Kaip Kalėdų eglutė po Pagėgius keliavo…

Eglei, kuri šiemet iš miškų atkeliavo į Pagėgius šv. Kalėdų šventei, teko ne tik gamtos stichijas atlaikyti, bet ir politinių gūsių patirti… Iš pradžių žaliaskarė buvo pastatyta tradicinėje vietoje, miestelio parko pakraštyje, šalia respublikinio kelio Klaipėda – Kaunas. Vėliau iš ten buvo „išrauta“ ir nugabenta į atnaujintą Birutės gatvę, kuri driekiasi kitoje minėtojo kelio pusėje.

Iš pradžių Kaledų eglė buvo pastatyta miesto parke, vėliau ją nugriovė…

 

… ir pervežė čia.

Kalbinta pagėgiškių pora sakė, kad čia gal net geresnė vieta Kalėdų eglei – gatvė ir šaligatviai trinkelėmis išgrįsti, batų niekas neišsipurvins. „Svarbu, kad apskritai ta eglė yra“, – atlaidžiai sakė pašnekovai, neva tik šiandien ir sužinoję, kad žaliaskarė prieš tai spėjo pastovėti ir miestelio parke. Girdėjosi ir kalbų apie tai, kad Kalėdų eglutė šiemet Pagėgiuose buvo blaškoma politinių rietenų gūsių. Kai kas tikino, kad tai – šios nykštukinės savivaldybės valdžios monolito skilinėjimo išraiška…
Kultūros centro vadovė Svetlana Jašinskienė išsakė kultūros darbuotojų nuomonę: „Mes esame tik vykdytojai (turima galvoje – šventės organizatoriai). Bet ši vieta Kalėdų eglei nėra techniškai paruošta. Nuomonių yra visokių. Pastovėti ir pasižiūrėti gal ir čia žmonėms bus gerai. Bet kai reikia visą tą darbą padaryti, čia sudėtingiau. Iš kur elektrą jungti, kur kalėdinei mugei vietą parinkti? Neaišku, kur kieno teritorija baigiasi. O juk eglutė, Kalėdų Senelio namelis ir prakartėlė stovės visą mėnesį… Tradicinėje vietoje – miesto parke žadėjome auginti ir puoselėti Kalėdų parką. Pamečiui atsirado prakartėlė, Kalėdų Senelio namelis, šiemet svarstėme apie Senelio roges… Žodžiu, mes, kultūros darbuotojai, esame už eglutę parke“.

Susirinkusieji į tradicinę eglutės vietą skandavo: „Sugrįžk, eglute, į šitą parką!“

Vėliau visi nuskubėjo į Birutės gatvę.

Savivaldybės administracijos direktorė Dainora Butvydienė kalbėjo aptakiai, girdi, jokių tragedijų čia neįvyko. „Kam kišti eglutę ten, kur šlapia, kai ji gali būti čia, kur sausa ir patogu…“ O kam reikėjo iš vienos vietos į kitą vežioti? Sako, penktadienį sutarę čia statyti, pirmadienį parkas pradžiūvęs, pastatė ten. Vėliau vėl lietus užėjęs…

Lygiai 16 val., kai turėjo prasidėti eglutės įžiebimo šventė, nemažas būrelis žmonių patraukė į netoliese esantį parką, kur Kalėdų eglutė stovėdavo ankstesniais metais. Pagėgiškiai išrautos Kalėdų eglutės vietoje pastatė šviečiančių žibintų, žvakelių, pamosavo šviečiančiais mobiliųjų ekranais ir, choru sušukę: „Sugrįžk, eglutę, į šitą parką!“, būriu patraukė į Birutės gatvę, kur jau skambėjo kalėdinės giesmės, girdėjosi susirinkusių pagėgiškių šurmulys.
Eglutės įžiebimo šventę naujoje vietoje stebėjo nemažas būrys šio nedidelio, bet jaukaus miestelio gyventojų bei atvykusieji iš aplinkinių vietovių. Netrūko čia jaunų šeimų su vaikais. Mažiesiems smagu buvo užeiti į tikro Kalėdų Senelio namelį, kur jų su saldžiomis dovanomis laukė net du Kalėdų Senelio pusbroliai Rune ir Villy iš Švedijos. Plačiai šypsodamiesi jie traukė saldėsių pakelius iš raudonų savo maišų, kuriuose stebuklingai sutilpo gausybė dovanėlių mažiesiems pagėgiškiams. O suaugusiems šalia Kalėdų Senelio namelio arbatą pilstė pusbrolius atlydėjusios pagalbininkės, kurios vėliau gražiai smuikele pagriežė ir prie prakartėlės kalėdinę giesmę pagiedojo: švediškai, angliškai ir lietuviškai.
Natkiškietis Tadas Girčius pašnibždėjo, kad tai Švedijos organizacijos „Pagalba Lietuvai“ nariai, iki tol pabuvoję Natkiškių eglutės įžiebimo šventėje, apsilankę Pagėgių pradinėje mokykloje, Plaškių bendruomenės namuose, privačiuose Šilutės senelių namuose ir daug kur kitur.

