Ką išsirinkome į naująją Šilutės r. savivaldybės tarybą?

Vakar H. Šojaus dvare prisiekė naujieji Šilutės rajono Tarybos nariai ir pirmą kartą tiesiogiai išrinktas meras Vytautas Laurinaitis. Turime 25 narių rajono Tarybą, įskaitant ir merą, kuris yra ir Tarybos narys. Kadenciją baigusioje taryboje buvo 27 nariai. Skaičius sumažintas, nes sumažėjo rajone gyventojų. Naujoji valdžia prie rajono vairo atėjo klystkeliais…

Šilutę išgarsino skandalas
Iš 60 Lietuvos savivaldybių tik tris supurtė šiurkštūs kovo 1 d. vykusių savivaldos rinkimų pažeidimai. Tai lėmė, kad Vyriausioji rinkimų komisija panaikino kovo 1 d. ir po dviejų savaičių vykusių tiesioginių mero rinkimų rezultatus Šilutės rajone. Kažkas kažką tebetiria, kaltųjų paieška tebevyksta, tad nieko aiškaus apie pažeidėjus neišgirdę į pakartotinius Savivaldybės tarybos ir mero rinkimus rajono žmonės ėjo birželio 21 d., po dviejų savaičių tiesiogiai rinko merą. Balsuota keturis kartus, valstybės biudžetui tai kainavo dvigubai brangiau negu kitose savivaldybėse. Panašu, kad pusė iš apytiksliai 120 tūkst. eurų paaukota skaidrumo ir demokratijos paieškoms.
Galima tik stebėtis: keturis kartus balsuodami rajono žmonės meru panoro matyti tik Vytautą Laurinaitį, metus buvusį meru ir iki tol. Per visus balsavimus V. Laurinaitis gavo daugiausiai rinkėjų balsų.
Nepakeitė rinkėjai ir savo požiūrio į partijų bei kitus kandidatų į Savivaldybės tarybą sąrašus, kuriuos reitingavo tikrai atkakliai ir gerokai sumaišė kandidatų eiliškumą. Tačiau ir kovo 1 d., ir per pakartotinius rinkimus birželio 21 d. didžiausio pasitikėjimo sulaukė socialdemokratai ir partija Tvarka ir teisingumas, gavę po 6 mandatus (tvarkiečiams dar atiteko ir mero postas). Ir pakartotiniai rinkimai didesnės pergalės neatnešė konservatoriams (3 mandatai), Liberalų sąjūdžiui, Valstiečių ir žaliųjų sąjungai, visuomeniniam rinkimų komitetui „Už žmonių valdžią“ – po 2 mandatus. Vienintelis pasikeitimas po pakartotinių rinkimų tebuvo toks: Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) vietoj 2 mandatų gavo 3, o Darbo partijai iš 2 beliko 1. Į Tarybą nepateko Darbo partijos Šilutės skyriaus pirmininkas Saulius Stankevičius.
Koalicijos sutartis
Pirmadienį pasirašyta valdančiosios koalicijos sutartis: į daugumą susibūrė 6 socialdemokratai ir tiek pat partijos Tvarka ir teisingumas atstovų, 2 Valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariai, 2 visuomeninio rinkimų komiteto „Už žmonių valdžią“ atstovai bei vienas Darbo partijos narys. 17 iš 25 Tarybos narių kol kas vadintini Tarybos valdančiąja dauguma. Meras išrinktas tiesiogiai – jo Taryba jau neberinks. Vienintelio apmokamo vicemero postas turėtų atitekti socialdemokratas, taipp at ir administracijos direktorius, jo pavaduotojo vieta buvo planuojama Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovui. Opozicijoje liko 3 konservatoriai, 2 liberalsąjūdiečiai ir 3 Lietuvos laisvės sąjungos atstovai.
Tiesa, apie poziciją ir opoziciją mūsų krašte kalbėti iš anksto – nelengvas darbas. Per pasibaigusią Tarybos ketverių metų su viršum (dėl pakartotinių rinkimų) kadenciją keturis kartus keitėsi valdančiosios daugumos sudėtis, buvo išrinkti net keturi merai. Šią kadenciją lengva ranka „vartyti“ merų nebepavyks: tiesiogiai išrinktą merą galima atleisti tik už teismo sprendimu pripažintą kokį labai nedorą poelgį. Užtat susigrupavusios naujos valdančiosios daugumos galės ir toliau kaitalioti vicemerą, administracijos direktorių, jo pavaduotoją. Meras privalės paklusti daugumos valiai, nors jam tai ir labai nepatiktų.
Dauguma paprastai susiformuoja ir išsiformuoja, kai Tarybos nariai bėgioja iš vienos partijos į kitą, dėl pažadėtų postų šliejasi tai prie vienų, tai prie kitų. Anot vieno Šilutės verslininko, čia kaip su 25 žirniais ant stalo: kiek paėmęs liniuotę juos paskirstysi į daugumą ir mažumą, tiek jų ir turėsi… Juk vyrus ir moteris Savivaldybės vadovų postuose (bene pamiršome) keičia tik vienas motyvas: interesai. Galią valdžioje išlaiko tik tie, kurie laikosi principo: tu – man, aš – tau, mes – jums, jūs – mums. Netiesa? Tad pateikite bent vieno rajono vadovo atleidimo iš pareigų (mero, 2 vicemerų, administracijos direktoriaus, 2 jo pavaduotojų) konkrečią priežastį – ką padarė blogai, ko nepadarė, kur suklydo, o gal vogė, grobė, girtavo, mušėsi?..
