Juknaitiškiai gaivina savo gyvenvietės tvenkinį

Gegužės 8-ąją, Juknaičių bendruomenė rinkosi prie didžiojo tvenkinio, į kurį buvo įleista daugiau kaip 100 kg įvairių žuvų. Ilgus metus neprižiūrėtas: apaugęs nendrėmis, nusekęs ir be žuvies, tvenkinys atgaivintas aktyvių juknaitiškių rūpesčiu. Gyventojai planuoja įsirengti ir paplūdimį.

Apie sumanymą plačiau „Pamariui“ pasakojo Juknaičių bendruomenės narys, šio reikalo iniciatorius Povilas Barkauskas.

Juknaičių bendruomenės nariai tvenkiniui dezinfekuoti supylė pusę tonos kalkių.

Pirmiausia mintis atgaivinti Juknaičių tvenkinį kilo užkietėjusiems juknaitiškiams žvejams Kęstui ir Arnui Šerpyčiams. Šiedu ir pasiūlė P. Barkauskui įveisti tvenkinyje žuvų. Gerai viską apsvarstę vyrai ėmėsi konkrečių veiksmų. „Planavome surinkti 150 eurų, bet surinkta gerokai didesnė pinigų suma… Šių lėšų pakako visiems numatytiems darbams. Jau sutvarkėme tvenkinio rūgštingumą, apskaičiavome žuvies kiekį, kurį įsigysime“, – ketvirtadienį  informavo P. Barkauskas.

Tvenkinio valymui ir sutvarkymui reikalingos specialios žinios, kurių, anot idėjos autoriaus,  suteikė Žuvininkystės praktinio mokymo centro specialistai. Jie ir išaiškino, kad iš pradžių būtina sureguliuoti Juknaičių tvenkinio vandens rūgštingumą (Ph), tam naudojant kalkes. Anot juknaitiškio, kalkės didina deguonies koncentraciją vandenyje, kartu ir dezinfekuoja vandenį. Ilgai nelaukdami miestelio gyventojai šią savaitę į vandenį supylė kalkes – iš viso apie pusę tonos.

Vaizdas, anot P. Barkausko, buvęs įspūdingas ir tikriausiai ne visiems juknaitiškiams suprantama, kokią naudą duos vandeniui kalkės. Po šio darbo penktadienį P. Barkauskas iš Kintų parsivežė ir kartu su gyventojais į tvenkinį paleido 50 kg amūrų, 20 kg plačiakakčių, 40 kg karpių.

„Džiaugiamės, kad pavyko idėją įgyvendinti, tik baiminamės, kad kas nors žuvų iškart neišgaudytų… Norime paprašyti visų žvejų būti supratingais ir nevykti žvejoti į mūsų tvenkinį. Sukalsime lenteles su draudimais, kad negaudytų amūrų ir karpių“, – pasakojo  gyventojas.

Valyta ne kartą

Pasirodo, Juknaičių tvenkiniu rūpintasi ir anksčiau. Daugiau kaip prieš 10 metų į pagalbą juknaitiškiams suskubo Šilutės r. savivaldybė, skyrusi keliasdešimt tūkst. litų žuvims tvenkinyje įveisti. Tada į tvenkinį buvo įleista amūrų, tačiau ilgainiui dalį jų išgaudė žvejai.  „Amūrai savaime nesiveisia. Kiek jų įleidi, tiek jų ir yra. Kai Juknaičiuose buvo rengiama kanalizacija, kažkodėl ežeriukas labai nuseko… Žiemą spustelėjo šaltukas ir visos žuvys iššalo… Juknaitiškiai buvo tiesiog apstulbę, kai apie 5-6 kubinius maišus žuvų pririnkome…“,  – pasakojo P. Barkauskas. Nelikus amūrų, tvenkinyje prižėlė nendrių.

Gyventojai džiaugiasi

Sumanymą juknaitiškiai parėmė skirdami šiam reikalui nuosavų lėšų. Pasak P. Barkausko, aukota po 10, 20, 50 eurų ir daugiau. Svarbiausia: žmonės tai darė be didelių raginimų. Užteko paskelbti apie idėją mūsų Juknaičių bendruomenės grupėje ir noriai atsiliepė apie 80 esamų ar buvusių juknaitiškių. Kai kurie kurių gyventojai dar žada iš savo privačių tvenkinių padovanoti bendruomenės tvenkiniui užaugintų žuvų.

Povilas džiaugiasi galįs prisidėti įgyvendinant gražią iniciatyvą ir jau planuoja kitą žingsnį – rengs paplūdimį. „Pilsime smėlį, pjausime nendres. Panašu, kad šią vasarą mažai bus keliaujančių svetur, todėl ruošime vietą poilsiui“, – kupinas entuziazmo juknaitiškis.

Kitas tvenkinys palauks

Juknaičiuose yra dar vienas tvenkinys – juknaitiškių vadinamas mažuoju, kurį taip pat reikėtų gaivinti. „To nedarysime, nes dar negalime. Jis priklauso laukinės gamtos rezervatui. Jame peri antys, kurios yra įtrauktos į Raudonąją knygą“, – kalbėjo P. Barkauskas, pažymėdamas, kad ateityje ir mažasis tvenkinys bus sutvarkytas.

Viktorija SKUTULIENĖ

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Mokiniai po rudens atostogų savaitę mokysis nuotoliniu būdu

Vyriausybė trečiadienį nusprendė, kad po savaitę vyksiančių rudens atostogų, kurios prasidės spalio 26 dieną, mokiniai savaitę mokysis nuotoliniu būdu. „Įsigalioja, kad nuo spalio 26-osios imama dvejų savaičių nekontaktinio mokymo forma: tai yra atostogos ir nuotolinio mokymo būdas“, – Vyriausybės pasitarime teigė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė. ELTA primena, kad premjeras S. Skvernelis trečiadienį teigė, jog, atsižvelgiant į nerimą keliančią koronaviruso situaciją šalyje, tikriausiai bus teikiamas siūlymas moksleivių suplanuotas savaitės trukmės rudens atostogas ilginti iki dviejų savaičių. Visgi vėliau šios idėjos

Nuo pirmadienio 12 savivaldybių skelbiamas karantino rėžimas

Vyriausybei pritarus paskelbti karantino režimą dar 12 savivaldybių nuo pirmadienio, premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad koronaviruso situacija reikalauja priimti griežtus sprendimus. „Pasigedusiems ribojimų ir draudimų yra žinia – atitinkami ribojimai ir draudimai vėl įvedami. Situacija reikalauja priimti tam tikrus sprendimus, nors esu įsitikinęs, kad pagrindinis ir svarbiausias faktorius, kuris saugo mus ir leidžia išvengti pandemijos padarinių, yra mūsų sąmoningumas, atsakomybė ir saugos reikalavimų laikymasis. Tačiau vien to, matyt, nepakanka“, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio trečiadienį sakė S. Skvernelis. Premjeras taip

Pasirinkimas tarp vasaros ir rudens laiko – politinis

Spalio 25 dieną, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, Lietuva pereis prie žiemos laiko. Kitąmet ketinant atsisakyti šio laikrodžių sukiojimo, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad laiko persukimo klausimas yra politinis. Jis taip pat teigia, kad optimaliausias variantas Lietuvai būtų palikti sezoninį laiko persukimą. „Jei tikslas yra optimizuoti šviesių valandų skaičių, tai geriausias sprendimas yra persukti laiką. Tokiu būdu yra maksimizuojamas valandų skaičius, nes vasarą, kai dienos ilgos, galima džiaugti ilgesniais, šviesiais vakarais, o pasukus laiką žiemą rytai nebūna

Bibliotekoje surengtas robotikos čempionatas

Spalio 15-osios popietę Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje surengtas robotikos čempionatas. Dalyviai, pasitelkę vaizduotę ir išradingumą, konstravo savo asmeninį Lego EV3 Mindstorm robotą, jį suprogramavo ir pasiruošė čempionato užduotims. Robotikos užsiėmimų mokytojas, Informacijos skyriaus vyresnysis bibliotekininkas Ovidijus Normantas, vadovavęs čempionatui, nuolat padėjo visiems dalyviams, siūlė geriausius sprendimus kiekvienam, skatino ir motyvavo, nepalikdamas nė vieno be dėmesio. Pirmoji užduotis – robotų lenktynės. Jaunieji technologai išrikiavo savo robotus prie starto linijos. Užduoties tikslas buvo kuo greičiau pasiekti finišą. Išsiaiškinus, kas yra lenktynių