Juknaitiškiai gaivina savo gyvenvietės tvenkinį

Gegužės 8-ąją, Juknaičių bendruomenė rinkosi prie didžiojo tvenkinio, į kurį buvo įleista daugiau kaip 100 kg įvairių žuvų. Ilgus metus neprižiūrėtas: apaugęs nendrėmis, nusekęs ir be žuvies, tvenkinys atgaivintas aktyvių juknaitiškių rūpesčiu. Gyventojai planuoja įsirengti ir paplūdimį.

Apie sumanymą plačiau „Pamariui“ pasakojo Juknaičių bendruomenės narys, šio reikalo iniciatorius Povilas Barkauskas.

Juknaičių bendruomenės nariai tvenkiniui dezinfekuoti supylė pusę tonos kalkių.

Pirmiausia mintis atgaivinti Juknaičių tvenkinį kilo užkietėjusiems juknaitiškiams žvejams Kęstui ir Arnui Šerpyčiams. Šiedu ir pasiūlė P. Barkauskui įveisti tvenkinyje žuvų. Gerai viską apsvarstę vyrai ėmėsi konkrečių veiksmų. „Planavome surinkti 150 eurų, bet surinkta gerokai didesnė pinigų suma… Šių lėšų pakako visiems numatytiems darbams. Jau sutvarkėme tvenkinio rūgštingumą, apskaičiavome žuvies kiekį, kurį įsigysime“, – ketvirtadienį  informavo P. Barkauskas.

Tvenkinio valymui ir sutvarkymui reikalingos specialios žinios, kurių, anot idėjos autoriaus,  suteikė Žuvininkystės praktinio mokymo centro specialistai. Jie ir išaiškino, kad iš pradžių būtina sureguliuoti Juknaičių tvenkinio vandens rūgštingumą (Ph), tam naudojant kalkes. Anot juknaitiškio, kalkės didina deguonies koncentraciją vandenyje, kartu ir dezinfekuoja vandenį. Ilgai nelaukdami miestelio gyventojai šią savaitę į vandenį supylė kalkes – iš viso apie pusę tonos.

Vaizdas, anot P. Barkausko, buvęs įspūdingas ir tikriausiai ne visiems juknaitiškiams suprantama, kokią naudą duos vandeniui kalkės. Po šio darbo penktadienį P. Barkauskas iš Kintų parsivežė ir kartu su gyventojais į tvenkinį paleido 50 kg amūrų, 20 kg plačiakakčių, 40 kg karpių.

„Džiaugiamės, kad pavyko idėją įgyvendinti, tik baiminamės, kad kas nors žuvų iškart neišgaudytų… Norime paprašyti visų žvejų būti supratingais ir nevykti žvejoti į mūsų tvenkinį. Sukalsime lenteles su draudimais, kad negaudytų amūrų ir karpių“, – pasakojo  gyventojas.

Valyta ne kartą

Pasirodo, Juknaičių tvenkiniu rūpintasi ir anksčiau. Daugiau kaip prieš 10 metų į pagalbą juknaitiškiams suskubo Šilutės r. savivaldybė, skyrusi keliasdešimt tūkst. litų žuvims tvenkinyje įveisti. Tada į tvenkinį buvo įleista amūrų, tačiau ilgainiui dalį jų išgaudė žvejai.  „Amūrai savaime nesiveisia. Kiek jų įleidi, tiek jų ir yra. Kai Juknaičiuose buvo rengiama kanalizacija, kažkodėl ežeriukas labai nuseko… Žiemą spustelėjo šaltukas ir visos žuvys iššalo… Juknaitiškiai buvo tiesiog apstulbę, kai apie 5-6 kubinius maišus žuvų pririnkome…“,  – pasakojo P. Barkauskas. Nelikus amūrų, tvenkinyje prižėlė nendrių.

Gyventojai džiaugiasi

Sumanymą juknaitiškiai parėmė skirdami šiam reikalui nuosavų lėšų. Pasak P. Barkausko, aukota po 10, 20, 50 eurų ir daugiau. Svarbiausia: žmonės tai darė be didelių raginimų. Užteko paskelbti apie idėją mūsų Juknaičių bendruomenės grupėje ir noriai atsiliepė apie 80 esamų ar buvusių juknaitiškių. Kai kurie kurių gyventojai dar žada iš savo privačių tvenkinių padovanoti bendruomenės tvenkiniui užaugintų žuvų.

Povilas džiaugiasi galįs prisidėti įgyvendinant gražią iniciatyvą ir jau planuoja kitą žingsnį – rengs paplūdimį. „Pilsime smėlį, pjausime nendres. Panašu, kad šią vasarą mažai bus keliaujančių svetur, todėl ruošime vietą poilsiui“, – kupinas entuziazmo juknaitiškis.

Kitas tvenkinys palauks

Juknaičiuose yra dar vienas tvenkinys – juknaitiškių vadinamas mažuoju, kurį taip pat reikėtų gaivinti. „To nedarysime, nes dar negalime. Jis priklauso laukinės gamtos rezervatui. Jame peri antys, kurios yra įtrauktos į Raudonąją knygą“, – kalbėjo P. Barkauskas, pažymėdamas, kad ateityje ir mažasis tvenkinys bus sutvarkytas.

Viktorija SKUTULIENĖ

 

 

 

Hits: 1306

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite