Ką išsirinkome į naująją Šilutės r. savivaldybės tarybą?

Vakar H. Šojaus dvare prisiekė naujieji Šilutės rajono Tarybos nariai ir pirmą kartą tiesiogiai išrinktas meras Vytautas Laurinaitis. Turime 25 narių rajono Tarybą, įskaitant ir merą, kuris yra ir Tarybos narys. Kadenciją baigusioje taryboje buvo 27 nariai. Skaičius sumažintas, nes sumažėjo rajone gyventojų. Naujoji valdžia prie rajono vairo atėjo klystkeliais…

Šilutę išgarsino skandalas
Iš 60 Lietuvos savivaldybių tik tris supurtė šiurkštūs kovo 1 d. vykusių savivaldos rinkimų pažeidimai. Tai lėmė, kad Vyriausioji rinkimų komisija panaikino kovo 1 d. ir po dviejų savaičių vykusių tiesioginių mero rinkimų rezultatus Šilutės rajone. Kažkas kažką tebetiria, kaltųjų paieška tebevyksta, tad nieko aiškaus apie pažeidėjus neišgirdę į pakartotinius Savivaldybės tarybos ir mero rinkimus rajono žmonės ėjo birželio 21 d., po dviejų savaičių tiesiogiai rinko merą. Balsuota keturis kartus, valstybės biudžetui tai kainavo dvigubai brangiau negu kitose savivaldybėse. Panašu, kad pusė iš apytiksliai 120 tūkst. eurų paaukota skaidrumo ir demokratijos paieškoms.
Galima tik stebėtis: keturis kartus balsuodami rajono žmonės meru panoro matyti tik Vytautą Laurinaitį, metus buvusį meru ir iki tol. Per visus balsavimus V. Laurinaitis gavo daugiausiai rinkėjų balsų.
Nepakeitė rinkėjai ir savo požiūrio į partijų bei kitus kandidatų į Savivaldybės tarybą sąrašus, kuriuos reitingavo tikrai atkakliai ir gerokai sumaišė kandidatų eiliškumą. Tačiau ir kovo 1 d., ir per pakartotinius rinkimus birželio 21 d. didžiausio pasitikėjimo sulaukė socialdemokratai ir partija Tvarka ir teisingumas, gavę po 6 mandatus (tvarkiečiams dar atiteko ir mero postas). Ir pakartotiniai rinkimai didesnės pergalės neatnešė konservatoriams (3 mandatai), Liberalų sąjūdžiui, Valstiečių ir žaliųjų sąjungai, visuomeniniam rinkimų komitetui „Už žmonių valdžią“ – po 2 mandatus. Vienintelis pasikeitimas po pakartotinių rinkimų tebuvo toks: Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) vietoj 2 mandatų gavo 3, o Darbo partijai iš 2 beliko 1. Į Tarybą nepateko Darbo partijos Šilutės skyriaus pirmininkas Saulius Stankevičius.
Koalicijos sutartis
Pirmadienį pasirašyta valdančiosios koalicijos sutartis: į daugumą susibūrė 6 socialdemokratai ir tiek pat partijos Tvarka ir teisingumas atstovų, 2 Valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariai, 2 visuomeninio rinkimų komiteto „Už žmonių valdžią“ atstovai bei vienas Darbo partijos narys. 17 iš 25 Tarybos narių kol kas vadintini Tarybos valdančiąja dauguma. Meras išrinktas tiesiogiai – jo Taryba jau neberinks. Vienintelio apmokamo vicemero postas turėtų atitekti socialdemokratas, taipp at ir administracijos direktorius, jo pavaduotojo vieta buvo planuojama Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovui. Opozicijoje liko 3 konservatoriai, 2 liberalsąjūdiečiai ir 3 Lietuvos laisvės sąjungos atstovai.
Tiesa, apie poziciją ir opoziciją mūsų krašte kalbėti iš anksto – nelengvas darbas. Per pasibaigusią Tarybos ketverių metų su viršum (dėl pakartotinių rinkimų) kadenciją keturis kartus keitėsi valdančiosios daugumos sudėtis, buvo išrinkti net keturi merai. Šią kadenciją lengva ranka „vartyti“ merų nebepavyks: tiesiogiai išrinktą merą galima atleisti tik už teismo sprendimu pripažintą kokį labai nedorą poelgį. Užtat susigrupavusios naujos valdančiosios daugumos galės ir toliau kaitalioti vicemerą, administracijos direktorių, jo pavaduotoją. Meras privalės paklusti daugumos valiai, nors jam tai ir labai nepatiktų.
Dauguma paprastai susiformuoja ir išsiformuoja, kai Tarybos nariai bėgioja iš vienos partijos į kitą, dėl pažadėtų postų šliejasi tai prie vienų, tai prie kitų. Anot vieno Šilutės verslininko, čia kaip su 25 žirniais ant stalo: kiek paėmęs liniuotę juos paskirstysi į daugumą ir mažumą, tiek jų ir turėsi… Juk vyrus ir moteris Savivaldybės vadovų postuose (bene pamiršome) keičia tik vienas motyvas: interesai. Galią valdžioje išlaiko tik tie, kurie laikosi principo: tu – man, aš – tau, mes – jums, jūs – mums. Netiesa? Tad pateikite bent vieno rajono vadovo atleidimo iš pareigų (mero, 2 vicemerų, administracijos direktoriaus, 2 jo pavaduotojų) konkrečią priežastį – ką padarė blogai, ko nepadarė, kur suklydo, o gal vogė, grobė, girtavo, mušėsi?..
Visi vadovai buvo keičiami „netekę politinio pasitikėjimo“. O ką tai reiškia? Gyventojui – tik viena: atleistieji iš pareigų gavo tūkstantines išeitines kompensacijas. Bet ar blogus pakeitė geresniais, per ketverius metus tą darydami net keturis kartus?
Populiarumas ar pasitikėjimas?
Balsuodami už pasirinktą kandidatų sąrašą, rinkėjai galėjo biuletenio apačioje esančiuose penkiuose langeliuose įrašyti eilės skaičius tų politikų, kurie jiems priimtiniausi. Nepaisant visų skandalų, manykime, kad taip ir buvo. Birželio 21 d. rinkti Savivaldybės tarybą turėjo teisę 38,8 tūkst. Šilutės r. žmonių.
Pateikiame Tarybos narių sąrašą pagal gautus pirmumo balsus, kurie galbūt rodo konkrečių asmenų populiarumą tarp rinkėjų ir pasitikėjimą jais: V. Laurinaitis – 1354 balsai, A. S. Nausėda – 1161, S. Kazlauskas – 862, A. Jakas – 815, A. Balčytis – 801, S. Tamašauskienė – 745, L. Uselienė – 714, S. Šeputis – 693, V. Bendaravičius – 675, A. Pupšys – 635, A. Bekeris – 616, A. Kubaitis – 608, A. Gečas – 602, V. Pavilonis – 581, J. Jatautas – 564, R. Ambrozaitis – 514, R. Stonkus – 508, V. Gečas – 482, Z. Jaunius – 464, D. Žebelienė – 442. V. Kurlianskas – 435, V. Pozingis – 376, V. Kainovaitis – 321, T. Budrikis – 289, G. Kimbrienė – 279.
Į rajono Tarybą išrinkti buvę merai V. Laurinaitis, A. Balčytis, V. Pozingis, D. Žebelienė ir A. Jakas, buvę mero pavaduotojai – A. Balčytis, V. Pozingis, V. Pavilonis, A. Gečas, buvę Savivaldybės administracijos vadovai – A. Balčytis, S. Šeputis, R. Ambrozaitis, V. Pozingis, V. Bendaravičius (dirbo Pagėgių savivaldybėje).
Ankstesnių – vienuolika
Iš buvusių 27 Tarybos narių vėl išrinkta 11. Politikos naujokais galima vadinti: L. Uselienę, S. Tamašauskienę, A. Pupšį, A. Bekerį, V. Gečą, R. Stonkų, A. Kurlianską. Anksčiau su politika jau buvo susipažinę A. S. Nausėda, Z. Jaunius, J. Jatautas, Savivaldybės administracijoje dirbo S. Šeputis, V. Bendaravičius, R. Ambrozaitis, T. Budrikis.
Du veterinarijos gydytojai Vidmantas Gečas ir Arūnas Kurlianskas deklaruoja per metus nesumokėję nė lito pajamų mokesčių, nors pirmasis uždirbęs 25 333 Lt, antrasis – 37 867 Lt. J. Jatautas deklaruoja gavęs 22 770 Lt pajamų ir taip pat nemokėjęs pajamų mokesčio. A. Balčytis deklaracijoje nurodo 66 751 Lt pajamų ir 0,00 sumokėtų mokesčių.
Tarp 25 Tarybos narių tėra 4 moterys: pedagoginį išsilavinimą turinčios D. Žebelienė, S. Tamašauskienė ir L. Uselienė bei Šilutės kredito unijos vadovė G. Kimbrienė. Socialdemokratams, Darbo partijai ir Lietuvos laisvės sąjungai (libelarams) ir Liberalų sąjūdžiui atstovaus tik vyrai.
Balsavimo rezultatai rodo, kad daugiausia rinkėjų balsų gavo tie politikai, kurie kandidatavo ir į merus. Pavyzdžiui, per birželio 21 d. vykusius tiesioginius mero rinkimus balsų gavo: V. Laurinaitis – 4379, A. Jakas – 2527 (abu dėl mero posto varžėsi antrajame ture), A. S. Nausėda – 2516, J. Jatautas – 1650, S. Tamašauskienė – 1204, D. Žebelienė – 990, V. Pozingis – 853, T. Budrikis – 598. Pirmą kartą vykus tiesioginiams merų rinkimams, partijų ir kitų kandidatų sąrašų lyderiai, kandidatavę į mero postą, dominavo rinkimų agitacijoje, dalyvavo televizijos debatuose, išplatino daug ir didelių savo plakatų, lankstinukų, dalijo dovanas ir gerokai daugiau už kandidatus į Savivaldybės tarybą bendravo su rinkėjais. Kandidatavimas į merus visiems garantavo Tarybos nario mandatą ir po rinkimų pirmąją vietą kandidatų sąraše.
Naujoji rajono Taryba ir pirmą kartą tiesiogiai išrinktas meras turi prisiekti. Priesaiką pirmą kartą savivaldos istorijoje davė 27 kadenciją baigusios rajono Tarybos nariai įskaitant po priesaikos jų išrinktą merą.
Priesaikos pabaigoje galima ištarti: „Tepadeda man Dievas“, tačiau galima to ir nesakyti. Tiek priesaikoje leista politikui pasirinkti. Neprisiekęs Tarybos narys negali eiti šių pareigų.

Stasė SKUTULIENĖ

Hits: 60

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite