Joninės ant Rambyno primena šventės ištakas

fondasJoninės trumpiausią vasaros naktį ant Rambyno nuaidėjo jau 119-ą kartą. Per daugelį metų keitėsi šios šventės formos – Vydūno laikais čia giedodavo lietuvaičių chorai, sovietmečiu šurmuliuodavo vakaruškos, dabar grįžtama atgalios, bandoma atgaivinti senąsias šios šventės tradicijas. Antradienį Rambyno Joninių šventėje būta ir senųjų Mažosios Lietuvos švenčių tradicijų, ir solidžių chorų programos.

Folkloro kolektyvai kupoliavo, dainas traukė, Nemunu Jonių vainikus plukdė.

Kapelijos atplaukė laivu
Folkloro kolektyvų dainas traukiančių atlikėjų balsai aidėjo virš Nemuno, susirinkusieji spėliojo, iš kur tie balsai sklinda? Viskas paaiškėjo, kai iš už vingio nuo Bitėnų Pagėgių turizmo ir informacijos centro laivas „Skalva“, pilnas linksmų folklorininkų.
Šventę pradėjo etnografiniai kolektyvai Rambyno kalno papėdėje plytinčiose Nemuno užliejamose lankose leidosi žolynų rinkti – kupoliauti, iš surinktų pievų žiedų vainikus pynė ir vėliau plukdė juos Nemunu, skambias dainas traukė ir šokti susirinkusius kvietė. Pagal Mažosios Lietuvos paprotį į puokštes ar kupolinius vainikus nuo senų senovės dėdavo smilgas, mat tikėta, kad jos turtus neša, dilgėles, nes saugo nuo priešų, sėkmę nešančius žydinčius česnakus bei raudonuosius dobilus, padedančius jaunikį susirasti…
Kupoliavimo apeigose dalyvavo folkloro kolektyvai iš Šakių, Tauragės, Šilutės ir Pagėgių.
Įžiebtas Rambyno aukuras
Po kupoliavimo, dainų ir žaidimų kalno papėdėje folklorininkai su žiūrovais kopė į Rambyną, kur šventės pradžią tradiciškai žymi iškilmingai įžiebiamas Rambyno aukuras. Šiemet garbė įžiebti šventinę ugnį buvo suteikta 2014 metų Pagėgių garbės piliečiui, istorikui, habilituotam mokslų daktarui, profesoriui, M. Jankaus muziejaus įkūrimo iniciatoriui ir globėjui Domui Kaunui.
„Pirmą kartą švenčiu Jonines ant Rambyno kalno. Džiaugiuosi, kad esu pakviestas į šventę, kuri čia švenčiama daugybę metų…“ – sakė D. Kaunas, priminęs senas kalbas apie paminklą Kristijonui Donelaičiui, kuris galėtų atsirasti ant Rambyno, nuo kurio viršūnės matosi kraštas, kuriame gyveno ir kūrė Tolminkiemio sielų ganytojas K. Donelaitis.
„Reikėtų susiimti ir pabaigti pradėtą darbą. Šiandieną noriu pasėti mintį, kad ateityje ji virstų realybe“, – kalbėjo susirinkusiems profesorius D. Kaunas.
Prieš trejetą metų Rambyno kalno aukurą sukūrė garsus skulptorius Regimantas Midvikis, kurį šiemet visa Lietuva su liūdesiu palydėjo amžinybėn. Nebeliko ir kai kurių asmenybių, kurioms buvo suteikta garbė įžiebti Rambyno kalno aukurą. Mero Virginijaus Komskio prašymu jų šviesų atminimą susirinkusieji pagerbė tylos minute.
Plaikstėsi vėliavos
Šventės atidarymo metu, nuo Rambyno alkakalnio į pievą buvo ištiestos Didžiosios ir Mažosios Lietuvos vėliavų spalvų juostos. Greta plevėsavo visų penkių Pagėgių seniūnijų vėliavos. Iškilmingos ceremonijos metu jas atnešė tautiniais rūbais pasipuošę seniūnai.
Po trumpų pasveikinimo iškilmingų šventės dalyviai susibūrė aikšteje, kur laukė koncertinė chorų programa. Ji buvo įspūdinga. Koncertą pradėjo Pagėgių savivaldybės meno ir sporto mokyklos jaunių choras (vad. Regina Paliokienė ir Evelina Norkienė) ir Pagėgių pradinės mokyklos jaunučių choras „Unisonas“ (vad. Irena Ubartienė). Muzikos gurmanai gėrėjosi Kauno valstybinio choro ir aktoriaus Dainiaus Svobono parengta programa (meno vadovas ir dirigentas Petras Bingelis). Po to aidėjo įspūdingi Stanislavo Stavickio (Stano) vadovaujamo Lietuvos aklųjų choro balsai.
Praalkusieji galėjo užkrimsti Mociškių bendruomenės keptų blynų su arbata, už simbolinį eurą sukirsti lėkštę sočios košės, gurkštelti giros, o lauktuvėms galėjo nusipirkti medaus, šviežių braškių ar kokį taitodailės dirbinį.
Kalną užklojus sutemoms ir sužibus Joninių laužo liepsnoms, griežė liaudiškos muzikos kapela „Vaivorykštė“ (vad. Valdas Armonas) ir šoko liaudiškų šokių kolektyvas „Marguva“ (vad. Gražina Paliokienė). Vėliau gegužinę tęsė grupė „Tequila“. Po pusiaunakčio vyko tradicinės eitynės raganų keliais, kurių metu ištvermingiausi šventės dalyviai traukė į M. Jankaus muziejų. Jurbarko rajono kultūros centro, Skirsnemunės skyriaus mėgėjų teatras vaidino Moljero „Tariamą ligonį“ (vad. Birutė Šneiderienė).
Paryčiais nuskambėjo naktinis koncertas su dainuojamosios poezijos atlikėju Andriumi Kaniava. Ištvermingiausi paparčio žiedo ieškotojai saulei tekant galėjo nusiprausti ryto rasoje ir papusryčiauti M. Jankaus muziejuje.

