Juknaičiuose – „Visada jauni“

Taip pavadinta vasaros šventė birželio 20 d. vyko Juknaičiuose. Išvakarėse juknaitiškiai rinkosi į saviškių dramos mėgėjų spektaklį „Vaiduokliai vienkiemyje“, po to apžiūrėjo Laimos Barkauskienės siuvinių parodą. Šeštadienį šventė šurmuliavo parke.

Su LTV laidų kūrėja Zita Kelmickaitė bendravo gausus būrys Juknaičių bendruomenės moterų. Stasės Skutulienės nuotr.

 Didelio susidomėjimo sulaukė dekoratyvinių ir veislinių paukščių paroda.

Didelio susidomėjimo sulaukė dekoratyvinių ir veislinių paukščių paroda.

Oficialioji dalis
Šių metų tradicinė juknaitiškčių šventė „Visada jauni“ – pirmoji, kai seniūno pareigas eina Alfredas Gaubys. Jam su bendruomenės pirmininke Laima Barkauskiene teko garbė iškelti Juknaičių seniūnijos vėliavą, kurią atvežė žirgu kinkytoje karietoje, lydint raiteliams.
Sveikindamas į šventę susirinkusius žmones, seniūnas pasidžiaugė jų gausa ir gerais darbais. Iš vaikų rankų į padangę pakilo būrys balandžių. Prisiminta istorija, skambėjo dainos, sukosi šokėjai. Garbės knygoje pasirašė kraštotyrai pasišventusi pedagogė Zoja Jurkuvienė ir bendruomenę telkęs buvęs seniūnas Valentinas Dylertas. Zigmantas Dokšas apdovanojo šeimos konkurso „Duona ir grožis iš vienų rankų“ nugalėtojus Nijolę ir Joną Žemaičius. Seimo nario Artūro Skardžiaus dovanos įteiktos gražiausią sodybą išpuoselėjusiems Rasai ir Gintautui Vaičiuliams. Pagerbta darni gausi šeima – Violetos ir Alvido Šimelionių įsteigtą prizą atsiėmė Beržiniai: Raminta, Deivydas, Gintarė, Lina ir Virginijus. Sveikino Seimo pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis, Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Algirdas Balčytis.
Šįkart Juknaičiai sulaukė ir LTV dėmesio. „Ryto suktinio“ laidos kūrėja Zita Kelmickaitė, kalbindama Juknaičių bendruomenės žmones, prisipažino: „Čia norėčiau gyventi…“ O moterys nestokojo argumentų, kodėl Juknaičiai yra kitokie, kodėl čia tiek parkelių, alėjų, skulptūrų, kodėl čia linksma, gera, jauku.

Bulvinių blynų kepėjomas nė dūmai akių negraužė – jų nuotaika buvo gera.

Jaunieji juknaitiškiai nedrąsiai ėmė į rankas balandžius, kurie netrukus pakilo į dangų.

Linksmybės
Kūlynų medžiotojų būrelio vyrai nepagailėjo žvėrienos – prie kunkuliuojančio sriubos puodo sukosi rusniškis Raimondas Plikšnys. Pašyšių ir Menklaukių seniūnaitijų kiemelyje stalas buvo nukrautas tieka vaišių, kad net akys raibo. Neatsiliko ir Leitgirių, Juknaičių bendruomenės. Šėrių seniūnaitijos kiemelyje rūko dūmai – čia moterys didžiulėje keptuvėje kepė bulvinius blynus ir karštus vertė į lėkštes bei vaišino kiekvieną. Ant vieno vaišių stalo buvo net keptas paršiukas.
Smalsuoliai ėjo palei dešimtis gardelių ir apžiūrinėjo dekoratyvinius paukščius – vištas, gaidžius, kurie plyšavo nesustodami, įspūdingo grožio balandžius. Svečiai Iš Palangos zoologijos sodo atvežė ypatingą parodą – stikliniuose induose įkurdintus vorą paukštininką, skorpioną, tarakoną, šimtakojį ir kt. Egzotiniai nariuotakojai labiausiai domino vaikus.
Senovės dvaro šokių pademonstravo vyresniųjų šokėjų kolektyvas „Juknaičiai“ (vadovė Loreta Černeckienė), sulaukta Solveigos Mockienės vadovaujamo šokių kolektyvo „Rusnietis“. Juknaičių moterų vokalinis ansamblis „Vėjūnė“, vadovaujamas Jūratės Šukienės, traukė romansus. Žiūrovai gausiai plojo Juknaičių pagrindinės mokyklos folkloro kolektyvui, kuriam vadovauja R. Gailiuvienė, taip pat Jūratės Šukienės vadovaujam mokyklos chorui, gitaristams. Vakare sulaukta ir Lietuvos scenos žvaigždžių, ugnies šou, fejerverkų.

„Pamario“ inf.

Hits: 69

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite