankytojus pakviesti į atidarymą gegužės pradžioje. Tikimasi, kad vaškinių figūrų paroda, kaip ir planuota, bus atidaryta rugsėjo mėnesį.

Viktorija SKUTULIENĖ

Hits: 340

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite