Juknaičių savarankiško gyvenimo namai – sutvarkyti ir gražesni

Juknaičių savarankiško gyvenimo namuose įsikūrę 24 gyventojai neslepia džiaugsmo – po remonto šis pastatas labai pasikeitė, pagražėjo, radosi daugiau būstų, naujų kaimynų, pigiau kainuos paslaugos ir gyventi čia esą mieliau. Naujuose butuose apsigyvenę žmonės ypač laimingi – juk turi savo pastogę, savo kampelį, ko ilgai laukė ir apie ką svajojo.

Prieš remontą buvo 16 butų, po jo įrengti 24 vienviečiai kambariai.

Butuose – po du ar po vieną
Tik prieš mėnesį, į šiuos Juknaičių savarankiško gyvenimo namus įsikėlė naujas gyventojas Audrius Šikšnius, gyvenęs Šilutės socialinių paslaugų centre. Vyras labai laimingas – nuo šiol turi savo namus. Jis gyvena naujame, švariame, sutvarkytame bute. Jo teigimu, gyvenimo sąlygos labai geros: „Aš čia gyvenu mėnesį ir skųstis neturiu dėl ko. Gerai gyvenau ir Socialinių paslaugų centre Šilutėje, tačiau dabar mano gyvenimo sąlygos dar geresnės“.
Jis pasakojo, jog Juknaičių savarankiško gyvenimo namuose jaučiasi puikiai. Bute įsikūrė vienas, gali užsiimti mėgstama veikla, turi savo asmeninę erdvę. A. Šikšnius – žinomas Pamario krašte žmogus: rašo eilėraščius, yra išleidęs ne vieną poezijos rinkinį, publikuojami jo prozos kūriniai. Tad jam labai svarbu, kai gali dirbti vienas, kai niekas neblaško. Tačiau kitiems mieliau turėti kaimyną. Tad galima ir rinktis.
Patogumų čia netrūksta: ir virtuvė, ir dušas… „Aš gyvenu vienas, bet dėl to tik geriau. Aš turiu savo erdvę, kurios nereikia su niekuo dalintis. Be to, kaimynai labai geri – netriukšmauja“, – sakė A. Šikšnius.
Juknaičių savarankiško gyvenimo namuose apgyvendinti ir senyvo amžiaus bei suaugę neįgalūs žmonės, kuriais rūpinasi socialinio darbuotojo padėjėja Gintarė Šerpytienė. Anot jos, žmonės čia gyvena kaip namuose. „Jie patys gaminasi valgį, moka mokesčius, užsiima tuo, kas prie širdies, o jei reikia pagalbos, mielai padedu. Be to, jie nėra čia įkalinti, todėl nebūtina visą dieną praleisti bute ar kitoje vietoje – gali eiti pasivaikščioti, leisti laiką pagal savo norus“, – patikino G. Šerpytienė.
Savarankiško gyvenimo namų gyventojams teikiamos informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, apgyvendinimo, kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymo palaikymo paslaugos. Senyvo amžiaus žmonėms padedama tvarkyti pinigų apskaitą, perkant ir mokant mokesčius, planuojant ir atliekant namų ruošos darbus, prižiūrint vaikus ar bendraujant.

Vos prieš mėnesį jaukiai įsikūręs Juknaičių savarankiško gyvenimo namuose A. Šikšnius tuo labai patenkintas.

Pigesnis išlaikymas ir ramybė
Pagal Europos Sąjungos 2007-2013 metų struktūrinių fondų paramos programą įgyvendintas projektas „Juknaičių savarankiško gyvenimo namų pastato paprastasis remontas“. Projektą vykdė Šilutės rajono savivaldybės administracija. Įgyvendinant Europos Sąjungos ir šalies biudžeto lėšomis finansuotą projektą, investuota per 29 tūkst. eurų, padaryta daug svarbių darbų: buvo rekonstruotas pastato stogas, apšiltinti pamatai ir fasado sienos, pakeisti langai, durys, suremontuotos vidaus patalpos, įrengtas šilumos punktas, vandentiekis, šildymo ir suspausto oro vamzdynai, žaibosaugos sistema, priešgaisrinė signalizacija, sutvarkyti laiptai. Pradėjus remontą paaiškėjo ir tai, kad koridoriuose labai prasta grindų būklė, todėl teko sutvarkyti ir jas. Bendras sutvarkytų vidaus patalpų plotas apie 869 kv. m.
Juknaičių savarankiško gyvenimo namų pastatas funkcionuoja nuo 1990 metų. Nors pastatas ir buvo remontuotas, tačiau neatitiko reikalavimų, o ir pastatytas buvo iš nešiuolaikiškų statybinių medžiagų, menkai belaikė šilumą, buvo ir kitų trūkumų. Šilutės socialinių paslaugų centro, kuriam priklauso Juknaičių savarankiško gyvenimo namai, direktorė Rasa Jakienė patikino, jog pastatas nebuvo ekonomiškas, o ir išlaikymo sąnaudos buvo didelės. Atsižvelgiant į vis didėjantį socialinio aptarnavimo paslaugų poreikį, taip pat į tai, kad išlaikyti dviejų kambarių butą vienam asmeniui yra brangu, dviejų kambarių butai pertvarkyti į vieno kambario butus. R. Jakienės teigimu, prieš remontą situacija buvo kiek kitokia: butuose gyveno po du žmones. „Po remonto darbų, kai iš vieno dviejų kambarių buto buvo padaryti du atskiri butai, kai kurie gyventojai nebuvo patenkinti. Tačiau dabar viskas kitaip – gyventojai džiaugiasi, jog yra patys sau šeimininkai, buto nereikia dalintis su kitu asmeniu“, – patikino R. Jakienė.
Juknaičių savarankiško gyvenimo namų pastate prieš remontą buvo 16 butų, po jo įrengti 24 vienviečiai butai.
Atlikus pastato remonto darbus, sumažėjo eksploatacijos, energijos sąnaudos. Įrengus daugiau mažesnio ploto butų, gyventojams atpigo patalpų išlaikymas.
Projektas, įgyvendintas tvarkant Juknaičių savarankiško gyvenimo namus, svarbus ir tuo, kad taip teikiama, pagalba išskirtinių socialinių grupių žmonėms – pagyvenusiems, neįgaliems. Dabar šie asmenys turi visas reikiamas sąlygas gyventi pilnavertį gyvenimą, integruotis į visuomenę, leisti dienas tarsi savo namų aplinkoje, savarankiškai tvarkyti buitį, turėti pagal savo norą sutvarkytas jaukias gyvenamąsias patalpas.

Viktorija ŠIMKUTĖ

Hits: 303

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite