Kaip gandrai pakilo iš nelaisvės lizdo…

Baltijos kelio 30-metis Šilutėje paminėtas prisiminimų popiete Šilutės H. Šojaus muziejuje, po kurio aktorė Virginija Kochanskytė poeto Sigito Gedos eilėmis ir Valdas Andriuškevičius klarneto muzika kūrė teatralizuotą programą. Vėliau prie Šilutės kultūros ir pramogų centro negausiai susirinkę šiluitškiai su folkloro ansambliu „Verdainė“ dalijosi prisiminimais bei dainavo gražiąsias lietuvių liaudies ir tremtinių dainas.

Mintys
Prisiminti Baltijos kelią, Sąjūdžio svarbą susirinkusiems padėjo Šilutės r. savivaldybės tarybos narys, Šilutės pirmosios gimnazijos istorijos mokytojas Algirdas Gečas. Dar prieš minėjimą „Pamarys“ teiravosi A. Gečo, ką jam reiškia Baltijos kelias?

Atsakydamas mokytojas pasirinko dainininko Andriaus Mamontovo mintį, jog grįžimas prie Baltijos kelio siejasi su ta vienybe, kurios pavydime, kurios dabar mums trūksta. Algirdas Kaušpėdas pasakė: „Baltijos kelias man – tai jaunystė, mano praregėjimas ir atgimimo kulminacija“. A. Gečas sakė pasirašąs po šiais žodžiais ir svarstė, ar susimąstome dabar, kas buvo Lietuvoje 1989 metai? Rūstoka stagnacija, visko kontrolė. Nė vienas tuometinės komunistų partijos, jau besikeičiančios, vadovas nedalyvavo Baltijos kelyje. O estų ir latvių vadovai dalyvavo. Mokytojas priminė, kad tuomet iš Maskvos pasiekė žinios, jog partijos vadovą Algirdą Brazauską ketina „nuimti“, gal todėl bandyta neaštrinti santykių su dar viską kontroliavusia Maskva?

Baltijos kelio dalyvis Stasys Mėlinauskas prisiminė įvykius prieš 30 metų.

A. Gečas priminė ir Arūno Gelūno mintis: „Baltijos kelio manifestacija – tai prabudimas, ir, kaip kardinolas Vincentas Sladkevičius sakė, dabar turėsime augti kaip grūdas…“ Per 30 metų grūdas išaugo į laisvą, suverenią Lietuvos valstybę, kuri tapo Europos Sąjungos, NATO nare.
Ar 1989 m. galima buvo tai įsivaizduoti? A. Gečo pasiteiravus, o kas laukė mažos Lietuvos valstybės, jeigu ne tai, kur ji pasuko ir su kuo šiandien yra? Mokytojas priminė, kaip vyko referendumas dėl stojimo į Europos Sąjungą. Dvi dienas, su dovanomis… Ir vos pavyko. O jeigu ne? „Sunkiai įsivaizduoju tą kitą kelią, sunkiai…“ – svarstė A. Gečas. Nebent būtume vėliau įstoję, ne kartu su estais, latviais, o su bulgarais, rumunais?

Žmonės, kurie sako, kad iš vienos sąjungos ištrūkome, kitoje atsidūrėme, anot mokytojo, klysta, nesuvokia, kad Europos Sąjunga nėra sovietų sąjunga, bet ir valdžia dažnai nejautri žmogui, daro klaidų… Gal Baltijos kelio sukakties minėjimas ir yra proga prisiminti tų metų vienybę, laisvės troškimą? Gyvenime laikas – ir mokytojas.

Mintimis pasidalijo Šilutės r. savivaldybės tarybos narė mokytoja Sandra Tamašauskienė.

Į muziejų susirinko nedaug žmonių, daugiausia – garbaus amžiaus. Moterys turėjo tos dienos simboliu paskelbų kardelių žiedų, buvo pasipuošusių tautiniais rūbais, su trispalvės spalvų šaliku ant pečių, su vėliavėlėmis rankose. Ekrane rodė filmuotą Baltijos kelio medžiagą. Matėme daug šilutiškių. Juk akcijoje dalyvavo 3-4 tūkstančiai mūsų krašto žmonių. Buvo parengta ir paroda su anų dienų nuotraukomis.
Miela buvo susitikti ir buvusį kolegą, ilgametį „Pamario“ laikraščio korespondentą Stasį Mėlinauską, Baltijos kelio dalyvį. Stasys ne tik pasakojo įspūdžius iš Baltijos kelio, bet ir perskaitė susirinkusiems iš savo išleistos knygos vieną straipsnį – prieš 30 metų „Pamaryje“ išspausdintą rašinį apie Baltijos kelią. „Pamarys“ pasiteiravo Stasio, kas neužmirštamo išsaugota atmintyje iš Baltijos kelio?

