Juknaitiškiai gaivina savo gyvenvietės tvenkinį

Gegužės 8-ąją, Juknaičių bendruomenė rinkosi prie didžiojo tvenkinio, į kurį buvo įleista daugiau kaip 100 kg įvairių žuvų. Ilgus metus neprižiūrėtas: apaugęs nendrėmis, nusekęs ir be žuvies, tvenkinys atgaivintas aktyvių juknaitiškių rūpesčiu. Gyventojai planuoja įsirengti ir paplūdimį.

Apie sumanymą plačiau „Pamariui“ pasakojo Juknaičių bendruomenės narys, šio reikalo iniciatorius Povilas Barkauskas.

Juknaičių bendruomenės nariai tvenkiniui dezinfekuoti supylė pusę tonos kalkių.

Pirmiausia mintis atgaivinti Juknaičių tvenkinį kilo užkietėjusiems juknaitiškiams žvejams Kęstui ir Arnui Šerpyčiams. Šiedu ir pasiūlė P. Barkauskui įveisti tvenkinyje žuvų. Gerai viską apsvarstę vyrai ėmėsi konkrečių veiksmų. „Planavome surinkti 150 eurų, bet surinkta gerokai didesnė pinigų suma… Šių lėšų pakako visiems numatytiems darbams. Jau sutvarkėme tvenkinio rūgštingumą, apskaičiavome žuvies kiekį, kurį įsigysime“, – ketvirtadienį  informavo P. Barkauskas.

Tvenkinio valymui ir sutvarkymui reikalingos specialios žinios, kurių, anot idėjos autoriaus,  suteikė Žuvininkystės praktinio mokymo centro specialistai. Jie ir išaiškino, kad iš pradžių būtina sureguliuoti Juknaičių tvenkinio vandens rūgštingumą (Ph), tam naudojant kalkes. Anot juknaitiškio, kalkės didina deguonies koncentraciją vandenyje, kartu ir dezinfekuoja vandenį. Ilgai nelaukdami miestelio gyventojai šią savaitę į vandenį supylė kalkes – iš viso apie pusę tonos.

Vaizdas, anot P. Barkausko, buvęs įspūdingas ir tikriausiai ne visiems juknaitiškiams suprantama, kokią naudą duos vandeniui kalkės. Po šio darbo penktadienį P. Barkauskas iš Kintų parsivežė ir kartu su gyventojais į tvenkinį paleido 50 kg amūrų, 20 kg plačiakakčių, 40 kg karpių.

„Džiaugiamės, kad pavyko idėją įgyvendinti, tik baiminamės, kad kas nors žuvų iškart neišgaudytų… Norime paprašyti visų žvejų būti supratingais ir nevykti žvejoti į mūsų tvenkinį. Sukalsime lenteles su draudimais, kad negaudytų amūrų ir karpių“, – pasakojo  gyventojas.

Valyta ne kartą

Pasirodo, Juknaičių tvenkiniu rūpintasi ir anksčiau. Daugiau kaip prieš 10 metų į pagalbą juknaitiškiams suskubo Šilutės r. savivaldybė, skyrusi keliasdešimt tūkst. litų žuvims tvenkinyje įveisti. Tada į tvenkinį buvo įleista amūrų, tačiau ilgainiui dalį jų išgaudė žvejai.  „Amūrai savaime nesiveisia. Kiek jų įleidi, tiek jų ir yra. Kai Juknaičiuose buvo rengiama kanalizacija, kažkodėl ežeriukas labai nuseko… Žiemą spustelėjo šaltukas ir visos žuvys iššalo… Juknaitiškiai buvo tiesiog apstulbę, kai apie 5-6 kubinius maišus žuvų pririnkome…“,  – pasakojo P. Barkauskas. Nelikus amūrų, tvenkinyje prižėlė nendrių.

Gyventojai džiaugiasi

Sumanymą juknaitiškiai parėmė skirdami šiam reikalui nuosavų lėšų. Pasak P. Barkausko, aukota po 10, 20, 50 eurų ir daugiau. Svarbiausia: žmonės tai darė be didelių raginimų. Užteko paskelbti apie idėją mūsų Juknaičių bendruomenės grupėje ir noriai atsiliepė apie 80 esamų ar buvusių juknaitiškių. Kai kurie kurių gyventojai dar žada iš savo privačių tvenkinių padovanoti bendruomenės tvenkiniui užaugintų žuvų.

Povilas džiaugiasi galįs prisidėti įgyvendinant gražią iniciatyvą ir jau planuoja kitą žingsnį – rengs paplūdimį. „Pilsime smėlį, pjausime nendres. Panašu, kad šią vasarą mažai bus keliaujančių svetur, todėl ruošime vietą poilsiui“, – kupinas entuziazmo juknaitiškis.

Kitas tvenkinys palauks

Juknaičiuose yra dar vienas tvenkinys – juknaitiškių vadinamas mažuoju, kurį taip pat reikėtų gaivinti. „To nedarysime, nes dar negalime. Jis priklauso laukinės gamtos rezervatui. Jame peri antys, kurios yra įtrauktos į Raudonąją knygą“, – kalbėjo P. Barkauskas, pažymėdamas, kad ateityje ir mažasis tvenkinys bus sutvarkytas.

Viktorija SKUTULIENĖ

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite