Juknaitiškiai gaivina savo gyvenvietės tvenkinį

Gegužės 8-ąją, Juknaičių bendruomenė rinkosi prie didžiojo tvenkinio, į kurį buvo įleista daugiau kaip 100 kg įvairių žuvų. Ilgus metus neprižiūrėtas: apaugęs nendrėmis, nusekęs ir be žuvies, tvenkinys atgaivintas aktyvių juknaitiškių rūpesčiu. Gyventojai planuoja įsirengti ir paplūdimį.

Apie sumanymą plačiau „Pamariui“ pasakojo Juknaičių bendruomenės narys, šio reikalo iniciatorius Povilas Barkauskas.

Juknaičių bendruomenės nariai tvenkiniui dezinfekuoti supylė pusę tonos kalkių.

Pirmiausia mintis atgaivinti Juknaičių tvenkinį kilo užkietėjusiems juknaitiškiams žvejams Kęstui ir Arnui Šerpyčiams. Šiedu ir pasiūlė P. Barkauskui įveisti tvenkinyje žuvų. Gerai viską apsvarstę vyrai ėmėsi konkrečių veiksmų. „Planavome surinkti 150 eurų, bet surinkta gerokai didesnė pinigų suma… Šių lėšų pakako visiems numatytiems darbams. Jau sutvarkėme tvenkinio rūgštingumą, apskaičiavome žuvies kiekį, kurį įsigysime“, – ketvirtadienį  informavo P. Barkauskas.

Tvenkinio valymui ir sutvarkymui reikalingos specialios žinios, kurių, anot idėjos autoriaus,  suteikė Žuvininkystės praktinio mokymo centro specialistai. Jie ir išaiškino, kad iš pradžių būtina sureguliuoti Juknaičių tvenkinio vandens rūgštingumą (Ph), tam naudojant kalkes. Anot juknaitiškio, kalkės didina deguonies koncentraciją vandenyje, kartu ir dezinfekuoja vandenį. Ilgai nelaukdami miestelio gyventojai šią savaitę į vandenį supylė kalkes – iš viso apie pusę tonos.

Vaizdas, anot P. Barkausko, buvęs įspūdingas ir tikriausiai ne visiems juknaitiškiams suprantama, kokią naudą duos vandeniui kalkės. Po šio darbo penktadienį P. Barkauskas iš Kintų parsivežė ir kartu su gyventojais į tvenkinį paleido 50 kg amūrų, 20 kg plačiakakčių, 40 kg karpių.

„Džiaugiamės, kad pavyko idėją įgyvendinti, tik baiminamės, kad kas nors žuvų iškart neišgaudytų… Norime paprašyti visų žvejų būti supratingais ir nevykti žvejoti į mūsų tvenkinį. Sukalsime lenteles su draudimais, kad negaudytų amūrų ir karpių“, – pasakojo  gyventojas.

Valyta ne kartą

Pasirodo, Juknaičių tvenkiniu rūpintasi ir anksčiau. Daugiau kaip prieš 10 metų į pagalbą juknaitiškiams suskubo Šilutės r. savivaldybė, skyrusi keliasdešimt tūkst. litų žuvims tvenkinyje įveisti. Tada į tvenkinį buvo įleista amūrų, tačiau ilgainiui dalį jų išgaudė žvejai.  „Amūrai savaime nesiveisia. Kiek jų įleidi, tiek jų ir yra. Kai Juknaičiuose buvo rengiama kanalizacija, kažkodėl ežeriukas labai nuseko… Žiemą spustelėjo šaltukas ir visos žuvys iššalo… Juknaitiškiai buvo tiesiog apstulbę, kai apie 5-6 kubinius maišus žuvų pririnkome…“,  – pasakojo P. Barkauskas. Nelikus amūrų, tvenkinyje prižėlė nendrių.

Gyventojai džiaugiasi

Sumanymą juknaitiškiai parėmė skirdami šiam reikalui nuosavų lėšų. Pasak P. Barkausko, aukota po 10, 20, 50 eurų ir daugiau. Svarbiausia: žmonės tai darė be didelių raginimų. Užteko paskelbti apie idėją mūsų Juknaičių bendruomenės grupėje ir noriai atsiliepė apie 80 esamų ar buvusių juknaitiškių. Kai kurie kurių gyventojai dar žada iš savo privačių tvenkinių padovanoti bendruomenės tvenkiniui užaugintų žuvų.

Povilas džiaugiasi galįs prisidėti įgyvendinant gražią iniciatyvą ir jau planuoja kitą žingsnį – rengs paplūdimį. „Pilsime smėlį, pjausime nendres. Panašu, kad šią vasarą mažai bus keliaujančių svetur, todėl ruošime vietą poilsiui“, – kupinas entuziazmo juknaitiškis.

Kitas tvenkinys palauks

Juknaičiuose yra dar vienas tvenkinys – juknaitiškių vadinamas mažuoju, kurį taip pat reikėtų gaivinti. „To nedarysime, nes dar negalime. Jis priklauso laukinės gamtos rezervatui. Jame peri antys, kurios yra įtrauktos į Raudonąją knygą“, – kalbėjo P. Barkauskas, pažymėdamas, kad ateityje ir mažasis tvenkinys bus sutvarkytas.

Viktorija SKUTULIENĖ

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kepyklose – kūčiukų kepimo įkarštis. Krosnys bus užgesintos tik Kūčių vakarą

kūčiukų

30 sunkvežimių kūčiukų – tiek jų po Lietuvą pasklis vien iš kepyklos Panevėžyje, kur pastarosiomis savaitėmis krosnys negęsta net ir naktį. Išlaikyti lietuvišką kūčiukų kepimo tradiciją – itin atsakinga užduotis. Aukščiausios rūšies miltai ir aguonos, dėmesingai maišoma ir kildinama tešla, tiksliai formuojami mažieji „duonos kepaliukai“ ir jų kelionė į milžinišką krosnį. Kiekvienas kepėjų žingsnis yra gerai pamatuotas ir apskaičiuotas. „Per gana trumpą laikotarpį turime iškepti tiek kūčiukų, kad jų užtektų trims milijonams“, – sako kepyklą Panevėžyje valdančios bendrovės „AR Maistas“

Lumpėnų bibliotekai – 70. Istoriją kuriame kartu…

„2021 m. lapkričio 25 d. Pagėgių savivaldybės administracijos Lumpėnų seniūnijos laisvalaikio salėje atgimsta praeitis ir vėl ataidi iš glūdumos buvę metai“, – šiais žodžiais prasidėjo Pagėgių savivaldybės Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazijos 7 klasės mokinio Elijaus Andriukaičio skaityta Lumpėnų bibliotekos istorijos apžvalga, prikėlusi 7-is dešimtmečius menančią bibliotekos praeitį. Istorijos vingiais Renginio metu pakeliauta istorijos vingiais – prisimintos čia dirbusios bibliotekininkės, pastatų, glaudusių Lumpėnų biblioteką, istorija, apžvelgta vykdyta veikla. Išsamios apžvalgos baigiamąjį žodį tarė šventinį jubiliejinį renginį vedusi Pagėgių sav. Vydūno viešosios

Kaip bendrauti su sudėtingais lankytojais?

Kasdien kultūros sferos specialistai neišvengiamai susiduria su sudėtingais lankytojais. Ar išties lankytojas visada būna teisus? Lapkričio 25 dieną įvykusių mokymų „Sudėtingi lankytojai: bendravimas ir aptarnavimas“ metu Šilutės rajono kultūros darbuotojai bei Palangos miesto, Kretingos, Klaipėdos rajonų bibliotekininkai sužinojo, kaip išlikti ramiu bendraujant ir nepatekti į konfliktinę situaciją. Mokymų lektorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto dėstytojas, verslo vadybos bei socialinės psichologijos profesionalas Juris Belte pateikė konfliktinių situacijų pavyzdžių ir apžvelgė bendravimo su lankytojais kultūros psichologinius aspektus. Dalyviai sužinojo apie

Sulaukėme žiemos: savaitgalį bus šalčio

Penktadienio rytą Šilutėje prireikė atidumo ir atsargumo: po vėjuoto ketvirtadienio, ypač jo vakaro, kai ir snyguriavo, iškritęs šlapias sniegas per naktį sušalo, tapo slidu. Sinoptikai praneša, kad savaitgalį taip pat sulauksime šalčio.  Penktadienio naktį slinkęs ciklonas didelę šalies dalį prausė lietumi, ūžavo smarkus vėjas, Šilutės krašte krito šlapias sniegas. Po tokio atlydžio ėmus plūsti šaltesniam orui pradėjo formuotis plikledis. Dieną irgi plūs vis šaltesnis oras, tad plikledis išsilaikys, prie ledo prišalęs sniegas vers elgtis atsargiau ir vairuotojus, ir pėsčiuosius. Temperatūra

Taip pat skaitykite