Kaip buvęs Seimo narys jaučiasi vietos politikoje?

Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovas Šilutės r. savivaldybės taryboje Audrius Endzinas į vietos valdžią sugrįžo, gerokai anksčiau buvęs Savivaldybės tarybos nariu, dvi kadencijas buvęs išrinktas Seimo nariu, ir šiek tiek ilsėjęsis nuo politikos, užsiėmęs tik verslu. A. Endzinas – verslininkas, vadovauja UAB „Energetikos objektų statyba“.

Petro Skutulo nuotr.

Interviu su Audriumi ENDZINU pradėjome tokiu klausimu:
– Esate vienintelis Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, dvi kadencijas, aštuonerius metus, buvęs Seimo nariu, dirbęs Seimo Ekonomikos komitete.
– Ir Seimo nariai dar pavaduoja vienas kitą ligos ar komandiruotės metu. Ir man teko beveik pusmetį pavaduoti Ekonomikos komiteto pirmininką profesorių Kęstutį Glavecką, kai jis gydėsi. Tad susikaupė įdomios patirties. Informacijos lavina tokiu metu gerokai didesnė už įprastą. Tai buvo įdomus laikas.

– Tad dabar dirbant mūsų rajono Savivaldybės Taryboje yra galimybė pasidalinti ta ekonomikos, finansų tvarkymo patirtimi.
– Kai nagrinėji dokumentus, tai panašu į knygos skaitymą, kai kiekvienas atkreipiame dėmesį į skirtingus dalykus, mano dėmesys krypsta į viena, kitų galbūt – į kita. Štai Tarybos posėdyje nagrinėta praėjusių metų Savivaldybės veiklos ir finansų būklė. Mane domino ne tik padaryti darbai, bet ir kokios skolos, finansiniai įsipareigojimai, kurie kas mėnesį kinta. Įvertinus praėjusių metų rezultatus, galima planuoti būsimus darbus, galimybę skolintis. Manau, kiekvienas Tarybos narys turėtų tuo domėtis. Keista, kai į domėjimąsi sulauki neigiamos valdančiosios daugumos reakcijos. Domėjimasis pagrįstas ir suprantamas, tiktų išklausyti, įvertinti. Nematau čia jokios tragedijos, aš ne Einšteinas ir darau klaidų, kaip ir visi žmonės. Bet ne Einšteinai ir vertina tas mano klaidas…

– Kas jums užkliuvo toje ataskaitoje ir dėl ko nerimaujate?
– Finansiniai įsipareigojimai auga šiek tiek prasilenkdami su pajamų augimu ir tai neišvengiamai turės tam tikrų pasekmių. Praėję metai užbaigti su skolos kapšu, gal virš 7 milijonų eurų, o matant darbų apimtis, skola turėtų išaugti. Logiška domėtis, iš kokių šaltinių padengsime tuos finansinius įsipareigojimus? O šaltiniai – tik du. Arba perskirstyti metų gale biudžeto lėšas, arba skolintis iš bankų, o juk pinigai kainuoja pinigus. Perskirstant rajono biudžeto lėšas tektų jų atimti iš vienų sričių ir paskirti kitoms. Tektų apsispręsti, iš kurių sričių atėmus. Kol kas matau vieną sritį – iš tenkančių socialinėms reikmėms. Tų lėšų tektų ūkio reikmėms – apšvietimui, trinkelėms, remontams, renovacijoms. Taip, tai irgi socialinis sektorius, visi tuo naudojamės. Ir turtingi, ir neturtingi. Tačiau visa tai reikia išanalizuoti ir laiku apsispręsti, ką ir iš ko darysime. Kai pradedi domėtis, tarsi lendi už širmos, kur gali būti tik išrinktieji. Tai kas tie išrinktieji?

– Tai Savivaldybės tarybos 25 nariai, kurie laimėjo savivaldos rinkimus ir gavo mandatą tvarkyti rajono reikalus…
– Rodos, taip turėtų būti. Ir aš taip suprantu, tačiau tarp išrinktųjų yra „ypatingesnių“ išrinktųjų, kurie iš anksto nusprendžia, kaip turės būti tada, kai bus. Keista man, todėl ir klausiu. Kol kas atsakymo nėra. Tik pasiūlyta pastudijuoti ekonomiką… Tai ir darau… Mokausi, studijuoju, skaitau ir dėkingas už pastabas.

– Socialinei globai ir paramai gaunamų lėšų vis atlieka. Jos, kaip minėjote, nukreipiamos į Savivaldybės ūkio sritį.
– Tarybos teisė tuos pinigus perskirstyti ir panaudoti, jeigu jų tikrai nereikia socialinei paramai. Kita vertus rūpi, kiek žmonių negavo tos paramos, nors jos jiems labai reikėjo. Pavyzdžiui, nėra įstatymu uždrausta padėti vėžiu sergantiems žmonėms, kuriems diagnozuota ketvirta onkologinės ligos stadija. Ar kurių būklė beviltiška ir beliko trumpai gyventi, kamuoja dideli skausmai. Tokie žmonės paramos nesikreipia, tačiau įstatymas leidžia Tarybai priimti sprendimą ir padėti tokiems žmonėms. Juk daugelis jų dirbo, mokėjo valstybei mokesčius. Savivaldybė pagelbėtų ligoniui. Žinoma, tų socialinei paramai nepanaudotų lėšų Savivaldybė neišmeta į balą, panaudoja kitkam, kas irgi reikalinga. Tačiau kas svarbiau? Tą reikėtų apsvarstyti.

Beje, aš vaikštau ir į kitų Tarybos komitetų posėdžius. Buvau Ekonomikos ir finansų komitete. Man įdomu, be to, teikiau pasiūlymų dėl Reglamento, jaučiau pareigą paaiškinti, jeigu klaustų. Aiškinti neteko, nes pasiūlymo Taryba nesvarstė. Vienas iš mano siūlymų buvo toks, kad Tarybos narys komiteto posėdyje galėtų pavaduoti savo frakcijos susirgusį ar išvykusį kolegą. Surinktų informaciją, ją aptartų frakcijoje. Tikiuosi, kad prie to dar sugrįšime.

– Ar politinėms partijoms, turinčioms savo atstovų Savivaldybės Taryboje, reikia suteikti patalpas pagal panaudą, kitaip sakant, nemokamai?
– Manau, kad už patalpų valymą, šilumą, vandenį, ryšio paslaugas partijos turėtų mokėti. Mes apie tai Liberalų sąjūdžio Šilutės skyriuje kalbėjomės, renkame nario mokestį, susimokėsime. Jeigu reikės, mokėsime ir nuomos mokesčius. Atkūrus Nepriklausomybę, kai partijos buvo silpnos, gal ir reikėjo finansinės paramos, kad ir tokia forma, kad jos sutvirtėtų. Tačiau atėjo laikas, kai šito gal ir nebereikia. Valstybės turtas turi duoti naudą išnuomojus ar pardavus. Tai nėra begalinis maišas, iš kurio gali semtis. Tas maišas skylėtas. Vieną skylę užlopius, jame daugiau liktų.

– Aštuonerius metus būdamas Seimo nariu jūs turėjote reikalų Savivaldybėje. Ar dabar, kai esate Savivaldybės tarybos narys, šis bendravimas pasikeitė, ar stipriai pasikeitė jūsų nuomonė apie Savivaldybės veiklą?
– … svarstau, kaip atsakyti į tokį klausimą. Žinote, Taryboje aš buvau ir prieš tapdamas Seimo nariu. Prisimenu tą laiką ir dabartinį, praėjo daug metų, sunku bepalyginti. Kaip sakoma, negali du kartus įlipti į tą pačią upę. Į Savivaldybę užeidavau ir nebūdamas nei Seimo, nei Savivaldybės tarybos nariu. Šilutėje užaugau, daugelį Savivaldybėje dirbančių žmonių pažįstu, esame kartu kamuoliu žaidę, tad vardais vadinamės. Tas kontaktas yra. Jeigu ko paklausiau, visada man atsakydavo, paaiškindavo. Norėtųsi tų atsakymų detalesnių, išsamesnių. Tenka susidurti su savotiškomis ribomis: anas serga, jį pavaduoja kitas… Taip būna. Tačiau ar verta dėl to įsižeidinėti, nervintis? Tiesiog gyvenimas per trumpas. Šia tema galima kalbėti daug, bet abejoju, ar verta.

– Kaip dabar iš šalies vertinate Seimo darbą?
– Kai buvau Seimo narys, dažnai man sakydavo, kad baigtume ten rietis. Dabar man atrodo, kad, prabėgus nemažai metų, tų rietenų Seime gerokai daugiau. Tačiau nepaisant Seimo, Vyriausybės veiklos, Lietuva dar egzistuoja ir ilgai egzistuos. Svarbu, kad mums visiems užtektų kantrybės. Valdžia yra tokia, kokią mes išsirenkame. Ir pykime tik patys ant savęs. Kita vertus, pažadai buvo dideli, suformuoti pertekliniai lūkesčiai, į Vyriausybę atėjo profesionalai, visi laukėme geresnio gyvenimo, o ginčų radosi vis daugiau, nesusikalbėjimo – irgi. Nebeaišku, kas vadovauja Vyriausybei: premjeras ar Seimo Kultūros komiteto pirmininkas? Neaišku, kas yra kas mūsų šalyje. Toks tarsi kreivų veidrodžių vaizdas. Daug nesutarimų. Taip nėra buvę ir taip nėra gerai, kai nesutaria net vienoje komandoje į Seimą išrinkti ir aukštas pareigas užėmę asmenys. Nesusikalbėjimų yra buvę. Prisimenu šviesios atminties Algirdą Mykolą Brazauską. Išvykdavo į komandiruotę, taip ir pasigirsdavo, kad socialdemokratai skyla. Brazauskas grįžta – viskas nurimsta. Tačiau taip, kaip dabar, iki šiol nėra buvę: didžiausią frakciją turinčios politinės jėgos lyderis konfliktuoja su saviškiais – Seimo pirmininku, gal ir premjeru. Tokios tarpusavio rietenos tampa kaip gyvenimo norma. Kam visą laiką gyventi strese? Tada negali savo energijos nukreipti kitur. Apie racionalų darbą negali būti ir kalbos. Reikia laiko iš nesutarimų išeiti.

– Opozicijos ir valdančiųjų santykiai. Juk neužmiršote jų iš darbo Seime metų. Dabar Šilutės rajono savivaldybės taryboje kartu su konservatoriais esate opozicijoje. Kodėl tiek nesutarimų?
– Nežinau, kodėl tokia žmogaus prigimtis, o vienas iš žmogaus išbandymų būna garbe ir šlove. Jis nėra pats lengviausias. Dabar mano bendravimas su valdančiaisiais Savivaldybės taryboje yra paprastas, kolegiškas, o viešai, posėdžiuose, tiesą sakant, nelabai susišnekame. Vieni apie ratus, kiti – apie batus. Taip viešojoje erdvėje. Kodėl taip yra, man sunku vertinti. Gal tai noras pasirodyti stipriais? Palyginus praėjusią ir dabartinę kadencijas, dabar kategoriškumas per pirmuosius Tarybos posėdžius lyg ir mažesnis, bet jo tikrai yra.

– Opozicijoje turite ir porą jaunų politikų. Koks įspūdis?
– Gerą įspūdį paliko jų kalbėjimas: maniera, argumentai. Ne tik ką jie sako, bet ir kaip sako. Ateina visiškai kitokia karta, suteikianti viltį. Jeigu po pusketvirtų metų ateitų tokių jaunų žmonių dar keli, manau, visiems mums gyventi būtų geriau. Matau perspektyvą. Jau užauga karta, kuri jau nori eiti į politiką. Jeigu taip iš visų politinių partijų… Jie nėra saistomi to daugiamečio bagažo, kuris iš tikrųjų kartais prilaiko ir neleidžia viešai reikšti mintis. Matome, kas ir kiek šneka Tarybos posėdžiuose – gal 3-5 politikai. Kiti kaip vandens į burnas prisisėmę. Neturi ką pasakyti? Tikrai nekvaili žmonės, gal priežastys kokios kitos? Tačiau yra reikalų, kur visų nuomonės sutampa. Ir Savivaldybės darbuotojai išsamiai atsako į klausimus. Jie išmano savo darbą, daug tokių yra.

– Ar dalyvausite Seimo rinkimuose, kurie turėtų vykti kitų metų pabaigoje?
– Tokia mintis neatėjo į galvą… Gal kad toks vasaros laikas? Tiesą sakant, nežavi manęs galimybė kas savaitę iš Šilutės krašto važinėti į Vilnių… Aš ir taip kartais nuvažiuoju į Seimą, užeinu ir pasikalbu su kolegomis. Ir ne tik su savo partijos kolegomis.
– Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Draudikai perspėja apie dažnėjančias automobilių ir jų dalių vagystes

Draudikai atkreipia dėmesį, kad pavasarį kartu su gamta pabunda ir vagys. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, kovo mėnesį pastebimai išauga automobilių ir jų dalių bei įrangos vagysčių skaičius. Populiariausi tarp ilgapirščių – BMW ir „Toyota“ markių automobiliai, o dažniausiai vagystės įvyksta didžiuosiuose šalies miestuose. „Lietuvos draudimo“ surinkti duomenys rodo, jog bendras lengvųjų automobilių vagysčių skaičius 2023 m. išaugo 35 proc. (lyginant su 2022 m.). Padaugėjo ir dėl automobilių vagysčių patiriami nuostoliai – automobilių vagysčių nuostoliams padengti per metus suma padidėjo 170

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuviškos kortos Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Taip pat skaitykite