Joninės ant Rambyno primena šventės ištakas

fondasJoninės trumpiausią vasaros naktį ant Rambyno nuaidėjo jau 119-ą kartą. Per daugelį metų keitėsi šios šventės formos – Vydūno laikais čia giedodavo lietuvaičių chorai, sovietmečiu šurmuliuodavo vakaruškos, dabar grįžtama atgalios, bandoma atgaivinti senąsias šios šventės tradicijas. Antradienį Rambyno Joninių šventėje būta ir senųjų Mažosios Lietuvos švenčių tradicijų, ir solidžių chorų programos.

Folkloro kolektyvai kupoliavo, dainas traukė, Nemunu Jonių vainikus plukdė.

Kapelijos atplaukė laivu
Folkloro kolektyvų dainas traukiančių atlikėjų balsai aidėjo virš Nemuno, susirinkusieji spėliojo, iš kur tie balsai sklinda? Viskas paaiškėjo, kai iš už vingio nuo Bitėnų Pagėgių turizmo ir informacijos centro laivas „Skalva“, pilnas linksmų folklorininkų.
Šventę pradėjo etnografiniai kolektyvai Rambyno kalno papėdėje plytinčiose Nemuno užliejamose lankose leidosi žolynų rinkti – kupoliauti, iš surinktų pievų žiedų vainikus pynė ir vėliau plukdė juos Nemunu, skambias dainas traukė ir šokti susirinkusius kvietė. Pagal Mažosios Lietuvos paprotį į puokštes ar kupolinius vainikus nuo senų senovės dėdavo smilgas, mat tikėta, kad jos turtus neša, dilgėles, nes saugo nuo priešų, sėkmę nešančius žydinčius česnakus bei raudonuosius dobilus, padedančius jaunikį susirasti…
Kupoliavimo apeigose dalyvavo folkloro kolektyvai iš Šakių, Tauragės, Šilutės ir Pagėgių.
Įžiebtas Rambyno aukuras
Po kupoliavimo, dainų ir žaidimų kalno papėdėje folklorininkai su žiūrovais kopė į Rambyną, kur šventės pradžią tradiciškai žymi iškilmingai įžiebiamas Rambyno aukuras. Šiemet garbė įžiebti šventinę ugnį buvo suteikta 2014 metų Pagėgių garbės piliečiui, istorikui, habilituotam mokslų daktarui, profesoriui, M. Jankaus muziejaus įkūrimo iniciatoriui ir globėjui Domui Kaunui.
„Pirmą kartą švenčiu Jonines ant Rambyno kalno. Džiaugiuosi, kad esu pakviestas į šventę, kuri čia švenčiama daugybę metų…“ – sakė D. Kaunas, priminęs senas kalbas apie paminklą Kristijonui Donelaičiui, kuris galėtų atsirasti ant Rambyno, nuo kurio viršūnės matosi kraštas, kuriame gyveno ir kūrė Tolminkiemio sielų ganytojas K. Donelaitis.
„Reikėtų susiimti ir pabaigti pradėtą darbą. Šiandieną noriu pasėti mintį, kad ateityje ji virstų realybe“, – kalbėjo susirinkusiems profesorius D. Kaunas.
Prieš trejetą metų Rambyno kalno aukurą sukūrė garsus skulptorius Regimantas Midvikis, kurį šiemet visa Lietuva su liūdesiu palydėjo amžinybėn. Nebeliko ir kai kurių asmenybių, kurioms buvo suteikta garbė įžiebti Rambyno kalno aukurą. Mero Virginijaus Komskio prašymu jų šviesų atminimą susirinkusieji pagerbė tylos minute.
Plaikstėsi vėliavos
Šventės atidarymo metu, nuo Rambyno alkakalnio į pievą buvo ištiestos Didžiosios ir Mažosios Lietuvos vėliavų spalvų juostos. Greta plevėsavo visų penkių Pagėgių seniūnijų vėliavos. Iškilmingos ceremonijos metu jas atnešė tautiniais rūbais pasipuošę seniūnai.
Po trumpų pasveikinimo iškilmingų šventės dalyviai susibūrė aikšteje, kur laukė koncertinė chorų programa. Ji buvo įspūdinga. Koncertą pradėjo Pagėgių savivaldybės meno ir sporto mokyklos jaunių choras (vad. Regina Paliokienė ir Evelina Norkienė) ir Pagėgių pradinės mokyklos jaunučių choras „Unisonas“ (vad. Irena Ubartienė). Muzikos gurmanai gėrėjosi Kauno valstybinio choro ir aktoriaus Dainiaus Svobono parengta programa (meno vadovas ir dirigentas Petras Bingelis). Po to aidėjo įspūdingi Stanislavo Stavickio (Stano) vadovaujamo Lietuvos aklųjų choro balsai.
Praalkusieji galėjo užkrimsti Mociškių bendruomenės keptų blynų su arbata, už simbolinį eurą sukirsti lėkštę sočios košės, gurkštelti giros, o lauktuvėms galėjo nusipirkti medaus, šviežių braškių ar kokį taitodailės dirbinį.
Kalną užklojus sutemoms ir sužibus Joninių laužo liepsnoms, griežė liaudiškos muzikos kapela „Vaivorykštė“ (vad. Valdas Armonas) ir šoko liaudiškų šokių kolektyvas „Marguva“ (vad. Gražina Paliokienė). Vėliau gegužinę tęsė grupė „Tequila“. Po pusiaunakčio vyko tradicinės eitynės raganų keliais, kurių metu ištvermingiausi šventės dalyviai traukė į M. Jankaus muziejų. Jurbarko rajono kultūros centro, Skirsnemunės skyriaus mėgėjų teatras vaidino Moljero „Tariamą ligonį“ (vad. Birutė Šneiderienė).
Paryčiais nuskambėjo naktinis koncertas su dainuojamosios poezijos atlikėju Andriumi Kaniava. Ištvermingiausi paparčio žiedo ieškotojai saulei tekant galėjo nusiprausti ryto rasoje ir papusryčiauti M. Jankaus muziejuje.

Simonas SKUTULAS

Rambyno alkakanio šlaite plaikstėsi Pagėgių krašto seniūnijų vėliavos.

Joninių vakarą panelės pievose žolynus rinko, iš jų vainikėlius pynė ir burtais ateitį aiškinosi.

Joninių vakarą panelės pievose žolynus rinko, iš jų vainikėlius pynė ir burtais ateitį aiškinosi.

Aukurą įžiebė 2014 m. Pagėgių krašto Garbės pilietis Domas Kaunas.

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pasak entnologo L. Klimkos, iki Šeštinių dera viską pasėti

Paskutinį pavasario mėnesį paprastai švenčiame ir dvi kilnojamąsias katalikų bažnyčios šventes – Šeštines ir Sekmines. Šeštinės – Kristaus dangun įžengimo šventė, kilnojama pagal Velykų laiką tarp gegužės 4 ir birželio 2 d., būna šeštosios savaitės po Velykų ketvirtadienį. Tai privaloma šventė tikintiesiems. Kryžiaus dienos Pirmosios trys tos savaitės dienos pažymimos kaip taikos, sveikatos ir derliaus maldavimų dienos. Šios dienos dar buvo vadintos Kryžiaus dienomis. Kadaise Lietuvos kaimuose visas tas dienas žmonių būriai giedodami litanijas eidavo melstis prie kaimo kryžių. Jie

Vyriausybė pritarė, kad medžiotojams būtų privaloma drausti civilinę atsakomybę

Vyriausybė pritarė Seimo siūlymui įvesti privalomą civilinį draudimą kiekvienam medžiotojui. Tačiau siūlo nustatyti vėlesnę šios prievolės įsigaliojimo datą ir numatyti instituciją, kuri vykdys priežiūros funkciją. „Medžiotojai turi apsidrausti, nes tai apsaugos juos pačius nuo įvairių sudėtingų situacijų, kuriose jie gali atsidurti įvykus nelaimei medžioklės metu. Todėl šis sprendimas yra tikrai prasmingas“, – komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Medžioklės įstatyme įtvirtinus pareigą medžiotojams draustis civilinės atsakomybės draudimu bus garantuojamas žalos atlyginimas tretiesiems asmenims, jei jiems, jų sveikatai ar turtui būtų padaryta

Meldinių nendrinukių sutiktuvės Šyšos polderyje

Po kelių metų pertraukos, birželio 1 d. Šyšos polderyje vyks meldinių nendrinukių sutiktuvės. Šį paukštį saugantys ūkininkai ir gamtos mylėtojai kviečiami 12 val. prie Šyšos polderio 2-osios siurblinės, kur, ragaujant skanias vaišes ir klausantis supančios gamtos garsų, vyks neformalus bendravimas su gamtininkais, bus aptariamos šios rūšies apsaugos naujovės, diskutuojama apie ūkininkams iškylančias problemas. Vakare (nuo 19 val.) susirinkusieji bus kviečiami pasitikti saulėlydį klausantis meldinių nendrinukių Šyšos polderio pievose. Išvykimas 19 val. nuo Šyšos polderio 2-osios (naujosios) siurblinės. „Nekantraujame po visų

Pasak VMI, šilutiškiai už 2021 metus dar nesumokėjo beveik 186,8 tūkst. eurų GPM

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad beveik 900 Šilutės r. savivaldybės gyventojų gegužės–birželio mėnesiais sulauks pranešimų apie deklaruotą ir laiku nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį (GPM) už 2021 m., kurį reikėjo sumokėti iki gegužės 2 d. Šilutiškiai už praėjusius metus bendrai skolingi 186,8 tūkst. eurų GPM. VMI gyventojus apie turimas skolas informuoja savo iniciatyva per Mano VMI, o nesinaudojančius e.paslaugomis – paštu. „Didžioji dalis mokesčių mokėtojų mokesčius deklaruoja ir sumoka laiku, dėkojame jiems. Visgi kasmet turime ir vėluojančių.

Taip pat skaitykite