Kaip gandrai pakilo iš nelaisvės lizdo…

Baltijos kelio 30-metis Šilutėje paminėtas prisiminimų popiete Šilutės H. Šojaus muziejuje, po kurio aktorė Virginija Kochanskytė poeto Sigito Gedos eilėmis ir Valdas Andriuškevičius klarneto muzika kūrė teatralizuotą programą. Vėliau prie Šilutės kultūros ir pramogų centro negausiai susirinkę šiluitškiai su folkloro ansambliu „Verdainė“ dalijosi prisiminimais bei dainavo gražiąsias lietuvių liaudies ir tremtinių dainas.

Mintys
Prisiminti Baltijos kelią, Sąjūdžio svarbą susirinkusiems padėjo Šilutės r. savivaldybės tarybos narys, Šilutės pirmosios gimnazijos istorijos mokytojas Algirdas Gečas. Dar prieš minėjimą „Pamarys“ teiravosi A. Gečo, ką jam reiškia Baltijos kelias?

Atsakydamas mokytojas pasirinko dainininko Andriaus Mamontovo mintį, jog grįžimas prie Baltijos kelio siejasi su ta vienybe, kurios pavydime, kurios dabar mums trūksta. Algirdas Kaušpėdas pasakė: „Baltijos kelias man – tai jaunystė, mano praregėjimas ir atgimimo kulminacija“. A. Gečas sakė pasirašąs po šiais žodžiais ir svarstė, ar susimąstome dabar, kas buvo Lietuvoje 1989 metai? Rūstoka stagnacija, visko kontrolė. Nė vienas tuometinės komunistų partijos, jau besikeičiančios, vadovas nedalyvavo Baltijos kelyje. O estų ir latvių vadovai dalyvavo. Mokytojas priminė, kad tuomet iš Maskvos pasiekė žinios, jog partijos vadovą Algirdą Brazauską ketina „nuimti“, gal todėl bandyta neaštrinti santykių su dar viską kontroliavusia Maskva?

Baltijos kelio dalyvis Stasys Mėlinauskas prisiminė įvykius prieš 30 metų.

A. Gečas priminė ir Arūno Gelūno mintis: „Baltijos kelio manifestacija – tai prabudimas, ir, kaip kardinolas Vincentas Sladkevičius sakė, dabar turėsime augti kaip grūdas…“ Per 30 metų grūdas išaugo į laisvą, suverenią Lietuvos valstybę, kuri tapo Europos Sąjungos, NATO nare.
Ar 1989 m. galima buvo tai įsivaizduoti? A. Gečo pasiteiravus, o kas laukė mažos Lietuvos valstybės, jeigu ne tai, kur ji pasuko ir su kuo šiandien yra? Mokytojas priminė, kaip vyko referendumas dėl stojimo į Europos Sąjungą. Dvi dienas, su dovanomis… Ir vos pavyko. O jeigu ne? „Sunkiai įsivaizduoju tą kitą kelią, sunkiai…“ – svarstė A. Gečas. Nebent būtume vėliau įstoję, ne kartu su estais, latviais, o su bulgarais, rumunais?

Žmonės, kurie sako, kad iš vienos sąjungos ištrūkome, kitoje atsidūrėme, anot mokytojo, klysta, nesuvokia, kad Europos Sąjunga nėra sovietų sąjunga, bet ir valdžia dažnai nejautri žmogui, daro klaidų… Gal Baltijos kelio sukakties minėjimas ir yra proga prisiminti tų metų vienybę, laisvės troškimą? Gyvenime laikas – ir mokytojas.

Mintimis pasidalijo Šilutės r. savivaldybės tarybos narė mokytoja Sandra Tamašauskienė.

Į muziejų susirinko nedaug žmonių, daugiausia – garbaus amžiaus. Moterys turėjo tos dienos simboliu paskelbų kardelių žiedų, buvo pasipuošusių tautiniais rūbais, su trispalvės spalvų šaliku ant pečių, su vėliavėlėmis rankose. Ekrane rodė filmuotą Baltijos kelio medžiagą. Matėme daug šilutiškių. Juk akcijoje dalyvavo 3-4 tūkstančiai mūsų krašto žmonių. Buvo parengta ir paroda su anų dienų nuotraukomis.
Miela buvo susitikti ir buvusį kolegą, ilgametį „Pamario“ laikraščio korespondentą Stasį Mėlinauską, Baltijos kelio dalyvį. Stasys ne tik pasakojo įspūdžius iš Baltijos kelio, bet ir perskaitė susirinkusiems iš savo išleistos knygos vieną straipsnį – prieš 30 metų „Pamaryje“ išspausdintą rašinį apie Baltijos kelią. „Pamarys“ pasiteiravo Stasio, kas neužmirštamo išsaugota atmintyje iš Baltijos kelio?

