Ką švęsime 2021 metais?

Šilutės r. savivaldybės taryba kasmet tvirtina rajono strateginių kultūros renginių sąrašą, kuriems finansuoti rajono biudžete numatomas dalinis finansavimas. Renginiai planuojami atsižvelgiant į rajono tradicijas, istorines datas, įvykių sukaktis, naujovių aktualumą. Tačiau šių metų planus sugriovė pandemija, du karantinai…

Nuotrauka iš „Pamario“ archyvo

Gegužės gale atšventus Šilutės miesto šventę, prasidėdavo ir iki rudens vykdavo seniūnijų šventės. Šiemet dėl pavasarį paskelbto karantino Šilutė nešventė, nebuvo ir seniūnijų švenčių. Iš rajone suplanuotų strateginių renginių įvyko tik krašto žinomumą garsinantys „Rusnės festivalis“ ir Rusnėje surengtas Žuvienės virimo čempionatas, Švėkšnoje – „Mes už šviesą“ bei Žemaičių Naumiestyje – Mykolinės – ūkininkų šventė.

Šią savaitę politikai svarstė 2021 m. strateginių renginių sąrašą.

Kitų metų planai

Nemaža dalis kultūros veiklos organizatorių ieško papildomų lėšų kitose programose, fonduose, todėl jiems ypač svarbu organizuoti renginius pagal išankstines sutartis. Dėl COVID-19 nulemtų aplinkybių, koronaviruso plitimo sunku tiksliai suplanuoti veiklą, renginių datas, tad galimi pokyčiai, prireikus, datos būtų lanksčiai ir operatyviai keičiamos pagal organizatorių prašymus.

2021 m. sąraše išskiriamos keturios strateginių renginių dalys: valstybinės šventės ir istorinės datos; tradiciniai renginiai; profesionalaus meno (regioniniai, respublikiniai, tarptautiniai renginiai); kraštą garsinantys renginiai.

Pirmoje grupėje – Lietuvos valstybinės šventės, atmintinos dienos, istorinės datos, minimos ne tik kultūros įstaigose, bet ir bendruomenėse, švietimo įstaigose ir kitur. Akcentuotina, kad 2021 m. bus minimas Laisvės gynėjų dienos 30-metis.

Antroje grupėje – tradiciniai renginiai ir seniūnijų bendruomenių šventės. Renginius organizuoja kultūros centrai ir seniūnijos, pasitelkiamos bendruomenės, švietimo įstaigos ir kt. 2021 m. Šilutė pasitinka 510 m. sukaktį, kurią minėti planuojama gegužės paskutinį savaitgalį. Kas penkeri metai organizuojama Šilutės kraštiečių sueiga, todėl ji planuojama ir 2021 m. Senųjų kaimo tradicijų kultūros centras nebeplanuoja kapelų šventės „Grajikit, Bikavos žiogeliai“.

Profesionalaus meno renginių sąraše renginiai numatyti trečioje grupėje: Saugų muzikos festivalis „Muzikos malūnas“, Kintų muzikos festivalis. Tradiciškai (kas 3 m.) F. Bajoraičio viešoji biblioteka organizuoja renginį – Literatūrinis ruduo „Prisijaukinkim žodį, paukštį, debesį“. Profesionalaus meno projektai – Kintų emalio pleneras „Pamario ženklai“ ir „Tarptautinis dailės pleneras „Nuo Indijos iki Rusnės“ bus finansuojami kaip projektai, gavę paramą iš kitų fondų.

Ketvirtoje grupėje krašto žinomumą didinantys renginiai: Žuvienės virimo čempionatas, renginys „Mes už šviesą“ Švėkšnoje, „Rusnės festivalis“ ir Savivaldybės strateginiame plėtros plane numatytas renginių ciklas „Vėtrungių kelias“.

Savivaldybės Kultūros poskyrio vedėja Vilma Griškevičienė parengtame dokumente nurodo, kad  preliminarios strateginių renginių datos buvo aptartos su kultūros įstaigų vadovais, seniūnais.

Švenčių nebuvo, o pinigų beveik neliko…

V. Griškevičienė „Pamariui“ pateikė tokią informaciją: „2020 m. strateginiams renginiams buvo skirta 73 700 Eur, panaudota – 39 500 Eur. Finansuoti tie strateginiai renginiai, kurie gavo lėšų ir iš kitų programų. Lėšų likutis – 34 200 Eur – buvo perkeltas į Kultūros programos rezervą. Savivaldybės tarybos sprendimu iš rezervo 10 000 Eur skirta Šilutės kultūros ir pramogų centro darbo užmokesčiui, nes dėl apribojimų įstaiga negalėjo užsidirbti lėšų, iš kurių išlaikė darbuotoją, 2700 Eur skirti tautiniams rūbams įsigyti. Rezervo lėšos naudojamos vadovaujantis Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintu aprašu. Iš rezervo lėšos naudojamos ir laimėtiems projektams kofinansuoti. Rezerve beliko 17 813 eurų. Kam bus skirti šie pinigai, spręs Savivaldybės taryba.“

V. Griškevičienė primena, jog mėgėjų meno kolektyvams šiemet buvo skirta 77 420 Eur. Metai dėl pandemijos, karantinų buvo sunkūs ir programoms paruošti, kai būtinos repeticijos, ir koncertuoti ten, kur buvo suplanuota, nes buvo atsisakyta rajone švenčių. Dauguma kolektyvų keitė koncertų laiką ir vietą, radosi tokių, kurie paruoštas programas talpino internete ir taip viešino tai, ką sukūrė. „Situacija rodo, kad didelis iššūkis laukia kolektyvų ir kitais metais. Repeticijų, renginių ribojimas nekelia optimizmo kultūros lauko dalyviams“, – teigia V. Griškevičienė ir kaip gerą pavyzdį primena Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo sumanumą: parengė projektą ir iš Lietuvos kultūros tarybos programos gavo lėšų, įsigijo lauko ekraną, kad būtų galima perkelti kultūrinius įvykius į lauko erdvę, žiūrėti filmus iš automobilių.

Gyvenimas verčia kultūros įstaigų kolektyvus dirbti kitaip: ryšys su gyventojais mezgamas pasitelkus informacines technologijas. Atsiranda norinčių internetu peržiūrėti parodą, šokėjų, dainininkų, muzikantų koncerto įrašą, gal kokį spektaklį, įdomią paskaitą. Ar rajono kultūros įstaigos aprūpintos tam reikalinga įranga? Jeigu kultūrai skiriamų pinigų atlieka, gal tikslingiau būtų jų skirti būtent šioms reikmėms?

Slegia skolų našta

Savivaldybės Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja Dorita Mongirdaitė apie rajono biudžetą pateikė tokių duomenų: šių metų biudžetas viršija 70 mln. Eur, dėl dviejų karantinų, pandemijos į biudžetą negauta beveik 2 mln. Eur gyventojų pajamų mokesčių, įstaigos neuždirbo ir planuotų specialiųjų lėšų, nes daug kur durys buvo uždarytos…

Šio skyriaus vyresnysis specialistas Egidijus Stonys informavo, kad, spalio 1 d. duomenimis, Savivaldybės skola siekė per 12,8 mln. Eur., iš šios sumos paskolos sudarė beveik 8 mln. Eur, darbo užmokesčio, įmokų Sodrai ir kitų skola artėjo prie 2 mln. Eur, arti 1 mln. Eur sudarė slolos už prekes ir paslaugas.

Tad sunku pasakyti, ką švęsime 2021 metais…

Stasė SKUTULIENĖ

Hits: 287

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite