Kaip karantiną išgyvena Šilutės rajono kultūros įstaigos

Balandžio 15-oji – Pasaulinė kultūros diena. Tradiciškai šią dieną Šilutės rajono kultūros įstaigų darbuotojai vykdavo į pažintinę kelionę po pasirinktą Lietuvos miestą. Deja, šiemet, kaip ir daugelyje kitų šalių, Lietuvoje įvairios išvykos, kultūrinė veikla, renginiai uždrausti, tuščios scenos ir salės… Akivaizdu, karantinas kone labiausiai paveikė kultūros įstaigų darbą.

Pasveikino Prezidentas
Vis dėlto Šilutės rajone veikiančių kultūros įstaigų darbuotojų nuotaika – pakili. Karantino metu daugelis veiklų perkelta į virtualią erdvę, su viltimi kalbama apie darbus pasibaigus krizei. „Nuo pat ryto plaukia sveikinimai iš visų pusių. Visi vieni kitiems linki sėkmės, dalijasi patarimais ir patirtimi. Nusivylimo ar abejingumo tikrai nėra“, – Pasaulinę kultūros dieną kalbėjo Šilutės r. savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus Kultūros poskyrio vedėja
Vilma Griškevičienė.

Ji pažymėjo, jog tądien rajono kultūros įstaigų darbuotojai sulaukė sveikinimo ir iš Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos. V. Griškeviečienė, kuri yra ir asociacijos „Kultūros savivaldos kolegija“ kanclerė, trečiadienį dalyvavo virtualiame susitikime su šalies Prezidentu, kultūros ministru Mindaugu Kvietkausku, kultūros įstaigų organizacijomis. Kalbėta apie pandemijos COVID-19 sukeltus padarinius kultūrai, žmonių rūpesčius, galimus sprendimus.

Neramu dėl ateities
„Daugelyje šalies savivaldybių, žinoma, ir mūsų, požiūris į kultūros darbuotojus yra geranoriškas. Neturime įtemptų situacijų. Įdomios žmonių patirtys. Vis tik perkelti į elektroninę erdvę darbus – didelis iššūkis, tačiau matome ir įdomių pasikeitimų“, – kalbėjo V. Griškevičienė. Pavyzdžiui, Šilutės H. Šojaus muziejaus tinklalapyje užklausų ir apsilankymų skaičius išaugo keturis kartus – kreipėsi per 12 tūkst. lankytojų.

Kultūros poskyrio vedėja Vilma Griškevičienė (kairėje) ir Šilutės kultūros ir pramogų centro direktorė Jūratė Pancerova

Toks pasikeitimas pastebimas nuo pat karantino paskelbimo dienos, kai muziejininkai aktyviai visą savo veiklą perkėlė į virtualią erdvę. „Labiausiai mus visus neramina, kas bus, jei situacija užsitęs. O kaip bus, kai viskas baigsis ir prasidės realus gyvenimas. Mūsų laukia didžiausi iššūkiai. Visi suprantam, kad kultūra be ekonomikos, kaip ir ekonomika be kultūros negali gyventi“, – mintimis dalijosi V. Griškevičienė.

Neramu dėl Šilutės kultūros ir pramogų centro veiklos. Anot vedėjos, muziejai, bibliotekos
gali dirbti nuotoliniu būdu, o kultūros centras – ne. Jų darbas – bendravimas gyvai, o juk
meno kolektyvų veikla suspenduota.

Tad šiuo laikotarpiu kultūros ir pramogų centras aktyviai ruošia įvairias paraiškas, bendradarbiauja su meno kolektyvais, įvairiomis įstaigomis, reklamuoja virtualius spektaklius.

Virtuali veikla
„Ateis šiluma ir tikimės, kad pasikeis ir visi mūsų suvaržymai. Laukiame lankytojų, pasiilgome jų. Norime darbuotis taip, kad ateitų žmonės, kad jie galėtų sužinoti ir pažinti“, – karantino nuotaikomis dalijosi Šilutės Hugo Šojaus muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė.

Po karantino paskelbimo H. Šojaus muziejaus darbuotojai dirba nuotoliniu būdu, veiklą perkėlė į virtualią erdvę. Anot I. Skablauskaitės, jau surengtos keturios virtualios parodos,
penkios viktorinos, radosi nauja rubrika „Ar žinai, kad“, kurioje rajono žmonės supažindinami su įspūdingiausiais istoriniais, etnografiniais, etniniais Mažosios Lietuvos faktais.

„Muziejininkai dirba nuotoliniu būdu, iš vienos pusės gal tai ir į naudą. Dabar galime atsitraukti nuo ekskursijų, tad muziejininkai labai intensyviai darbuojasi vertindami eksponatus“, – pasakojo I. Skablauskaitė. Eksponatai perkeliami į skaitmenines platformas, įvairias sistemas, tad su kai kuriais eksponatais ar menininkų darbais turi galimybių susipažinti ir užsieniečiai.

Šilutės H. Šojaus muziejus dalyvauja ir įvairiose socialinėse akcijose. Pavyzdžiui, palaikė Italiją kovoje su COVID-19 ir kartu su šalies institucijomis muziejaus pastatą apšvietė Italijos vėliavos spalvomis; palaikė ir vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimą, bei jų tėvelius. Taip pat linksmino žmones sudėdami sveikinimus į šv. Velykų kiaušinį.

„Tokiu būdu žmonės bent trumpam gali atitrūkti nuo problemų, rutinos. Viešinami ne
paviršutiniai dalykai, o mokslu, istorija paremti faktai. Vieniems tai reikia pateikti žaismingiau, kitiems užtenka sausesnės, mokslinės medžiagos“, – sakė I. Skablauskaitė.

Kultūros dienos proga Šilutės H. Šojaus muziejus pristatė žinomo pasaulyje dailininko
ir grafiko Horsto Skodlerako virtualią parodą „Didelis mažame“. Šio autoriaus 100-ųjų
gimimo metinių proga paroda turėjo būti atidaryta muziejuje balandžio mėnesį.

Per karantino laikotarpį muziejus buvo suplanavęs tris parodas, deja, jos neįvyko, eksponatus galima išvysti tik virtualioje erdvėje. Neįvyko ir įvairūs edukaciniai užsiėmimai bei šventės.

Pavyzdžiui, nevyko planuotas dr. Hugo Šojaus 175-osioms gimimo metinėms skirtas renginys. Garbusis Šilutės mecenatas taip pat pagerbtas tik virtualiai.

Muziejus ruošėsi ir „Muziejų nakčiai“, kurios iškilminga „Baltoji vakarienė“ iš gegužės nukelta į lapkritį. Dar nežinoma, kaip bus ir su dizainerio Aleksandro Vasiljevo mados kolekcijos paroda. Ši turėjo lankytojus pakviesti į atidarymą gegužės pradžioje. Tikimasi, kad vaškinių figūrų paroda, kaip ir planuota, bus atidaryta rugsėjo mėnesį.

Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pagėgiams gresia tiesioginis valdymas. Ministrė A. Bilotaitė ragina Pagėgių savivaldybę ieškoti politinio kompromiso

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, nuotoliniu būdu susitikusi su Pagėgių savivaldybės meru, valdančiosios daugumos ir opozicijos atstovais bei Vyriausybės atstovu, paragino kuo greičiau paskirti administracijos direktorių, kad būtų išvengta tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje. Ministrės A. Bilotaitės teigimu, politikai turi elgtis atsakingai rinkėjams ir susitarti dėl Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus paskyrimo. „Tarybai trūksta gebėjimo…“ „Matome, kad Pagėgių savivaldybės tarybos veiklai trūksta gebėjimo per įstatyme nustatytą terminą priimti būtinus sprendimus ir paskirti administracijos direktorių. Susidariusi situacija pažeidžia ir vietos bendruomenės, ir valstybės

Birželio 29-ąją – Petrinės ir Povilinės

Petrinės ir Povilinės – viena iš plačiai minimų ir gerbiamų apaštalų šventųjų Petro ir Povilo šventė, kasmet švenčiama birželio 29 d. Šv. Petras laikomas Dangaus karalystės raktininku. Simbolinę jo vardo prasmę (gr. petros – uola) atskleidžia jo mokytojo Jėzaus žodžiai, kad Petras būsiantis uola, ant kurios jis pastatysiąs savo bažnyčią. Petro svarbą pabrėžia ir kitas Jėzaus posakis: „Aš tau duosiu raktus nuo dangaus karalystės; kas bus sujungta ant žemės, bus sujungta danguje“. Poroje su šv. Petru šv. Povilas (dar pavadinamas

Nacionalinis šienpjovių čempionatas sugrįžta: šienpjoviai į Rupkalvių kaimą rinksis rugpjūčio 6 dieną

Nacionalinis šienpjovių čempionatas kviečia visus, šienaujančius dalgiais, rungtis dėl metų šienpjovio ir metų šienpjovės titulų. Entuziastai, puoselėjantys šį seną amatą, vienintelėms metuose varžytuvėms rinksis rugpjūčio 6 dieną. Antrą kartą vyksiančio čempionato vieta išlieka ta pati: Nemuno deltos pievos, esančios Rupkalvių kaime, Šilutės rajone. Čempionatas vyks meldinės nendrinukės perimvietėse „Šis šiuolaikiniam žmogui egzotiškas renginys neatsitiktinai vyksta Nemuno deltoje. Viena vertus, Nemuno deltos ir Pamario kraštas garsus savita pievininkų kultūra, garsinusia Mažąją Lietuvą ruošiant šieną kaip strateginės reikšmės kurą. Pavyzdžiui, paštas ir

Iš Žemaitijos dvarų kolekcijų

Vilniaus paveikslų galerijoje birželio 30 d., ketvirtadienį, 17 val. atidaroma paroda iš Žemaitijos dvarų kolekcijų. Minima ir Švėkšna.   Iš Žemaičių muziejaus „Alka“ Ši paroda – pirmasis Žemaičių muziejuje „Alka“ saugomų Žemaitijos dvarų kolekcijų pristatymas Lietuvos sostinėje. Kūriniai parodoje eksponuojami pagal dvarus ir savininkus, kuriems kadaise priklausė. Tai eksponatai iš Oginskių, Pliaterių, Šuazelių-Gufjė, Gorskių bei kitų Žemaitijos didikų ir bajorų dvarų. Ekspoziciją papildo įdomesnių kūrinių komentarai, jų restauravimo ir tyrimų medžiaga, į laikus, kai šios vertybės puošė senųjų dvarų interjerus,

Taip pat skaitykite