Skambėjo jaunųjų pagėgiškių iš Meno ir sporto mokyklos, Kultūros centro linksmos dainos ir giesmės. Kalėdų Senelis su pagalbininkėmis iš „Linksmo lagamino“ studijos (Klaipėda) linksmino susirinkusius vaidinimais, dainomis ir šokiais.

Petro Skutulo fotoinformacija

Sužibo Kalėdų eglė naujoje vietoje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Klasmann-Deilmann Šilutė siūlo darbą

www.klasmann-deilmann.com Koncernas KLASMANN-DEILMANN, vienas iš substratų pramonės lyderių, valdantis Lietuvoje keturias įmones  –  Klasmann-Deilmann Šilutė, Klasmann-Deilmann Ežerėlis, Klasmann-Deilmann Laukėsa, Klasmann-Deilmann BioEnergy. Mūsų klientai  –  daugiau, kaip 70 pasaulio šalių pramoniniai daržovių ir augalų augintojai, kuriems mes įsipareigojame tiekti tik aukščiausios kokybės durpių substratus. Kad užtikrintumėm šį pažadą, mes modernizuojame gamybos linijas, atnaujiname techniką bei investuojame į žmones. Šiuo metu sezoniniams darbams kviečiame:    TRAKTORININKUS (-ES); EKSKAVATORININKUS (-ES); Pareigybių grupės bazinis atlyginimas nuo 800€ (neatskaičius mokesčių) ir priedai.   PAGALBINIUS LAUKO

Ką daryti su vakarykštės vakarienės likučiais?

Maisto švaistymas yra viena didžiausių šiuolaikinių vartotojų problemų, o norint jai užkirsti kelią, dažnai užtenka pradėti nuo savo virtuvės. Lietuviško prekybos ženklo „Maxima“ atstovai primena, kad eksperimentavimas su maisto likučiais gali ne tik prisidėti prie globalių problemų sprendimo, bet ir sutaupyti laiko bei išlaidų, planuojant asmeninį savaitės valgiaraštį. Maisto likučių naudojimas – neatrasti skoniai „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pastebi, kad nuo pirmojo karantino pradžios tautiečiai kardinaliai pakeitė savo pirkimo įpročius. Dauguma pirkėjų, siekdami rečiau lankytis parduotuvėse,

D. Grybauskaitė: vakcinavimo procesas vyksta nevaldomai

Dvi kadencijas šaliai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sukritikavo valdančiuosius teigdama, kad komunikacija apie vakcinas iš valdžios pusės praktiškai neegzistuoja, o patį vakcinavimo procesą vadina chaotišku. „Komunikacija viešojoje erdvėje, bent jau nacionaliniu lygmeniu, iš valdžios pusės praktiškai neegzistuoja. (…) Supratimo, kad turi būti vaizdinė komunikacija, kad turi būti pastovi žodinė, aiškinamoji komunikacija – to tikrai nematau, ir tai tikrai labai gaila, nes tai atspindi ir patį vakcinavimo procesą, kuris yra gana chaotiškas“, – LRT Televizijos laidoje teigė prezidentė. Anot D. Grybauskaitės,

Ar tikrai Macikų karo belaisvių kapavietės skęsta vandenyje?

Atsakymą į šį klausimą šįryt pateikė Šilutės r. savivaldybės atstovai. Reaguodami į prieš kelias dienas viešumoje skelbiamą informaciją, kad pernai rugsėjį Macikuose perlaidojus 1100 ekshumuotų, neatpažintų, dukart išniekintų Antrojo pasaulinio karo belaisvių palaikų šiuo metu skendi vandenyje… Panašu, kad tai melagiena. Mat Savivaldybės atstovams apsilankius Macikų karo belaisvių kapavietėje situacija nepanaši į viešumoje pateikta informaciją. Kapavietės tvarkingos ir neapsemtos vandens.  Štai nuotraukos: Priminsime, kad pernai, rugsėjo 25 d., Macikų kaime buvo pagerbtas Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos, Sovietų Sąjungos

Taip pat skaitykite