Simonas SKUTULAS

Rambyno alkakanio šlaite plaikstėsi Pagėgių krašto seniūnijų vėliavos.

Joninių vakarą panelės pievose žolynus rinko, iš jų vainikėlius pynė ir burtais ateitį aiškinosi.

Joninių vakarą panelės pievose žolynus rinko, iš jų vainikėlius pynė ir burtais ateitį aiškinosi.

Aukurą įžiebė 2014 m. Pagėgių krašto Garbės pilietis Domas Kaunas.

Hits: 166

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nuo pirmadienio atsiveria daugiau parduotuvių, kino teatrai, leidžiami renginiai

Nuo pirmadienio Vyriausybės sprendimu veiklą gali atnaujinti parduotuvės, veikiančios prekybos centruose, kino teatrai, leidžiami renginiai. Prekybos centruose, kuriuose veiklą vykdo daugiau nei viena parduotuvė ar vienas prekybininkas ir prekybos plotas sudaro mažiau kaip 50 proc. viso prekybos centro ar kitos prekybos vietos prekybos ploto, vienu metu galinčių būti lankytojų skaičius apskaičiuojamas pagal bendrą prekybos centro, turgavietės ar kitos prekybos vietos prekybos plotą, kurio vienam lankytojui turi tekti ne mažiau kaip 50 kv. metrų arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip

Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškariu 

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto vyr. mokslo darbuotojas profesorius Juozas Skirius: Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pastebėjo, kad šiuo metu valstybės skola išaugusi iki neįprasto lygio, tačiau esą nereikėtų tuo gąsdintis. Lietuvos banko duomenimis, 2020 m. pabaigoje valstybės skola siekė 24,8 mlrd. eurų arba beveik 51 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasak G. Šimkaus, Lietuvos skola nesiekia Mastrichto kriterijaus (60 proc. BVP) ir yra mažesnė nei kitose euro zonos valstybėse. Įdomu, kad 2019-aisiais mūsų šalies skola siekė

Paspirtukų vairuotojai patiria nuostolių

Elektrinis paspirtukas – puikus sprendimas, norint greitai ir saugiai nukeliauti netolimą atstumą. Vis dėlto tai yra transporto priemonė, todėl jai galioja Kelių eismo taisyklės. Draudikai pastebi, kad kasmet daugėja važiuojančiųjų paspirtukais sukeltų eismo įvykių.  Žala kasmet didėja  „Elektriniai paspirtukai, kuriems nereikalingas vairuotojo pažymėjimas, gali važiuoti iki 25 kilometrų per valandą greičiu, todėl jais paprasta aplenkti dviratininkus ir pėsčiuosius, tačiau vienas neatsargus manevras gali sukelti pavojingą situaciją. Su paspirtukais susijusias žalas fiksuojame jau keletą metų. 2019 metais tokių žalų buvo 140,

Dėl netinkamų padangų žalą gali tekti atlyginti patiems

Dygliuotas žiemines padangas pasikeisti į vasarines šiemet galima iki gegužės 10 d. Tuo tarpu su žieminėmis nedygliuotomis padangomis važinėti galima ir šiltuoju sezonu. Itin svarbu, kad padangos būtų tinkamos techninės būklės, todėl draudikai rekomenduoja patikrinti naudojamų padangų protektoriaus gylį, nusidėvėjimo tolygumą ir oro slėgį jose. Skirtingai nei žiemą, kai su vasarinėmis padangomis važinėti draudžiama, nedygliuotos žieminės padangos pavasarį ir vasarą yra leistinos. „Jei automobilio techninė būklė neatitinka reikalavimų ir dėl to įvyksta eismo įvykis – draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam

Taip pat skaitykite