Joninės ant Rambyno primena šventės ištakas

fondasJoninės trumpiausią vasaros naktį ant Rambyno nuaidėjo jau 119-ą kartą. Per daugelį metų keitėsi šios šventės formos – Vydūno laikais čia giedodavo lietuvaičių chorai, sovietmečiu šurmuliuodavo vakaruškos, dabar grįžtama atgalios, bandoma atgaivinti senąsias šios šventės tradicijas. Antradienį Rambyno Joninių šventėje būta ir senųjų Mažosios Lietuvos švenčių tradicijų, ir solidžių chorų programos.

Folkloro kolektyvai kupoliavo, dainas traukė, Nemunu Jonių vainikus plukdė.

Kapelijos atplaukė laivu
Folkloro kolektyvų dainas traukiančių atlikėjų balsai aidėjo virš Nemuno, susirinkusieji spėliojo, iš kur tie balsai sklinda? Viskas paaiškėjo, kai iš už vingio nuo Bitėnų Pagėgių turizmo ir informacijos centro laivas „Skalva“, pilnas linksmų folklorininkų.
Šventę pradėjo etnografiniai kolektyvai Rambyno kalno papėdėje plytinčiose Nemuno užliejamose lankose leidosi žolynų rinkti – kupoliauti, iš surinktų pievų žiedų vainikus pynė ir vėliau plukdė juos Nemunu, skambias dainas traukė ir šokti susirinkusius kvietė. Pagal Mažosios Lietuvos paprotį į puokštes ar kupolinius vainikus nuo senų senovės dėdavo smilgas, mat tikėta, kad jos turtus neša, dilgėles, nes saugo nuo priešų, sėkmę nešančius žydinčius česnakus bei raudonuosius dobilus, padedančius jaunikį susirasti…
Kupoliavimo apeigose dalyvavo folkloro kolektyvai iš Šakių, Tauragės, Šilutės ir Pagėgių.
Įžiebtas Rambyno aukuras
Po kupoliavimo, dainų ir žaidimų kalno papėdėje folklorininkai su žiūrovais kopė į Rambyną, kur šventės pradžią tradiciškai žymi iškilmingai įžiebiamas Rambyno aukuras. Šiemet garbė įžiebti šventinę ugnį buvo suteikta 2014 metų Pagėgių garbės piliečiui, istorikui, habilituotam mokslų daktarui, profesoriui, M. Jankaus muziejaus įkūrimo iniciatoriui ir globėjui Domui Kaunui.
„Pirmą kartą švenčiu Jonines ant Rambyno kalno. Džiaugiuosi, kad esu pakviestas į šventę, kuri čia švenčiama daugybę metų…“ – sakė D. Kaunas, priminęs senas kalbas apie paminklą Kristijonui Donelaičiui, kuris galėtų atsirasti ant Rambyno, nuo kurio viršūnės matosi kraštas, kuriame gyveno ir kūrė Tolminkiemio sielų ganytojas K. Donelaitis.
„Reikėtų susiimti ir pabaigti pradėtą darbą. Šiandieną noriu pasėti mintį, kad ateityje ji virstų realybe“, – kalbėjo susirinkusiems profesorius D. Kaunas.
Prieš trejetą metų Rambyno kalno aukurą sukūrė garsus skulptorius Regimantas Midvikis, kurį šiemet visa Lietuva su liūdesiu palydėjo amžinybėn. Nebeliko ir kai kurių asmenybių, kurioms buvo suteikta garbė įžiebti Rambyno kalno aukurą. Mero Virginijaus Komskio prašymu jų šviesų atminimą susirinkusieji pagerbė tylos minute.
Plaikstėsi vėliavos
Šventės atidarymo metu, nuo Rambyno alkakalnio į pievą buvo ištiestos Didžiosios ir Mažosios Lietuvos vėliavų spalvų juostos. Greta plevėsavo visų penkių Pagėgių seniūnijų vėliavos. Iškilmingos ceremonijos metu jas atnešė tautiniais rūbais pasipuošę seniūnai.
Po trumpų pasveikinimo iškilmingų šventės dalyviai susibūrė aikšteje, kur laukė koncertinė chorų programa. Ji buvo įspūdinga. Koncertą pradėjo Pagėgių savivaldybės meno ir sporto mokyklos jaunių choras (vad. Regina Paliokienė ir Evelina Norkienė) ir Pagėgių pradinės mokyklos jaunučių choras „Unisonas“ (vad. Irena Ubartienė). Muzikos gurmanai gėrėjosi Kauno valstybinio choro ir aktoriaus Dainiaus Svobono parengta programa (meno vadovas ir dirigentas Petras Bingelis). Po to aidėjo įspūdingi Stanislavo Stavickio (Stano) vadovaujamo Lietuvos aklųjų choro balsai.
Praalkusieji galėjo užkrimsti Mociškių bendruomenės keptų blynų su arbata, už simbolinį eurą sukirsti lėkštę sočios košės, gurkštelti giros, o lauktuvėms galėjo nusipirkti medaus, šviežių braškių ar kokį taitodailės dirbinį.
Kalną užklojus sutemoms ir sužibus Joninių laužo liepsnoms, griežė liaudiškos muzikos kapela „Vaivorykštė“ (vad. Valdas Armonas) ir šoko liaudiškų šokių kolektyvas „Marguva“ (vad. Gražina Paliokienė). Vėliau gegužinę tęsė grupė „Tequila“. Po pusiaunakčio vyko tradicinės eitynės raganų keliais, kurių metu ištvermingiausi šventės dalyviai traukė į M. Jankaus muziejų. Jurbarko rajono kultūros centro, Skirsnemunės skyriaus mėgėjų teatras vaidino Moljero „Tariamą ligonį“ (vad. Birutė Šneiderienė).
Paryčiais nuskambėjo naktinis koncertas su dainuojamosios poezijos atlikėju Andriumi Kaniava. Ištvermingiausi paparčio žiedo ieškotojai saulei tekant galėjo nusiprausti ryto rasoje ir papusryčiauti M. Jankaus muziejuje.

Simonas SKUTULAS

Rambyno alkakanio šlaite plaikstėsi Pagėgių krašto seniūnijų vėliavos.

Joninių vakarą panelės pievose žolynus rinko, iš jų vainikėlius pynė ir burtais ateitį aiškinosi.

Joninių vakarą panelės pievose žolynus rinko, iš jų vainikėlius pynė ir burtais ateitį aiškinosi.

Aukurą įžiebė 2014 m. Pagėgių krašto Garbės pilietis Domas Kaunas.

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Geriausias automobilis šiuolaikinei šeimai – miesto visureigis

Į klausimą, koks automobilis geriausiai tinka lietuviškai šeimai, atsakyti gali tik pačios šeimos, žinančios, kur renkantis reikia sudėti visus akcentus: ar skaičiuoti litrus bagažinėje, ar matuoti erdvę ant galinės sėdynės, ar patikrinti, kiek telefono įkrovos lizdų salone. Dėl šios priežasties „Lietuvos metų automobilio 2020“ nominaciją – „Šeimos automobilį 2020“ – rinkti patikėta ne kam kitam, o šeimoms, į specialius automobilių bandymus atkeliavusioms iš visos Lietuvos. „Šeimos automobilis 2020“ – viena iš svarbiausių „Lietuvos metų automobilio 2020“ rinkimų nominacijų, mėgstama tiek

E.skautas – šių dienų superherojus

Įgyvendinant projektą „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ sukurtas e.skautų tinklas, skirtas 14-29 metų jaunimui, norinčiam dalyvauti savanoriškoje veikloje ir gebančiam naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis. Vydūno viešosios bibliotekos interneto svetainėje bei Facebook paskyroje paviešinus informaciją apie kuriamą e.skautų tinklą ir pakvietus Pagėgių krašto jaunimą aktyviai prie jo jungtis, Vydūno viešojoje bibliotekoje, Kentrių, Lumpėnų, Piktupėnų bei Žukų filialuose užsiregistravo 20 jaunuolių iš Algimanto Mackaus gimnazijos, Piktupėnų pagrindinės mokyklos, Vilkyškių J. Bobrovskio gimnazijos bei kitur. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios

„Prašom prekių apžiūrėti, turguje paklegėti“

Tikriausiai bent viena ausimi esate girdėję, kad nuo pat XVI a. pabaigos Šilutę lydėjo vienintelis įvaizdis – miestelis, kur vyksta milžiniški turgūs. Į juos susirinkdavo ir vietinių gyventojų, ir žemaičių, ir užsienio pirklių, kuriuose žmonės parduodavo ir įsigydavo žemės ūkio produktų, žvejybos laimikio, pramonės prekių, knygų, rankdarbių ir kitko, bendraudavo ir pramogaudavo. Tokios prekyvietės išsilaikė iki pat Antrojo pasaulinio karo, o nuo 1944 m. sumenko, jų veiklą labai apribojo sovietinio ekonominio-ūkinio režimo įvedimas. Parodoje pabandėme atkurti senojo klestinčio turgaus šurmulį

Emigrantai keičia tradicijas

Per dešimt mėnesių Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruoti 384 naujagimiai, 486 mirę asmenys, 333 santuokos ir 134 ištuokos. Spalį sulaukta 35 naujagimių, mirė 50 asmenų, susituokė 20 porų, iširo 14 šeimų. Naujagimių gausa išsiskyrė liepa, jų užregistruota 60: 30 berniukų ir tiek pat mergaičių. Po 44 naujagimius registruota balandį ir birželį. Po 50 asmenų į Amžinybę išėjo spalį ir balandį. Sausį jų buvo net 55. Po 52 – kovą ir birželį. Tik vienintelį liepos mėnesį sulaukta 60 naujagimių,