Visi vadovai buvo keičiami „netekę politinio pasitikėjimo“. O ką tai reiškia? Gyventojui – tik viena: atleistieji iš pareigų gavo tūkstantines išeitines kompensacijas. Bet ar blogus pakeitė geresniais, per ketverius metus tą darydami net keturis kartus?
Populiarumas ar pasitikėjimas?
Balsuodami už pasirinktą kandidatų sąrašą, rinkėjai galėjo biuletenio apačioje esančiuose penkiuose langeliuose įrašyti eilės skaičius tų politikų, kurie jiems priimtiniausi. Nepaisant visų skandalų, manykime, kad taip ir buvo. Birželio 21 d. rinkti Savivaldybės tarybą turėjo teisę 38,8 tūkst. Šilutės r. žmonių.
Pateikiame Tarybos narių sąrašą pagal gautus pirmumo balsus, kurie galbūt rodo konkrečių asmenų populiarumą tarp rinkėjų ir pasitikėjimą jais: V. Laurinaitis – 1354 balsai, A. S. Nausėda – 1161, S. Kazlauskas – 862, A. Jakas – 815, A. Balčytis – 801, S. Tamašauskienė – 745, L. Uselienė – 714, S. Šeputis – 693, V. Bendaravičius – 675, A. Pupšys – 635, A. Bekeris – 616, A. Kubaitis – 608, A. Gečas – 602, V. Pavilonis – 581, J. Jatautas – 564, R. Ambrozaitis – 514, R. Stonkus – 508, V. Gečas – 482, Z. Jaunius – 464, D. Žebelienė – 442. V. Kurlianskas – 435, V. Pozingis – 376, V. Kainovaitis – 321, T. Budrikis – 289, G. Kimbrienė – 279.
Į rajono Tarybą išrinkti buvę merai V. Laurinaitis, A. Balčytis, V. Pozingis, D. Žebelienė ir A. Jakas, buvę mero pavaduotojai – A. Balčytis, V. Pozingis, V. Pavilonis, A. Gečas, buvę Savivaldybės administracijos vadovai – A. Balčytis, S. Šeputis, R. Ambrozaitis, V. Pozingis, V. Bendaravičius (dirbo Pagėgių savivaldybėje).
Ankstesnių – vienuolika
Iš buvusių 27 Tarybos narių vėl išrinkta 11. Politikos naujokais galima vadinti: L. Uselienę, S. Tamašauskienę, A. Pupšį, A. Bekerį, V. Gečą, R. Stonkų, A. Kurlianską. Anksčiau su politika jau buvo susipažinę A. S. Nausėda, Z. Jaunius, J. Jatautas, Savivaldybės administracijoje dirbo S. Šeputis, V. Bendaravičius, R. Ambrozaitis, T. Budrikis.
Du veterinarijos gydytojai Vidmantas Gečas ir Arūnas Kurlianskas deklaruoja per metus nesumokėję nė lito pajamų mokesčių, nors pirmasis uždirbęs 25 333 Lt, antrasis – 37 867 Lt. J. Jatautas deklaruoja gavęs 22 770 Lt pajamų ir taip pat nemokėjęs pajamų mokesčio. A. Balčytis deklaracijoje nurodo 66 751 Lt pajamų ir 0,00 sumokėtų mokesčių.
Tarp 25 Tarybos narių tėra 4 moterys: pedagoginį išsilavinimą turinčios D. Žebelienė, S. Tamašauskienė ir L. Uselienė bei Šilutės kredito unijos vadovė G. Kimbrienė. Socialdemokratams, Darbo partijai ir Lietuvos laisvės sąjungai (libelarams) ir Liberalų sąjūdžiui atstovaus tik vyrai.
Balsavimo rezultatai rodo, kad daugiausia rinkėjų balsų gavo tie politikai, kurie kandidatavo ir į merus. Pavyzdžiui, per birželio 21 d. vykusius tiesioginius mero rinkimus balsų gavo: V. Laurinaitis – 4379, A. Jakas – 2527 (abu dėl mero posto varžėsi antrajame ture), A. S. Nausėda – 2516, J. Jatautas – 1650, S. Tamašauskienė – 1204, D. Žebelienė – 990, V. Pozingis – 853, T. Budrikis – 598. Pirmą kartą vykus tiesioginiams merų rinkimams, partijų ir kitų kandidatų sąrašų lyderiai, kandidatavę į mero postą, dominavo rinkimų agitacijoje, dalyvavo televizijos debatuose, išplatino daug ir didelių savo plakatų, lankstinukų, dalijo dovanas ir gerokai daugiau už kandidatus į Savivaldybės tarybą bendravo su rinkėjais. Kandidatavimas į merus visiems garantavo Tarybos nario mandatą ir po rinkimų pirmąją vietą kandidatų sąraše.
Naujoji rajono Taryba ir pirmą kartą tiesiogiai išrinktas meras turi prisiekti. Priesaiką pirmą kartą savivaldos istorijoje davė 27 kadenciją baigusios rajono Tarybos nariai įskaitant po priesaikos jų išrinktą merą.
Priesaikos pabaigoje galima ištarti: „Tepadeda man Dievas“, tačiau galima to ir nesakyti. Tiek priesaikoje leista politikui pasirinkti. Neprisiekęs Tarybos narys negali eiti šių pareigų.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Dar 9,5 mln. eurų dujų balionams daugiabučiuose keisti

Energetikos ministras Dainius Kreivys pasirašė įsakymą, kuriuo numatoma „Suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimo kitais energijos šaltiniais“ programai skirti  iš valstybės biudžeto dar 9,582 mln. eurų. Kaip ir praėjusiais metais, parama vienam daugiabučio namo butui sieks iki 726 eurų. Liko 1000 daugiabučių „Šiuo metu šalyje dar yra apie 1000 daugiabučių namų, kuriuose naudojami nesaugūs dujų balionai. Skirdama virš 9 mln. eurų paramą valstybė jau trečius metus iš eilės padeda daugiabučių namų gyventojams  atsisakyti dujų balionų naudojimo buityje ir pasirinkti saugesnį

Sinoptikai įspėja: savaitgalis vėl bus vėjuotas, su krituliais ir šals

Sausio 20 d., ketvirtadienį, Lietuvą pasieks šaltasis atmosferos frontas, kuris neš kritulių, daugiausia sniego. Gausiausiai prisnigs šalies vakaruose. Pietvakarių, vakarų, vakariniuose rajonuose šiaurės vakarų vėjas bus labai stiprus, gūsiai daug kur sieks 15-20 m/s, šalies vakaruose vietomis 22-24 m/s, pajūryje įsisiautės iki 26 m/s. Daug kur sniegą pustys, vietomis kils pūga. Aukščiausia temperatūra dienos pradžioje bus nuo 1 laipsnio šalčio kai kur rytiniuose rajonuose iki 3 laipsnių šilumos prie jūros. Nuo vidurdienio temperatūra ims kristi, plikledis formuosis daugelyje rajonų. Sausio

Mokytoja, palikusi ryškų pėdsaką Šilutės istorijoje

Sausio 15-ąją, Klaipėdos krašto dieną, tuo pačiu Šilutės pirmosios gimnazijos mokytojos, direktorės, Šilutės Garbės pilietės, doc. dr. Romualdos Dobranskienės gimtadienio dieną (būtų sukakę 90 metų), Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta knyga „Mokytojos mitas“. Tai kolektyvinis darbas, sudarytas iš beveik trisdešimties žmonių prisiminimų. Gausus būrys šilutiškių, buvusių mokinių, kolegų, namiškių atėjo į biblioteką. Muzikinį foną kūrė Marijus Kučikas (pianinas) ir bardas Adas Nausėda, dainavo dukra Indrė ir anūkė Indrė Dirgėlaitė. R. Dobranskienės gyvenimo akimirkas skaidrėse atkūrė bibliotekininkė Dalia Pupšytė.

Ligonių kasos ragina klausti, o ne aklai mokėti už gydymą

Gyventojai klausia Ligonių kasų, kodėl, būdami apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gydymo įstaigose kartais turi mokėti ar primokėti už gydymą, tyrimus ar procedūras. Neretai žmonės mano turintys mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas, nes gydymo įstaigų pateikiama informacija apie mokėjimą už jas yra klaidinanti ar neaiški. Valstybinė ligonių kasa primena: kada už gydymą mokėti nereikia, kada tenka. Rūpimus klausimus Valstybinei ligonių kasai galima pateikti: el. paštu info@vlk.lt tel. (8 5) 232 2222 arba žiūrėkite šį vaizdo įrašą: https://youtu.be/T9lMmMrw9DE  Apdraustiesiems – nemokamai Apdraustieji papildomai nemokėdami

Taip pat skaitykite