Kalbėjo Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Dalia Rudienė.

„Gyvenime buvo du įvykiai, kurių aš niekados neužmiršiu. Tai Baltijos kelias ir Sąjūdžio suvažiavimas. Nerandu žodžių tam jausmui apibūdinti. Fantastiška? Galbūt. Toks neįsivaizduojamas pakilimas, vidinis žmonių užsidegimas. Tuo laiku niekas nežinojo, kas yra automobilių spūstys. Bet kai suvažiavo iš visos Lietuvos… Po kelias dešimtis autobusų iš vienos ar kitos vietovės. Keliai pradėjo tvenktis. Mums teko Pasvalio kelio ruožas, manėme, kad nebesuspėsime. Juk dar užsukome į Kryžių kalną, ten nuvežėme kryžių. Beje, kryžių padaręs Krajinskas talkino ir dabar „Pamariu“ vadinamame laikraštyje, piešdavo karikatūras. Likus kelioms minutėms, mes spėjome pasiekti savo vietą, susikibome rankomis, o jausmas? Tarsi per tave elektros srovė tekėtų… Kas buvo šalia, nepamenu. Iš Šilutės važiavome autobusu. Publika – įdomi: kas dainavo, kas giedojo, kas meldėsi. Kaip ir Sąjūdžio suvažiavime – tarsi oras įelektrintas, rodos, tuoj kažkas atsitiks. Baltijos kelio reikšmė šiandien? Mąstantis lietuvis supranta, kad pasauliui tuomet buvo parodytas mūsų Nepriklausomybės siekis. Dabar to nėra. Baltijos valstybės turi savo interesus ir juos gina. Dabar Baltijos kelio nebepakartosi. O įvykis ir jo reikšmė pasaulyje – didžiulė. Juk ir kitur gerokai vėliau mus kopijavo“,– „Pamariui“ pasakojo S. Mėlinauskas.
Gerokai plačiau A. Gečas ir S. Mėlinauskas kalbėjo susirinkusiems muziejuje. Ir įdomių faktų priminė. Pasirodo, Baltijos kelio žmonių grandinė prasidėjo ne Katedros aikštėje, o nuo Gedimino pilies, kur pirmieji rankomis susikibo jaunimas. Paskutinis stovėjo šviesios atminties Romualdas Ozolas. Anot A. Gečo, santūriai į Baltijos kelio akciją sureagavo didžiųjų pasaulio valstybių lyderiai. Be kita ko, mokytojas palinkėjo visiems gyventi gražų, tyrą ir prasmingą gyvenimą.

S. Mėlinauskas priminė tuomet buvęs Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, mobiliųjų telefonų nebuvo, ryšio priemonės buvo ribotos, bet daug ką pavyko suorganizuoti. Stasys perskaitė savo rašinį, anuo metu išspausdintą „Pamaryje“.

Po šio pabendravimo gražiojoje Freskų salėje aktorė V. Kochanskytė ir muzikantas Valdas Andriuškevičius pakvietė 100-mečio dialogui. Skambėjo poeto Sigito Gedos eilės ir klarneto muzika.

Su dainomis
Priešais Šilutės kultūros ir pramogų centrą pakelti Šilutės r. savivaldybės ir Lietuvos vėliavas pakviesti S. Mėlinaukas ir folkloro kolektyvo „Verdainė“ atstovai. Šio ansamblio vadovė Regina Jokubaitytė pakvietė susirinkusiuosius apjuosti aikštę į Baltijos kelią panašia žmonių grandine. Pasirūpinta visiems išdalinti dainų tekstus: „Palinko liepa“, Sibiro tremtinių dainų, „Ant kalno klevelis“, „Balnokim, broliai, žirgus“, „Mažam kambarėly“, „Oi neverk, motušėle“, „Vai ko nusižvengei?“ ir kt.

Dainavo visi. Ir kalbėjo. Mintimis pasidalijo Šilutės r. savivaldybės tarybos narė mokytoja Sandra Tamašauskienė, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Dalia Rudienė, kiti šilutiškiai. Kas automobiliu, kas dviračiu atvažiavęs, kas vaikais ar anūkais vedinas. Saulėtas ir šiltas rugpjūčio 23-iosios vakaras neprailgo, žmonės neskubėjo skirstytis. Ačiū organizatoriams: Šilutės H. Šojaus muziejaus, Kultūros ir pramogų centro darbuotojams.

Stasė SKUTULIENĖ, Petro Skutulo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nelieka gimnazijos skyriaus Kintuose

Tokį sprendimą priėmė Šilutės rajono savivaldybės taryba. Šilutės pirmoji gimnazija turėjo Kintų skyrių, kurio nuo rugpjūčio 31 d. nelieka. Tad Savivaldybės taryba patvirtino naują šios gimnazijos struktūrą, kai nutraukiamas vidurinio ugdymo programos vykdymas Kintų skyriuje, kurio nebelieka, taip pat pritarė atnaujintiems gimnazijos nuostatams. Pokyčių atsiranda dėl naujų teisės aktų. Tokiems pokyčiams pritarė gimnazijos bendruomenė, gimnazijos Taryba, visus dokumentus Savivaldybei pateikė gimnazijos direktorė Laima Spirginė. Belieka pridurti, kad Kintuose skyriaus nelieka, nes trūksta mokinių. Nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. Kintų

Ar Šilutės rajone bus apgyvendinta nelegalių migrantų?

To pasiteiravome Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Virgilijaus Pozingio. „Iš Vidaus reikalų ministerijos buvo klausimų, ar galėtume priimti nelegalių migrantų, buvo tokių siūlymų. Tačiau atsakymas toks: mes neturime kur jų įkurdinti, tam nepasiruošę. Nėra tam tinkamų pastatų“, – sakė V. Pozingis ir pridūrė, jog tam reikia ne tik pastato, žinoma, aptverto, su apsauga visą parą. Esą tektų tuos pastatus sutvarkyti, kad būtų sąlygos gyventi: reikia sanitarinių sąlygų, pagaliau lovų ir viso kito, stalų, kėdžių, o dar maitinimo organizavimas… „Yra Vyriausybė,

Rusnėje paminėtos 150-osios Hermano Kalenbacho gimimo metinės

Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis savaitgalį lankėsi Rusnės saloje, kur vietiniai gyventojai ir ambasadoriai iš įvairių pasaulio šalių susirinko paminėti Hermano Kalenbacho 150-ųjų gimimo metinių. Tądien įteiktas ir išskirtinis apdovanojimas „Už nuopelnus Lietuvos ir Indijos draugystei”. Šiemet juo apdovanotas Indijos kilmės garbės konsulas Lietuvoje, Hermano Kalenbacho gyvenimo tyrinėtojas, biografas, įvairių kultūros projektų vadovas, mokslininkas iš Izraelio p. Shimon Lev. „Smagu kiekvienais metais dalyvauti ir stebėti vis pilnėjančias gretas taip jau vadinamame „Šeimos susiėjime”. Renginio metu labai jaučiamas visų šalių

Liudo Dovydėno premijai pasiūlytas ir šilutiškis Dovydas Pancerovas

Šilutėje užaugęs, gimnaziją baigęs Dovydas Pancerovas spėjo išgarsėti kaip žurnalistas, tačiau yra išleidęs ir knygų. Žymaus XX amžiaus rašytojo Liudo Dovydėno premijai, kuria apdovanojamas geriausio naujo lietuviško romano autorius, šiemet pristatyti penki kandidatai: Rugilė Audenienė už romaną „Vojago“ (Aukso žuvys, 2020) – pasiūlė leidykla „Aukso žuvys“; Liutauras Degėsys už romaną „Lengva nebus“ (LRS leidykla, 2020) – pasiūlė Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka; Rimantas Kmita už romaną „Remyga“ (Tyto alba, 2020) – pasiūlė leidykla „Tyto alba“; Dovydas Pancerovas už romaną

Taip pat skaitykite