Kalbėjo Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Dalia Rudienė.

„Gyvenime buvo du įvykiai, kurių aš niekados neužmiršiu. Tai Baltijos kelias ir Sąjūdžio suvažiavimas. Nerandu žodžių tam jausmui apibūdinti. Fantastiška? Galbūt. Toks neįsivaizduojamas pakilimas, vidinis žmonių užsidegimas. Tuo laiku niekas nežinojo, kas yra automobilių spūstys. Bet kai suvažiavo iš visos Lietuvos… Po kelias dešimtis autobusų iš vienos ar kitos vietovės. Keliai pradėjo tvenktis. Mums teko Pasvalio kelio ruožas, manėme, kad nebesuspėsime. Juk dar užsukome į Kryžių kalną, ten nuvežėme kryžių. Beje, kryžių padaręs Krajinskas talkino ir dabar „Pamariu“ vadinamame laikraštyje, piešdavo karikatūras. Likus kelioms minutėms, mes spėjome pasiekti savo vietą, susikibome rankomis, o jausmas? Tarsi per tave elektros srovė tekėtų… Kas buvo šalia, nepamenu. Iš Šilutės važiavome autobusu. Publika – įdomi: kas dainavo, kas giedojo, kas meldėsi. Kaip ir Sąjūdžio suvažiavime – tarsi oras įelektrintas, rodos, tuoj kažkas atsitiks. Baltijos kelio reikšmė šiandien? Mąstantis lietuvis supranta, kad pasauliui tuomet buvo parodytas mūsų Nepriklausomybės siekis. Dabar to nėra. Baltijos valstybės turi savo interesus ir juos gina. Dabar Baltijos kelio nebepakartosi. O įvykis ir jo reikšmė pasaulyje – didžiulė. Juk ir kitur gerokai vėliau mus kopijavo“,– „Pamariui“ pasakojo S. Mėlinauskas.
Gerokai plačiau A. Gečas ir S. Mėlinauskas kalbėjo susirinkusiems muziejuje. Ir įdomių faktų priminė. Pasirodo, Baltijos kelio žmonių grandinė prasidėjo ne Katedros aikštėje, o nuo Gedimino pilies, kur pirmieji rankomis susikibo jaunimas. Paskutinis stovėjo šviesios atminties Romualdas Ozolas. Anot A. Gečo, santūriai į Baltijos kelio akciją sureagavo didžiųjų pasaulio valstybių lyderiai. Be kita ko, mokytojas palinkėjo visiems gyventi gražų, tyrą ir prasmingą gyvenimą.

S. Mėlinauskas priminė tuomet buvęs Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, mobiliųjų telefonų nebuvo, ryšio priemonės buvo ribotos, bet daug ką pavyko suorganizuoti. Stasys perskaitė savo rašinį, anuo metu išspausdintą „Pamaryje“.

Po šio pabendravimo gražiojoje Freskų salėje aktorė V. Kochanskytė ir muzikantas Valdas Andriuškevičius pakvietė 100-mečio dialogui. Skambėjo poeto Sigito Gedos eilės ir klarneto muzika.

Su dainomis
Priešais Šilutės kultūros ir pramogų centrą pakelti Šilutės r. savivaldybės ir Lietuvos vėliavas pakviesti S. Mėlinaukas ir folkloro kolektyvo „Verdainė“ atstovai. Šio ansamblio vadovė Regina Jokubaitytė pakvietė susirinkusiuosius apjuosti aikštę į Baltijos kelią panašia žmonių grandine. Pasirūpinta visiems išdalinti dainų tekstus: „Palinko liepa“, Sibiro tremtinių dainų, „Ant kalno klevelis“, „Balnokim, broliai, žirgus“, „Mažam kambarėly“, „Oi neverk, motušėle“, „Vai ko nusižvengei?“ ir kt.

Dainavo visi. Ir kalbėjo. Mintimis pasidalijo Šilutės r. savivaldybės tarybos narė mokytoja Sandra Tamašauskienė, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Dalia Rudienė, kiti šilutiškiai. Kas automobiliu, kas dviračiu atvažiavęs, kas vaikais ar anūkais vedinas. Saulėtas ir šiltas rugpjūčio 23-iosios vakaras neprailgo, žmonės neskubėjo skirstytis. Ačiū organizatoriams: Šilutės H. Šojaus muziejaus, Kultūros ir pramogų centro darbuotojams.

Stasė SKUTULIENĖ, Petro Skutulo nuotr.

Hits: 125

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite