Kai valstybėje stinga verslo politikos

Tris šios savaitės dienas Lietuvoje pirkėjai raginti dalyvauti akcijoje ir nepirkti prekybos centruose – taip protestuojama prieš dideles kainas. O kaip verčiasi nedidelių parduotuvių vietos savininkai, kuriuos iš prekybos rinkos, bent jau Šilutėje, beveik išstūmė didieji prekybos centrai? 10 parduotuvių Šilutės rajono kaimuose turinti UAB „Egmina“ yra įdarbinusi 53 žmones. Apie prekybos verslą kalbėjomės su vienu iš „Egminos“ savininkų Remigijumi Baltučiu.

Šilutiškis verslininkas Remigijus Baltutis dėkoja pirkėjams, kurie perka „Egminos“ parduotuvėse ir geriau už valdžią supranta, kad nedidelis prekybos verslas mūsų krašte išgyvena sunkius laikus.

Šilutiškis verslininkas Remigijus Baltutis dėkoja pirkėjams, kurie perka „Egminos“ parduotuvėse ir geriau už valdžią supranta, kad nedidelis prekybos verslas mūsų krašte išgyvena sunkius laikus.

Antradienis – pirmoji akcijos diena
Antradienį buvo pirmoji diena, kai Lietuvoje vyko protesto akcija prieš dideles kainas prekybos centruose. Po vidurdienio Šilutėje prie prekybos centro „Iki“ didžiulė automobilių stovėjimo aikštelė buvo tuštoka, prekybos centre irgi nesimatė pirkėjų eilių. Tiesa, darbuotojos teigė, kad pirkimas nesumažėjęs. „Norfoje“ kalbinta vyr. kasininkė piktokai paaiškino, kad pirkėjų nesumažėjo, nors tuo patikėti buvo sunku – vaizdas prekybos salėse buvo priešingas. Vaikštinėjo keli vyresnio amžiaus žmonės, prie kasų iš viso atrodė tuštoka. Pasak prekybininkės, iš ryto pirkėjų buvo kaip visada, vidurdienį, kai taip plieskia saulė ir karšta, žmonės, ko gero, soduose, darbe, o vakare būsią pirkėjų daug, nes mėnesio 10 dieną pradeda mokėti pašalpas. „Užeikite vakare, pirkėjų bus gausybė“, – sakė tuo įsitikinusi vyr. kasininkė.
Didžioji Šilutės „Maxima“ tiesiog raudonavo. Kur bepažvelgsi – vien didelės raudoname fone surašytos nuolaidos – 20, 30, 40 bei daugiau procentų. Tiesiog stebuklų antradienis! Pakalbinti žmonės teigė, jog kainos išaugo kaip ant mielių: kiek kainavę litais, tiek kainuoja eurais, o kai kas net brangiau. „Tai kokia reali prekės kaina, jeigu ją siūlo net 40 ar 50 procentų pigiau?“ – susidomėjo senyvo amžiaus vyras. Tądien „Maximoje“ nesimatė jaunų pirkėjų, tik šiek tiek vyresnio amžiaus, nes šie, ko gero, stokojo informacijos apie akciją nepirkti prekybos centruose. Šilutėje, tiek didžiojoje, tiek mažojoje „Maximose“ antradienio popietę prie kasų eilių nebuvo…
Akcija vyko ir trečiadienį bei ketvirtadienį. Savaitgalį, kaip pranešė televizija, bent Klaipėdoje žmonės rinksis į piketą protestuoti prieš dideles kainas.
Padėkų pilna spinta
UAB „Egmina“ savininkas Remigijus Baltutis (kitas savininkas yra Česlovas Barauskas), išgirdęs klausimą, ar bendrovė remia šventes, kolektyvus, nevyriausybines organizacijas, sportą, kultūrą, švietimą, pravėrė sekcijos dureles ir parodė ten vos besutelpančias padėkas. Kol kas jos ne ant sienų, nes tiek padėkų sukabinti reikėtų labai erdvių patalpų. „Egminos“ administracija ir čia dirbančios kelios moterys yra įsikūrusios kukliai ir paprastai. „Gal žinote, ką ir kaip Šilutėje paremia didieji prekybos centrai?“ – tepaklausė R. Baltutis. Beliko pagūžčioti pečiais…
R. Baltutis su Č. Barausku – prekyboje nuo 1994 metų. Dar anais tarybiniais laikais turėjo kooperatyvą, netrukus liko tik dviese. Pirmoji parduotuvė buvo Vainute, vėliau šalia – aludė, dar vėliau – kavinė. Ilgai ši trijulė po vienu stogu neišbuvo. Naminukės „rinka“ plėtėsi ir patraukė pirkėjus, tad aludės ir kavinės verslininkai atsisakė, išplėtė parduotuvę. Turi parduotuves daugelyje kaimų, iš viso 10, įdarbino 53 žmones. Šalia „Halės“ yra viena maisto prekių parduotuvė ir Šilutėje, tačiau čia savotiška stotelė gautiems vaisiams, kitoms prekės išskirstyti ir išvežioti į parduotuves kaimuose. Žinoma, visur yra kasos aparatai, parduotuvėje dirba 4 moterys, kai dvi dirba, kitos dvi turi nemažai laisvų dienų, nes kaimuose pardavėjos gyvena ūkiškai, tad laisvo laiko labai reikia.
