Ką svarstė Ekonomikos ir finansų komitetas?

Prieš eilinį Šilutės r. savivaldybės tarybos posėdį vykstančiuose komitetų posėdžiuose sprendžiama, kokius projektus teikti svarstyti Tarybai. Kai kurie sprendimai gana formalūs, o kai kurie turi didelės įtakos tolimesniam rajono gyvenimui. Ekonominius ir rajono ūkio reikalus svarsto Ekonomikos ir finansų komitetas.

Nežinant, kur yra, surasti viešąjį tualetą Šilutėje ne taip jau paprasta.

Meno mokyklos rokiruotės
Šilutėje nerimsta aistros dėl Pamario pradinės mokyklos likimo. Čia norima perkelti Meno mokyklos klases. Šiai papildomojo ugdymo įstaigai būtų perduodama patikėjimo teise valdyti, naudotis ir disponuoti Lietuvininkų g. 38 esančio mokyklos pastato kai kuriomis patalpomis (281,59 kv. m ploto). Tačiau su tuo nesutinka pradinės mokyklos tėvų komiteto nariai. Jų netenkina siūlymai perkelti pradinukus į Žibų pradinės mokyklos patalpas. Argumentas – ten nėra sporto salės.
Pardavusi Muzikos mokyklos patalpas Atgimimo alėjoje ir Dailės mokyklos pastatą Liepų gatvėje, Savivaldybė jau šią vasarą jas turi atlaisvinti. Todėl sprendimą priimti reikia dabar.
Savivaldybės mero potvarkiu kovo mėnesį sudaryta darbo grupė vis dėlto nutarė siūlyti Meno mokyklos Dailės skyrių laikinai perkelti į Pamario pagrindinės mokyklos pastatą Lietuvininkų g. 38.
Ekonomikos ir finansų komiteto nariai nusprendė teikti Tarybai svarstyti klausimą, dėl sutikimo Meno mokyklai leisti naudotis patalpomis Lietuvininkų g. 38. Dabar šias patalpas valdo Šilutės Pamario pagrindinė mokykla, čia veikia pradinių klasių skyrius. Į pradinę mokyklą jaunieji dailininkai persikeltų laikinai.
O kur iškeldinti Muzikos mokyklos mokinius? Pastatą, kuriame jie mokosi iki šiol, teks atlaisvinti iki rugpjūčio 16 d. Svarstoma galimybė Muzikos skyrių iškelti į Šilutės pedagogų švietimo centro patalpas (Liepų g. 16).
Beje, keičiantis adresui, keisis ir Meno mokyklos vadovai. Ekonomikos ir finansų komitete nutarta patenkinti Meno mokyklos direktorės Rūtos Gatelienės prašymą atleisti ją iš užimamų pareigų, išmokant 6 mėnesių jos vidutinio darbo užmokesčio išmoką. R. Gatelienė Meno mokykloje dirba nuo 1972 metų rugsėjo 1 d.
Nuostolingas tualetas
Taryba gavo Šilutės seniūnijos prašymą padidinti viešojo tualeto paslaugos kainą nuo pusės lito iki vieno lito vienam asmeniui, nes tualeto eksploatavimo išlaidos gerokai viršija gaunamas pajamas. 2013 m. viešojo tualeto darbuotojams buvo išmokėta 26,7 tūkst. Lt, sanitarinėms priemonėms išleista 3000 litų, už komunalinius patarnavimus sumokėta 6500 Lt. Iš viso – 36,2 tūkst. Lt. Tuo tarpu pajamų tegauta 8200 litų. Padidinus kainą nuo 0,50 Lt iki 1,00 Lt su PVM, planuojama gauti apie 16 tūkstančių litų pajamų, kurios padengtų dalį Šilutės seniūnijos išlaidų.
Lietuvininkų gatvėje esantis tualetas įrengtas taip, kad kur jis yra, reikia žinoti. Todėl miesto svečiai, užuot ieškoję viešojo seniūnijos tualeto, reikalui prispyrus, dažniau bėga į kokią nors kavinę, o vietiniams viešasis tualetas nelabai tereikalingas.
Apklausa jau vyksta
Ekonomikos ir finansų komitete eilinį kartą žlugo opozicijos lyderio siūlymas surengti viešą apklausą dėl Šilutės muziejaus patalpų išbraukimo iš privatizuojamų objektų sąrašo ir perdavimo pagal panaudos sutartį Šilutės krašto bendruomenės poreikiams. Iš pradžių kilo klausimų, kaip bus naudojamos šios patalpos, tačiau lyg ir nuspręsta siūlyti teikti Tarybai svarstyti projektą dėl apklausos organizavimo. Tačiau tarybos sekretoriui Jonui Jauniui priminus, kad dar reikės duoti užduotį administracijai surasti lėšų apklausai organizuoti, o šios atstovams pareiškus, kad tokių lėšų nenumatyta, balsavimo metu dauguma susilaikė. Kol kas dar neaišku, ką dėl apklausos nuspręs kiti komitetai.
Tuo tarpu neoficiali gyventojų apklausa jau vyksta. Ją pradėjo Šilutės bendruomenes vienyti pasišovusi asociacija „Šilutės bendruomenių namai“. Šiuo metu jau surinkta apie tūkstantis parašų. Jie aktyviai bus renkami ir Šilutės miesto šventės metu, kur asociacija viešai prisistatys visuomenei ir supažindins su savo veikla.

Vaidotas VILKAS

Hits: 34

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nuo COVID-19 jau paskiepytas kas penktas šalies gyventojas

Padidinus vakcinacijos tempus Lietuvoje bent viena vakcinos doze jau pavyko paskiepyti 19,5 proc. visuomenės, t. y. beveik kas penktą šalies gyventoją. Vyresnių nei 65 metų gyventojų vakcinuota daugiau nei pusė – 53 proc. Nors savivaldybės nepanaudotas vakcinas jau gali siūlyti žemiau esančios prioritetinėms grupėms, balandžio mėnesį pagrindinis prioritetas yra skiriamas senjorų vakcinacijai. Vyresni nei 65 metų amžiaus gyventojai yra registruojami skiepijimui bet kuria jų pageidaujama vakcina. Nesulaukus kvietimo, senjorai raginami patys kreiptis į savo savivaldybę detalesnei informacijai ir pasinaudoti valstybės

Nuo pirmadienio atsiveria daugiau parduotuvių, kino teatrai, leidžiami renginiai

Nuo pirmadienio Vyriausybės sprendimu veiklą gali atnaujinti parduotuvės, veikiančios prekybos centruose, kino teatrai, leidžiami renginiai. Prekybos centruose, kuriuose veiklą vykdo daugiau nei viena parduotuvė ar vienas prekybininkas ir prekybos plotas sudaro mažiau kaip 50 proc. viso prekybos centro ar kitos prekybos vietos prekybos ploto, vienu metu galinčių būti lankytojų skaičius apskaičiuojamas pagal bendrą prekybos centro, turgavietės ar kitos prekybos vietos prekybos plotą, kurio vienam lankytojui turi tekti ne mažiau kaip 50 kv. metrų arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip

Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškariu 

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto vyr. mokslo darbuotojas profesorius Juozas Skirius: Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pastebėjo, kad šiuo metu valstybės skola išaugusi iki neįprasto lygio, tačiau esą nereikėtų tuo gąsdintis. Lietuvos banko duomenimis, 2020 m. pabaigoje valstybės skola siekė 24,8 mlrd. eurų arba beveik 51 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasak G. Šimkaus, Lietuvos skola nesiekia Mastrichto kriterijaus (60 proc. BVP) ir yra mažesnė nei kitose euro zonos valstybėse. Įdomu, kad 2019-aisiais mūsų šalies skola siekė

Paspirtukų vairuotojai patiria nuostolių

Elektrinis paspirtukas – puikus sprendimas, norint greitai ir saugiai nukeliauti netolimą atstumą. Vis dėlto tai yra transporto priemonė, todėl jai galioja Kelių eismo taisyklės. Draudikai pastebi, kad kasmet daugėja važiuojančiųjų paspirtukais sukeltų eismo įvykių.  Žala kasmet didėja  „Elektriniai paspirtukai, kuriems nereikalingas vairuotojo pažymėjimas, gali važiuoti iki 25 kilometrų per valandą greičiu, todėl jais paprasta aplenkti dviratininkus ir pėsčiuosius, tačiau vienas neatsargus manevras gali sukelti pavojingą situaciją. Su paspirtukais susijusias žalas fiksuojame jau keletą metų. 2019 metais tokių žalų buvo 140,

Taip pat skaitykite