Kad pinigas nepritrauktų bėdų…

Pagėgiškis – nuo gimimo. Tai – Pagėgių kredito unijos vadovo pavaduotojas Mečislovas Ramanauskas, kuris čia negyveno tik studijuodamas tuometėje Žemės ūkio akademijoje. 13 metų M. Ramanauskas buvo šios kredito unijos valdybos narys, pastaruosius ketverius metus – šios finansinės įstaigos darbuotojas.
„Pamarį“ domino finansų specialisto patarimai, pamokymai, kaip elgtis, kad pinigas bėdų nepridarytų… 

M. Ramanauskas linki visiems Pagėgių krašto žmonėms gražių artėjančių švenčių.

M. Ramanauskas linki visiems Pagėgių krašto žmonėms gražių artėjančių švenčių.

 

Vertingi patarimai
Pasidomėjus, ar žmonės moka tvarkyti pinigus, Mečislovas Ramanauskas atsakė, kad vieni moka, kiti perdėtai taupo arba neįvertina rizikos. Įvairovė didelė.
Greitieji kreditai – pagalba ar pavojus? „Greičiau pavojus, kai žmogus įsipareigoja neįvertinęs realių galimybių grąžinti kreditą, dengti palūkanas“, – sakė pašnekovas, priminęs, kad Pagėgių kreidito unijai yra tekę gelbėti greituoju kreditu susigundžiusių žmonių.
Tuos 500 ar 300 eurų skolina ir kredito unija, tačiau įvertinusi asmens pajamas, galimybes grąžinti pinigus, turi būti svetimas asmuo – laiduotojas. Vos įjungus vakare televizorių, pasipila greitųjų kreditų reklama. Nors M. Ramanauskas nėra ėmęs greitojo kredito, tačiau svetimų pavyzdžių žino daug. Yra tekę gerokai anksčiau girdėti, kad išdavus tris greituosius kreditus, dviejų nauda padengia ir trečiąjį – neatgautą… Juk palūkanos bent anksčiau būdavo astronominės. Galima labai įklimpti. Žmogus tuokart greitai gauna pinigėlių, išleidžia juos, tačiau neturi iš ko nei dengti palūkanų, nei grąžinti pasiskolintos sumos. Tenka vėl skolintis. Taip galima įklimpti. Naudingiau būtų pasitarti, neskubėti.
Kitas, žiūrėk, pardavė sodybą, žemės, miško ir laiko pinigus namuose. Buvo Lietuvoje nelaimių, kai ypač garbaus amžiaus žmones kankino ir net nužudė dėl saujelės litų. Visada geriau pinigus laikyti saugiai: kredito unija už taupomuosius, terminuotus indėlius dar moka palūkanas, tiesa, mažokas, tačiau didesnes negu bankai.
„Visiems, kurie teiraujasi, patariu niekada namuose nelaikyti didesnės pinigų sumos, nes žmogaus pinigai unijoje ar banke būna apdrausti – iki 100 tūkstančių eurų grąžinama net bankui bankrutavus“, – aiškino M. Ramanauskas, priminęs du pavyzdžius: iš bankrutavusio „Snoro“ banko apdraustąsias sumas žmonės atgavo per du mėnesius, o bankrutavus „Ūkio bankui“ – net per 20 dienų. Tad kredito unijose bei bankuose sumos iki 100 tūkstančių eurų yra visiškai saugios.
Užtat pasitaiko įdomių istorijų. Atnešęs į uniją didelę pinigų sumą žmogus skaičiuoja, trūksta šimtukų. Ieško, vargsta, o tie šimtukai kažkokiu būdu atsidūrę kojinėje… Pinigai su kvapu, matyt, ilgokai laikyti paslėpti, tad gal žmogus santaupas stiklainyje buvo užkasęs sode ir vietą pamiršęs…
Nesaugu ir piniginėje nešiotis daug pinigų – pamesi, pavogs su visais dokumentais. Dabar galima daug kur atsiskaityti mokėjimo kortele, tačiau turguje, mugėse dar tenka mokėti grynaisiais. Keista ir apmaudu, kad degalinėse jau vis dažniau norima grynųjų. Buvo įdomu iš finansus išmanančio žmogaus išgirsti, kaip vertina Seimo narį, įstaigos vadovą, garbaus amžiaus žmones, kurie, sulaukę sukčių skambučio, padiktuoja bankininkystės duomenis ir netenka pinigų. M. Ramanauskas sakė: „Protiname, aiškiname, tačiau tie sukčiai, dažnai iš įkalinimo įstaigų, išmano psichologiją, skambina vėlai vakare ar naktį, matyt, prikalba tokių dalykų, kad žmogus patiki, nors jau visiems žinoma, kad policija, bankai, prokuratūra, teismas, mokesčių inspekcija ir nė viena kita įstaiga piniginių reikalų telefonu netvarko“.
Išties nėra tokios įstaigos, bendrovės, įmonės ir t. t., kuri finansinius reikalus tvarkytų paskambinusi telefonu. Tad niekam nereikia telefonu diktuoti bankininkystės duomenų. M. Ramanauskas priminė, kad nei jam, nei jo pažįstamiems sukčiai neskambino, matyt, surenkama informacija, domimasi, ką būtų galima apgauti.
Išgirdome dar vieną patarimą: butą, namus, net visą juose esantį turtą būtina apdrausti. M. Ramanauskas turi pavyzdžių, kai draudikai solidžiai atlygino sudegusio buto savininkui. Tik reikia tartis, konsultuotis ir pasirinkti rimtą draudimo bendrovę. Pasiūla – didelė, galima draudimo įmokas mokėti dalimis. Tada nebus baugu ir per artėjančias šventų Kalėdų bei savaitgalio keturias dienas, per Naujųjų metų tris laisvas dienas išvykti, nes vagystė būtų tik nemalonus išgyvenimas, o nuostolius atlygintų draudikai.

Pagėgiai vis gražėja
Benininkuose gyvenantis M. Ramanauskas pirmiausia pasidžiaugė, kad jo kaimas vis gražėja, žmonės tvarkosi sodybas, namus. „Visur gražu, bet man čia – visų gražiausia“, – kalbėjo vyras, Pagėgius trumpam palikęs tik studijuodamas. Tad priminė, kokia baisi buvo tuometinė Pagėgių vidurinė mokykla, o štai dabar Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazija tiesiog šviečia, yra sporto salė. Pagėgiuose, – kaip reta, gražus kultūros centras. Pasikeitė Birutės, kitos gatvės, parkai, vaikų globos namai persikėlė į tris naujus namelius. Parke stovi puošni kalėdinė eglutė, šalia – prakartėlė.
„Graži ir Šilutės eglutė, tą pačią dieną buvo įžiebtos ir Pagėgiuose, ir Šilutėje“, – kalbėjo M. Ramanauskas. Visokių kalbų pasitaiko, tačiau Pagėgių krašte padaryta daug gerų darbų, gyvenimas juda į priekį. Iš beveik 9000 gyventojų net 2800 yra Pagėgių kredito unijos nariai, jų vis daugėja, žmonės vis labiau pasitiki saviškiu bankeliu. Tiesa, kredito unijos sulaukia spaudimo, matyt, bankams norėtųsi perimti jų klientus. Tačiau unijos dirba lanksčiau, nereikalauja iš kliento gausybės dokumentų, taupo laiką, teikia ir nemokamų paslaugų.
„Pelnyti pasitikėjimą nėra lengva, todėl tą pasitikėjimą labai branginame“, – kalbėjo M. Ramanauskas.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Natkiškietės prakalbino moliūgus

Natkiškių kultūros namuose, meno mėgėjų kolektyvų atstovai kartu su „Moterų seklyčia“, bandė prakalbinti moliūgus. Edukaciją ir pavadinome „Prakalbink moliūgą“. Atmosfera buvo draugiška, šilta, o dirbančiųjų nuotaika puiki ir pakili. Atlikus gana sunkų, bet gerą darbą, smagu pasigrožėti ne tik patiems, bet akis paganyti ir kitiems. Ačiū meno mėgėjų kolektyvų atstovams ir darbščiųjų rankų būrelio moterims už edukacinę veiklą. Po trijų valandų darbo, sėdome prie pabaigtuvių stalo. Vaišinomės meno vadovo Valdo iškeptu pyragu, žolelių arbata. Dėkojame už moliūgus Sonatai ir Rimui

Pieno separatoriai – šiuolaikinio verslo pagalbininkai

Daugelis mūsų kasdien vartoja pieno produktus, geria gryną pieną. Tačiau taip pat daugelis nepagalvoja apie tai, kaip pienas pasiekia mūsų stalą, mūsų stiklines ir tuo pačiu skrandžius.  Žinoma, tai yra ilgas darbas, kuris prasideda gyvūno priežiūra ir baigiasi technikos indėliu, kuris garantuoja ne tik tikslumą, tačiau ir našumą. Darbų optimizacijai reikalingas pieno separatorius be kurio šiuolaikinė pieninkystės rinka nebūtų tokia gera kokia yra šiuo metu. Nors įranga buvo išrasta jau XIX amžiuje, tačiau plačiai pradėta naudoti tik XX. Šiuo metu

Kokybiški dažai, lakas bei klijai Kaune – kaip išsirinkti?

Kokybiškos ir tinkamos priemonės yra bene svarbiausias aspektas, kai kalbame apie įvairius remonto darbus. Esminiais faktoriais dažniausiai tampa būtent geras lakas, dažai bei klijai. Kaunas pasižymi išties didele šių prekių pasirinkimo įvairove, todėl garantuotai surasite jus labiausiai tenkinantį variantą. Visgi, sudėtingiausiu aspektu gali būti nežinojimas, nuo kur pradėti šias paieškas. Geriausiu pagalbininku šioje situacijoje galėtų būti info.lt portalas, mat čia vienoje vietoje surasite daug skirtingų įmonių, o tai palengvins išsirinkti optimaliausią variantą. Kokybiški dažai Dažai Kaune yra viena populiariausių prekių,

Savivaldybė planuoja imti 750 tūkst. Eur ilgalaikę paskolą

Ar imti ilgalaikę 750 tūkst. eurų paskolą spalio paskutinę savaitę bus svarstoma Šilutės r. savivaldybės tarybos posėdyje. Kitą savaitę vyksiančiuose Tarybos komitetų posėdžiuose dėl to vyks svarstymai ir diskusijos. Savivaldybės Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja Dorita Mongirdaitė vietos politikams pateiktame aiškinamajame rašte nurodo, kad  Savivaldybės 2021 metų prognozuojamos pajamos, nuo kurių skaičiuojamas Savivaldybės skolinimosi limitas, yra 25 823 tūkst. eurų. Savivaldybės skolinimosi limitas (60 proc.) sudaro 15 493,8 tūkst. eurų. Savivaldybės negrąžintų ilgalaikių paskolų likutis 2021 m. sausio 1 d.

Taip pat skaitykite