Kaip buvęs Seimo narys jaučiasi vietos politikoje?

Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovas Šilutės r. savivaldybės taryboje Audrius Endzinas į vietos valdžią sugrįžo, gerokai anksčiau buvęs Savivaldybės tarybos nariu, dvi kadencijas buvęs išrinktas Seimo nariu, ir šiek tiek ilsėjęsis nuo politikos, užsiėmęs tik verslu. A. Endzinas – verslininkas, vadovauja UAB „Energetikos objektų statyba“.

Petro Skutulo nuotr.

Interviu su Audriumi ENDZINU pradėjome tokiu klausimu:
– Esate vienintelis Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, dvi kadencijas, aštuonerius metus, buvęs Seimo nariu, dirbęs Seimo Ekonomikos komitete.
– Ir Seimo nariai dar pavaduoja vienas kitą ligos ar komandiruotės metu. Ir man teko beveik pusmetį pavaduoti Ekonomikos komiteto pirmininką profesorių Kęstutį Glavecką, kai jis gydėsi. Tad susikaupė įdomios patirties. Informacijos lavina tokiu metu gerokai didesnė už įprastą. Tai buvo įdomus laikas.

– Tad dabar dirbant mūsų rajono Savivaldybės Taryboje yra galimybė pasidalinti ta ekonomikos, finansų tvarkymo patirtimi.
– Kai nagrinėji dokumentus, tai panašu į knygos skaitymą, kai kiekvienas atkreipiame dėmesį į skirtingus dalykus, mano dėmesys krypsta į viena, kitų galbūt – į kita. Štai Tarybos posėdyje nagrinėta praėjusių metų Savivaldybės veiklos ir finansų būklė. Mane domino ne tik padaryti darbai, bet ir kokios skolos, finansiniai įsipareigojimai, kurie kas mėnesį kinta. Įvertinus praėjusių metų rezultatus, galima planuoti būsimus darbus, galimybę skolintis. Manau, kiekvienas Tarybos narys turėtų tuo domėtis. Keista, kai į domėjimąsi sulauki neigiamos valdančiosios daugumos reakcijos. Domėjimasis pagrįstas ir suprantamas, tiktų išklausyti, įvertinti. Nematau čia jokios tragedijos, aš ne Einšteinas ir darau klaidų, kaip ir visi žmonės. Bet ne Einšteinai ir vertina tas mano klaidas…

– Kas jums užkliuvo toje ataskaitoje ir dėl ko nerimaujate?
– Finansiniai įsipareigojimai auga šiek tiek prasilenkdami su pajamų augimu ir tai neišvengiamai turės tam tikrų pasekmių. Praėję metai užbaigti su skolos kapšu, gal virš 7 milijonų eurų, o matant darbų apimtis, skola turėtų išaugti. Logiška domėtis, iš kokių šaltinių padengsime tuos finansinius įsipareigojimus? O šaltiniai – tik du. Arba perskirstyti metų gale biudžeto lėšas, arba skolintis iš bankų, o juk pinigai kainuoja pinigus. Perskirstant rajono biudžeto lėšas tektų jų atimti iš vienų sričių ir paskirti kitoms. Tektų apsispręsti, iš kurių sričių atėmus. Kol kas matau vieną sritį – iš tenkančių socialinėms reikmėms. Tų lėšų tektų ūkio reikmėms – apšvietimui, trinkelėms, remontams, renovacijoms. Taip, tai irgi socialinis sektorius, visi tuo naudojamės. Ir turtingi, ir neturtingi. Tačiau visa tai reikia išanalizuoti ir laiku apsispręsti, ką ir iš ko darysime. Kai pradedi domėtis, tarsi lendi už širmos, kur gali būti tik išrinktieji. Tai kas tie išrinktieji?

– Tai Savivaldybės tarybos 25 nariai, kurie laimėjo savivaldos rinkimus ir gavo mandatą tvarkyti rajono reikalus…
– Rodos, taip turėtų būti. Ir aš taip suprantu, tačiau tarp išrinktųjų yra „ypatingesnių“ išrinktųjų, kurie iš anksto nusprendžia, kaip turės būti tada, kai bus. Keista man, todėl ir klausiu. Kol kas atsakymo nėra. Tik pasiūlyta pastudijuoti ekonomiką… Tai ir darau… Mokausi, studijuoju, skaitau ir dėkingas už pastabas.

– Socialinei globai ir paramai gaunamų lėšų vis atlieka. Jos, kaip minėjote, nukreipiamos į Savivaldybės ūkio sritį.
– Tarybos teisė tuos pinigus perskirstyti ir panaudoti, jeigu jų tikrai nereikia socialinei paramai. Kita vertus rūpi, kiek žmonių negavo tos paramos, nors jos jiems labai reikėjo. Pavyzdžiui, nėra įstatymu uždrausta padėti vėžiu sergantiems žmonėms, kuriems diagnozuota ketvirta onkologinės ligos stadija. Ar kurių būklė beviltiška ir beliko trumpai gyventi, kamuoja dideli skausmai. Tokie žmonės paramos nesikreipia, tačiau įstatymas leidžia Tarybai priimti sprendimą ir padėti tokiems žmonėms. Juk daugelis jų dirbo, mokėjo valstybei mokesčius. Savivaldybė pagelbėtų ligoniui. Žinoma, tų socialinei paramai nepanaudotų lėšų Savivaldybė neišmeta į balą, panaudoja kitkam, kas irgi reikalinga. Tačiau kas svarbiau? Tą reikėtų apsvarstyti.

Beje, aš vaikštau ir į kitų Tarybos komitetų posėdžius. Buvau Ekonomikos ir finansų komitete. Man įdomu, be to, teikiau pasiūlymų dėl Reglamento, jaučiau pareigą paaiškinti, jeigu klaustų. Aiškinti neteko, nes pasiūlymo Taryba nesvarstė. Vienas iš mano siūlymų buvo toks, kad Tarybos narys komiteto posėdyje galėtų pavaduoti savo frakcijos susirgusį ar išvykusį kolegą. Surinktų informaciją, ją aptartų frakcijoje. Tikiuosi, kad prie to dar sugrįšime.

– Ar politinėms partijoms, turinčioms savo atstovų Savivaldybės Taryboje, reikia suteikti patalpas pagal panaudą, kitaip sakant, nemokamai?
– Manau, kad už patalpų valymą, šilumą, vandenį, ryšio paslaugas partijos turėtų mokėti. Mes apie tai Liberalų sąjūdžio Šilutės skyriuje kalbėjomės, renkame nario mokestį, susimokėsime. Jeigu reikės, mokėsime ir nuomos mokesčius. Atkūrus Nepriklausomybę, kai partijos buvo silpnos, gal ir reikėjo finansinės paramos, kad ir tokia forma, kad jos sutvirtėtų. Tačiau atėjo laikas, kai šito gal ir nebereikia. Valstybės turtas turi duoti naudą išnuomojus ar pardavus. Tai nėra begalinis maišas, iš kurio gali semtis. Tas maišas skylėtas. Vieną skylę užlopius, jame daugiau liktų.

– Aštuonerius metus būdamas Seimo nariu jūs turėjote reikalų Savivaldybėje. Ar dabar, kai esate Savivaldybės tarybos narys, šis bendravimas pasikeitė, ar stipriai pasikeitė jūsų nuomonė apie Savivaldybės veiklą?
– … svarstau, kaip atsakyti į tokį klausimą. Žinote, Taryboje aš buvau ir prieš tapdamas Seimo nariu. Prisimenu tą laiką ir dabartinį, praėjo daug metų, sunku bepalyginti. Kaip sakoma, negali du kartus įlipti į tą pačią upę. Į Savivaldybę užeidavau ir nebūdamas nei Seimo, nei Savivaldybės tarybos nariu. Šilutėje užaugau, daugelį Savivaldybėje dirbančių žmonių pažįstu, esame kartu kamuoliu žaidę, tad vardais vadinamės. Tas kontaktas yra. Jeigu ko paklausiau, visada man atsakydavo, paaiškindavo. Norėtųsi tų atsakymų detalesnių, išsamesnių. Tenka susidurti su savotiškomis ribomis: anas serga, jį pavaduoja kitas… Taip būna. Tačiau ar verta dėl to įsižeidinėti, nervintis? Tiesiog gyvenimas per trumpas. Šia tema galima kalbėti daug, bet abejoju, ar verta.

– Kaip dabar iš šalies vertinate Seimo darbą?
– Kai buvau Seimo narys, dažnai man sakydavo, kad baigtume ten rietis. Dabar man atrodo, kad, prabėgus nemažai metų, tų rietenų Seime gerokai daugiau. Tačiau nepaisant Seimo, Vyriausybės veiklos, Lietuva dar egzistuoja ir ilgai egzistuos. Svarbu, kad mums visiems užtektų kantrybės. Valdžia yra tokia, kokią mes išsirenkame. Ir pykime tik patys ant savęs. Kita vertus, pažadai buvo dideli, suformuoti pertekliniai lūkesčiai, į Vyriausybę atėjo profesionalai, visi laukėme geresnio gyvenimo, o ginčų radosi vis daugiau, nesusikalbėjimo – irgi. Nebeaišku, kas vadovauja Vyriausybei: premjeras ar Seimo Kultūros komiteto pirmininkas? Neaišku, kas yra kas mūsų šalyje. Toks tarsi kreivų veidrodžių vaizdas. Daug nesutarimų. Taip nėra buvę ir taip nėra gerai, kai nesutaria net vienoje komandoje į Seimą išrinkti ir aukštas pareigas užėmę asmenys. Nesusikalbėjimų yra buvę. Prisimenu šviesios atminties Algirdą Mykolą Brazauską. Išvykdavo į komandiruotę, taip ir pasigirsdavo, kad socialdemokratai skyla. Brazauskas grįžta – viskas nurimsta. Tačiau taip, kaip dabar, iki šiol nėra buvę: didžiausią frakciją turinčios politinės jėgos lyderis konfliktuoja su saviškiais – Seimo pirmininku, gal ir premjeru. Tokios tarpusavio rietenos tampa kaip gyvenimo norma. Kam visą laiką gyventi strese? Tada negali savo energijos nukreipti kitur. Apie racionalų darbą negali būti ir kalbos. Reikia laiko iš nesutarimų išeiti.

– Opozicijos ir valdančiųjų santykiai. Juk neužmiršote jų iš darbo Seime metų. Dabar Šilutės rajono savivaldybės taryboje kartu su konservatoriais esate opozicijoje. Kodėl tiek nesutarimų?
– Nežinau, kodėl tokia žmogaus prigimtis, o vienas iš žmogaus išbandymų būna garbe ir šlove. Jis nėra pats lengviausias. Dabar mano bendravimas su valdančiaisiais Savivaldybės taryboje yra paprastas, kolegiškas, o viešai, posėdžiuose, tiesą sakant, nelabai susišnekame. Vieni apie ratus, kiti – apie batus. Taip viešojoje erdvėje. Kodėl taip yra, man sunku vertinti. Gal tai noras pasirodyti stipriais? Palyginus praėjusią ir dabartinę kadencijas, dabar kategoriškumas per pirmuosius Tarybos posėdžius lyg ir mažesnis, bet jo tikrai yra.

– Opozicijoje turite ir porą jaunų politikų. Koks įspūdis?
– Gerą įspūdį paliko jų kalbėjimas: maniera, argumentai. Ne tik ką jie sako, bet ir kaip sako. Ateina visiškai kitokia karta, suteikianti viltį. Jeigu po pusketvirtų metų ateitų tokių jaunų žmonių dar keli, manau, visiems mums gyventi būtų geriau. Matau perspektyvą. Jau užauga karta, kuri jau nori eiti į politiką. Jeigu taip iš visų politinių partijų… Jie nėra saistomi to daugiamečio bagažo, kuris iš tikrųjų kartais prilaiko ir neleidžia viešai reikšti mintis. Matome, kas ir kiek šneka Tarybos posėdžiuose – gal 3-5 politikai. Kiti kaip vandens į burnas prisisėmę. Neturi ką pasakyti? Tikrai nekvaili žmonės, gal priežastys kokios kitos? Tačiau yra reikalų, kur visų nuomonės sutampa. Ir Savivaldybės darbuotojai išsamiai atsako į klausimus. Jie išmano savo darbą, daug tokių yra.

– Ar dalyvausite Seimo rinkimuose, kurie turėtų vykti kitų metų pabaigoje?
– Tokia mintis neatėjo į galvą… Gal kad toks vasaros laikas? Tiesą sakant, nežavi manęs galimybė kas savaitę iš Šilutės krašto važinėti į Vilnių… Aš ir taip kartais nuvažiuoju į Seimą, užeinu ir pasikalbu su kolegomis. Ir ne tik su savo partijos kolegomis.
– Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kodėl verta investuoti į malkų skaldiklį?

Vis dažniau ir dažniau galima išgirsti sakant, jog žmogus dar niekada tiek daug nevartojo, kaip tai daro šiandien. Iš vienos pusės didelis vartojimas yra vertinamas teigiamai: kuo daugiau įvairesnių gaminių galime leisti sau įsigyti, tuo patogesne buitimi galime mėgautis, taip pat sutaupome labai daug laiko. Taip svarbu akcentuoti, kad didelis vartojimas prisideda ir prie ekonomikos spartėjimo. Tačiau galima įžvelgti ir tam tikrų grėsmių – pernelyg daug vartodami, naikiname ir labai svarbius išteklius. Taigi, kai pastebimi ne tik privalumai, bet ir

Ar grąžins Šilutėje žaliąją rodyklę?

Nuo šių metų sausio 1-osios prie šviesoforų nebeliko lentelių su žaliomis rodyklėmis, kurios dar gruodį buvo nuimtos. Neliko ir vienintelės Šilutėje, buvusios prie šviesoforo Lietuvininkų gatvėje. Kilus didmiesčiuose sumaiščiai ir vairuotojų pasipiktinimui, Vyriausybė nusprendė sugrąžinti papildomas žaliąsias rodykles. Šiems pokyčiams neprieštaravo rajonų gyventojai. Skundų nepateikė ir šilutiškiai, kuriems, pasirodo, žalioji rodyklė ir nebus grąžinta. Kodėl? Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis „Pamariui“ patvirtino, kad Šilutėje prie vienintelio mieste veikiančio šviesoforo nebus grąžinta žalioji rodyklė. Planuojama keisti šviesoforą nauju, mat

„Aš esu Pamario krašto dukra…“

Šių metų kovo 11-ąją Lietuva minės Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį. Šiai progai „Pamarys“ skiria ciklą pokalbių su Šilutės rajono „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatais. Ši garbingiausia rajono premija teikiama būtent Kovo 11-osios iškilmių metu, šiemet ji bus teikiama jau 25-tus metus: už iškirtinius nuopelnus ir krašto garsinimą iki šių metų apdovanotos 34 asmenybės, 2 kultūros įstaigos, 3 meno mėgėjų kolektyvai bei 1 nevyriausybinė organizacija. Šįkart apie Lietuvos laisvės 30 metų „Pamarys“ kalbina 2019 m. „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatę, Salos etnokultūros ir informacijos

Vis daugiau šilutiškių domisi saulės elektros jėgainėmis

Šilutėje sparčiai populiarėja atsinaujinantys energijos ištekliai – saulės jėgainės. „Pamarys“ jau rašė apie sėkmingai ant Šilutės pastatų stogų jau veikiančius tokius įrenginius. Naujovę išbando ir gyventojai, ir verslininkai. Anot UAB „Energetikos objektų statyba“ bendrovės vadovo Audriaus Endzino, norinčiųjų įsirengti saulės elektrines gausėja kasdien. Šilutėje nuosavame name gyvenantys Lina ir Antanas Samoškai ilgus metus savo būstą šildėsi malkomis, anglimis, skystu kuru, kol pasibaigė katilas. Tada perėjo prie pažangesnio šildymo metodo, pasistatė šildymo siurblį oras–vanduo. Šeimininkas patenkintas moderniu įrenginiu, mat nebereikia monotoniškai