R. Baltutis pateikė skaičius, kiek jų parduotuvėje kainuoja litras pieno. Priminė, kad ūkininkams už litrą moka 8-20 euro centų. Tačiau ūkininkai gauna kompensacijas už žemę, už gyvulius, su europine parama pirko techniką, melžimo įrenginius, šaldytuvus, pasistatė karvides, gauna kompensacijas už degalus. Nei „Egminos“ parduotuvės, nei kitas panašus nedidelės prekybos verslas to nėra gavęs ir negaus, o juk reikia daug investuoti į patalpas, įrangą, šaldytuvus, kainuoja šildymas, valymas, už elektros energiją moka mažiau, už jos tiekimą – dvigubai brangiau negu už pačią energiją… Jeigu maisto prekių laiku nepardavei – negrąžinsi, tad turi nuostolių, kuriuos privalai padengti, mokėti už naudoti netinkamų gaminių utilizavimą. R. Baltutis pasipiktinęs, kad žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė per televiziją kaltina tik pieno perdirbėjus ir prekybininkus, tarsi pastarųjų verslas gautų milžiniškų kompensacijų, valstybės paramos. Investuoji, imk iš banko paskolą ir ją laiku grąžink, mokėk palūkanas.
Ir kaimuose yra po kelias skirtingų savininkų parduotuves, tad tarpusavyje konkuruoja ir vietos prekybininkai. Grabupiuose – dvi parduotuvės, Saugose – trys, Juknaičiuose – 4, Vainute – 3 ir t.t.
Kiekvienas savininkas nori pritraukti pirkėjų geresne kaina.
„Egminos“ savininkai šiemet pirmą kartą gavo dividendų. Per metus „Egminos“ mokesčiai į Savivaldybės ir valstybės biudžetus viršija 100 tūkst. eurų. „Savininkas atsako už viską, mes jaučiame atsakomybę už kiekvieną įdarbintą žmogų, jeigu apvogė, sudaužė, sugedo, viską turi tvarkyti nedelsiant, greitai. Mes – ne ponaičiai. Kai miegi su mobiliuoju telefonu po pagalve… Kai slegia paskolos. Tiek rizikos“, – atvirai kalbėjo R. Baltutis.
Nedidelės parduotuvės ima nedidelius prekių kiekius, todėl, pavyzdžiui, cukraus iš gamyklos Kėdainiuose negali gauti, nes jiems labiau apsimoka cukrų tiekti prekybos centrams. „Prekybos centruose Šilutėje dirba mūsų žmonės, tarpusavyje konkuruoja ir prekybos centrai, jie verčia pasitempti ir visus kitus rajono prekybininkus, tad į prekybos verslą dera žvelgti iš visų pusių, ne tik kaltinti“, – sakė R. Baltutis, priminęs dar vieną nemalonią pareigą – kaimuose taromatų nėra, seniūnijų centruose jų niekas nepastatė, ši našta užkrauta kaimų parduotuvėms. Kita vertus, taros supirkimas mažina rajone buitinių atliekų kiekį, tačiau kaina už šiukšles nesumažinta. Savivaldybei verslas nerūpi – kapanokitės, kol išgalite, nes kai nustatys žemės, nekilnojamojo turto mokesčius, apie verslą nė neužsimins.
R. Baltutis nepasakė naujienos, kad valstybės biudžetą sudaro verslo uždirbti pinigai. O štai penkios Seime esančios partijos pernai gavo 5 milijonus eurų dotacijų, per dieną teko po 13 698 eurus, kiekvienai iš penkių partijų per dieną vidutiniškai po 2939 eurus. Partijų būstinės Vilniaus centre, Šilutėje – irgi miesto centre, nei išlaikymas, nei valymas nekainuoja nė cento. Nemažinama valdininkų, valstybės įstaigų, nėra taupumo, o pinigų švaistymas akį rėžia. Iš Lietuvos išvyko tiek žmonių, tačiau SODROS, Darbo biržos „apetitai“ nemažėja.
Nuolatinė rėmėja ir pagalbininkė
„Egmina“ jau daug metų garsėja kaip nuolatinė rėmėja ir pagalbininkė. Rodos, dar neužmiršo Šilutė jų dovanotos Mindaugo karūnavimo dienos šventės su dideliu koncertu, kai loterijoje buvo išlošti net trys nauji lengvieji automobiliai, tarsi lijo dovanomis, prizais…
„Ačiū, kad perkate „Egminos“ parduotuvėse, kad palaikote vietinius verslininkus, kurie išgyvena nelengvus laikus, kad mus suprantate, kad suvokiate, kokią mokesčių naštą turi pakelti vietos prekybininkai, kokią konkurenciją, kiek reikia jėgų ir kantrybės nepalūžti, o tiems iš valdžios, kurie visą kaltę nukreipė apskritai prekybininkams, nematydami tarp jų skirtumo, tegaliu priminti, kad nėra valstybėje verslo politikos, štai iš kur visos bėdos…“ – tokius žodžius ištarė R. Baltutis Šilutės krašto žmonėms ir valdžiai.

Stasė SKUTULIENĖ

Kol kas „Egminos“ savininkams Remigijui Baltučiui ir Česlovui Barauskui sudovanoti padėkos už paramą raštai sukrauti spintoje, tačiau ateityje jie bus sukabinti ant sienų.

Kol kas „Egminos“ savininkams Remigijui Baltučiui ir Česlovui Barauskui sudovanoti padėkos už paramą raštai sukrauti spintoje, tačiau ateityje jie bus sukabinti ant sienų.

Hits: 61

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pasiruoškite – siuntos iš ne ES valstybių brangs ir keliaus ilgiau

Kiekvieną dieną Lietuvoje registruojama po kelias dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš ne Europos Sąjungos (ES) valstybių. Nuo liepos 1 d. visi Bendrijos gyventojai gaunantys tokias siuntas susidurs su pokyčiais, kurie nebus malonūs ─ reikės ne tik daugiau pinigų, bet ir daugiau kantrybės. Šiuo metu siuntų iki 22 Eur deklaruoti nereikia, tačiau netrukus tvarka pasikeis. Liepos 1 d. neliks importo PVM lengvatos, o tai reiškia, kad net mažiausios vertės siuntos su prekėmis, atkeliaujančios iš trečiųjų šalių, bus apmokestintos. Pavyzdžiui, jūsų iš

Siūlymas skiepytis nuo COVID-19 tarsi išmaldos prašymas?

Šiandien, balandžio 14 d., Šilutės Vydūno gimnazijos sporto salėje duris atvėrė vakcinavimo centras. Šilutės r. savivaldybės vyr. specialistė-savivaldybės gydytoja Gintarė Tamašauskienė nuo pat ryto buvo su 8 darbuotojų komanda. Dirba Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro ir Visuomenės sveikatos biuro specialistai. Per pirmąją dieną suplanuota paskiepyti 216 rajono ugdymo įstaigų darbuotojų, kurie dirba kontaktiniu būdu mokyklose, vaikų darželiuose ir kt. panašiose įstaigose. Didžiulis krūvis medikams ir slaugytojams Kam teko lankytis Šilutės šeimos gydytojų centruose, ko gero, pastebėjo, kiek darbo dabar turi

Ką valgyti netoleruojantiems fruktozės?

Užvalgius kai kurių vaisių atsiranda nemalonių pojūčių? Gali būti, kad jūsų organizmas netoleruoja fruktozės.  Fruktozė – natūralus vaisių cukrus, kurio yra meduje, vaisiuose, daržovėse ir uogose. Duomenys rodo, kad Europoje fruktozės netoleruoja maždaug 30 proc. gyventojų. Laimė, kad ne visuose vaisiuose, daržovėse ar uogose gausu fruktozės, todėl tiems, kurie jos netoleruoja – svarbu žinoti kiek ir ko valgyti.   „Yra dvi fruktozės netoleravimo formos: įgimtas arba įgytas fruktozės netoleravimas. Žmonėms, kurie netoleruoja fruktozės pavalgius tam tikrų produktų gali atsirasti nemalonių

Kur šiuo metu važiuoja „Google Street View“ automobilis?

„Google Street View“ automobiliai keliaus per daugelį šalies miestų. Pagrindinis pakartotinio važiavimo tikslas – atnaujinti Lietuvos miestų, kelių ir greitkelių vaizdus „Google“ žemėlapių platformoje. Google Street View“ dėka vartotojai turi galimybę virtualiai aplankyti daugumą Lietuvos miestų, istorinius paminklus, pilis, taip pat kurortus prie jūros ir nacionalinius parkus. „Google“ pastebi, kad infrastruktūra miestuose bei tarp jų laikui bėgant keičiasi, vystosi, todėl žemėlapyje matomus vaizdus svarbu reguliariai atnaujinti, o nauji vaizdai vartotojams padės dar geriau orientuotis įvairiose vietovėse. „Street View“ funkcija suteikia

Taip pat skaitykite