Ką pagirti: juknaitiškius, rajono valdžią ar gyvenimą?

Penktadienį atsiskaityti už praėjusių metų gerus darbus (apie blogus – nė žodžio) į Juknaičius atvyko rajono meras Vytautas Laurinaitis, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, dalyvavo Šilutės policijos komisariato naujasis viršininkas Artūras Mikalauskas, taip pat Savivaldybės bendrovių, tiekiančių šilumą, vandenį, vadovai, kiti specialistai. Šalia svečių prie stalo sėdosi ir Juknaičių seniūnas Alfredas Gaubys.

Į susitikimą su rajono vadovais negausiai susirinkę Juknaičių seniūnijos gyventojai įdėmiai klausėsi, mažai klausinėjo ir visai nieko nekritikavo.

Į susitikimą su rajono vadovais negausiai susirinkę Juknaičių seniūnijos gyventojai įdėmiai klausėsi, mažai klausinėjo ir visai nieko nekritikavo.

Bepigu merui V. Laurinaičiui atsiskaityti už 2015 metų veiklą. Mero pareigas jis ėjo visus 2015 metus, net ir anksčiau. O štai daliai rajono Tarybos narių, kurie tik praėjusią liepą gavo mandatus po vienų panaikintų, kitų – pripažintų savivaldos rinkimų, reikia ilgai pagalvoti, ką čia tautai sučiulbėjus. Tačiau, kaip meras Juknaičiuose priminė, Tarybos nariai, kurių jau ne 27, bet 25, nors ir ne visi, savo veiklos ataskaitas yra paruošę, jos paviešintos Savivaldybės interneto svetainėje, tad verta paskaityti. „Pamarys“ pritaria merui, kad verta jas paskaityti ir nusišypsoti, kai Tarybos narys, davęs priesaiką, nuveiktu darbo vadina tai, kad laikėsi Lietuvos Konstitucijos ir įstatymų…
Meras paminėjo
2015 m. rajono Taryba (buvusioji ir šviežioji) svarstė 393 sprendimų projektus, priėmė 381. Meras V. Laurinaitis išleido 110 potvarkių, pasirašė 851 raštą. Pinigai: 35 361 800 Eur bei paimta ilgalaikė 646 300 Eur paskola už atliktus darbus ir paslaugas sumokėti. Iš viso per rajono piniginę perėjo 35 882 200 Eur, iš šios sumos pusė atiteko švietimui.
Kai liepą prie valdžios vairo stojo pirmą kartą tiesiogiai išrinktas meras ir su skandalais išrinkta 25 narių rajono Taryba, sudaryta valdančioji dauguma nusprendė: būtina mažinti skolas, nes Šilutė nuolat Lietuvoje minėta kaip praskolinta Savivaldybė. Per pusantrų metų skola sumažinta 13 milijonų litų. Meras priminė, kad 2015 metus visos rajono įstaigos (viešosios, biudžetinės), įmonės baigė be skolų. Esama šiek tiek skolų už šilumą, tačiau tai ne krūva milijonų, kaip būdavę prieš 3-4 metus bei anksčiau. Dėl skolų Savivaldybė negalėjo net gauti paskolų iš bankų, o dabar, kai teks skolintis pinigų prisidėti prie projektų, bankai jau mielai teikia pasiūlymus. Skolas mažino ir tai, kad perskolinant paskolas palūkanos bankams nuo 4 proc. sumažintos iki 1,5 proc.
Šilutė gavo tikslinės teritorijos statusą, bus gauta pinigų rimtiems darbams padaryti: tvarkys Šilokarčemos kvartalą, pagrindinę Lietuvininkų gatvę, apšvietimą, skverus ir centrinės gatvės prieigas, bus užbaigtas H. Šojaus muziejus, modernizuotas Šilutės kultūros ir pramogų centras, vasarą prasidės sporto komplekso statyba Šilutėje, planuojama sutvarkyti stadioną. Per 2015 metus tam paruošti beveik visi dokumentai. Kaimo seniūnijų centruose ir gyvenvietėse irgi bus rengiamas apšvietimas, pagal gyventojų skaičių nemažai darbų numatyta Rusnėje, Švėkšnoje ir Žemaičių Naumiestyje, taip pat ir iki 1000 gyventojų turinčiose vietovėse. Visi darbai vyks etapais.
Kitos naujienos
Šiek tiek padidinti atlyginimai socialiniams darbuotojams, planuojama jiems nupirkti automobilius, kad galėtų kasdien lankyti socialinės rizikos šeimas ir rūpintis jose augančiais vaikais.
2015 metais rajone žemės buvo pripažintos užliejamomis, tad išmoka už hektarą sumažinta perpus ir tesiekė 28 Eur. Meras priminė, kad šiais metais išmoka sieks 48 Eur už hektarą, tačiau žemės turės užliejamų statusą. Nuo 2018 metų nebeliks nepalankių ūkininkauti žemių, tik palankios ir užliejamos, tad siekti nepalankių ūkininkauti žemių statuso neapsimoka. „Nors išmoka ir mažesnė, tačiau ją ūkininkai gaus iki 2020 metų“, – kalbėjo meras. O juknaitiškiai nė neklausė, kodėl ūkininkų vietos valdžia neapgynė 2015 metais?
Meras priminė, kad Juknaičiai turi ambulatoriją ir privatų šeimos gydytojo kabinetą, tačiau likę be vaistinės.
Savivaldybė nori, kad ir Degučiuose vėl dirbtų šeimos gydytojas, o prie Šilutės ligoninės būtų prijungtas po tuo pačiu stogu veikiantis Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centras. Būtų taupiau, nesidubliuotų paslaugos. Esą tam besipriešinančių, bet tai yra tik asmeninės ambicijos…
Virgilijus Pozingis priminė, kad Juknaičiuose jau tvarkytas vaikų darželio pastato stogas, pradėti darbai bus baigti. Seniūnijos turi labai prastą techniką – traktorius, inventorių. Jų reikia tvarkant viešąsias erdves, pagelbėti prašo ir vieniši gyventojai. Savivaldybė planuoja atnaujinti šį seniūnijų technikos parką. Planuojama inventorizuoti rajono kelius ir apsispręsti, kurie iš jų liks rajono keliais, kurie atiteks kitoms žinyboms.
Nuo kovo pradžios dirbantis Šilutės policijos komisariato viršininkas Artūras Mikalauskas Juknaičių seniūniją pavadino viena iš saugiausių rajone ir retoriškai paklausė, o kaip žmonės patys jaučiasi. Rajone 40 proc. nusikalstamų veikų sudaro vagystės, 23 proc. – smurtas artimoje aplinkoje, o Juknaičių seniūnijoje pirmoji vieta tenka smurtui artimoje aplinkoje. Viršininkas priminė, kad policijos pertvarka būsianti nukreipta į tai, kad 70 proc. pareigūnų dirbtų ne kabinetuose. Nebebus apylinkės inspektorių, kriminalistų, nepilnamečių reikalų specialistų – bus tyrėjai, į kuriuos žmonės galės kreiptis visais rūpimais reikalais.
Jau tas vandens bokštas…
„Šilutės vandenų“ bendrovės direktorius Alfredas Markvaldas, nelaukdamas tradicinio Juknaičiuose klausimo, o kas bus su gyvenvietės centre byrančiu vandens bokštu, pats apie tai prakalbo. 15 metų šis bokštas nėra naudojamas. Remontas be PVM kainuotų 74 000 Eur, nugriovimas – 10 000 Eur. „Gal kas pigiau susprogdintų…“ – juokavo iš salės. Ko gero, teks aptverti tą byrantį bokštą tvorele. Kol kas bus gerai ir taip. A. Markvaldas pagyrė Juknaičių seniūnijos darbuotojus, kad ant stalo svečiams įpylę vietinio vandens su citrina, o ne kokio pirktinio. Tad jeigu jau reklamuoja „Šilutės vandenų“ produkciją, gal ir bendrovė parems Juknaičius, tapusius 2016 metų mažąja Lietuvos kultūros sostine. Savivaldybės vadovai kukliai patylėjo: mat kol kas neteko girdėti, kad Juknaičiams šia proga būtų paskyrę bent simbolinę pinigų sumą.
Vėl priminta graži Akmenų gatvė, tačiau labai duobėta, ja važiuoti vos įmanoma. V. Pozingis sakė, kad daug kas pavydėtų tokios unikalios gatvės, tačiau ūkininkai, laikantys gyvulius, važiuojantys traktoriais, išmala duobes, pribarsto mėšlo, purvo, nesaugo turto… Anot V. Pozingio, ūkiniai statiniai skirti malkoms, kitkam, bet ne gyvuliams laikyti.
Pašyšių seniūnaitė Elena Venckienė pasitikslino, ar asfaltuos kelią per Tarvydus bei greta esančius, ir išgirdo teigiamą atsakymą.
Toks tylus ir ramus buvo rajono valdžios susitikimas su juknaitiškiais. Ar žmonės čia tokie geri, ar gyvenimas jau labai geras, ar valdžia padarė tiek daug gero, kad nė klausti nėra ko?

Stasė SKUTULIENĖ

Hits: 24

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite