Jelena nenorėtų emigruoti ir kitiems nepataria

Lietuviai vis dar keliauja laimės ieškoti į užsienio šalis. Ypač šis reiškinys skaudžiai juntamas mažesniuose miesteliuose, kaimuose: mažėja gyventojų, pamažu tuštėja ir nyksta gyvenvietės. Vis dėlto nemažai provincijos gyventojų bando įsitvirtinti ir gyventi Lietuvoje. Viena iš tokių – šio pasakojimo herojė optimizmo ir idėjų nestokojanti Jelena Jankauskienė.

Šiuo metu kirpėja dirbanti Jelena Jankauskienė ateityje norėtų dirbti pagal įgytą juristo profesiją.

Didėja emigracija
Į Pagėgių kraštą J. Jankauskienė pateko, kai jai tebuvo devyneri metai. Ji yra Lietuvos pilietė, nors ir atvyko iš Rusijos. Bėgant laikui ji susipažino su savo būsimu vyru Jonu ir persikraustė gyventi į Lumpėnus. Susilaukė dviejų vaikų – Karolinos ir Rolano. Vienoje vietoje pragyveno jau 20 metų. J. Jankauskienė aktyviai dalyvauja šio kaimo bendruomenės veikloje.
Jelena nuolatos kupina idėjų, kurias dažniausiai ir įgyvendina. Kone kasmet ji dalyvauja tradicinėje Pagėgių rudens šventėje, kur vyksta floristikos darbų konkursas. Šį konkursą moteris yra laimėjusi ketverius metus iš eilės.
Pasak Jelenos, ji turi daug idėjų, kaip Lumpėnuose sukurti naujų darbo vietų. VVG „Pagėgių krašto“ 2015 m. programoje yra numatyta finansuoti naujus projektus, todėl reikia naudotis proga ir imtis tų projektų.
Pasak J. Jankauskienės, akivaizdu, kad kaimuose žmonių mažėja, todėl darbo vietomis dera rūpintis patiems.
Šiuo metu ji pagal verslo liudijimą dirba kirpėja grožio salone, šį darbą dirba ištisus 10 metų. Per ilgą laiką yra susidaręs ir nuolatinių klientų ratas. Moteris neslėpė, kad Lietuvoje įvedus naują valiutą klientų nesumažėjo, mat kainoraštyje nurodytos kainos išverstos iš litų į eurus pagal oficialų kursą.
Pasak J. Jankauskienės, klientų sumažėjimas pasijuto pernai, kai Pagėgių krašte itin smarkiai buvo jaučiami emigracijos padariniai. Anot kirpėjos, jai tekę bendrauti su gimtinę paliekančiais kraštiečiais, pagrindinė priežastis – geresnio gyvenimo paieškos, siekiant gerovės savo šeimai.
J. Jankauskienė juokavo, kad gerai bent tiek, jog dauguma emigrantų atostogauti sugrįžta į Lietuvą ir pas ją ateina kirptis.
Kupina idėjų
J. Jankauskienė sakė, jog emigruoti į kitą šalį nenorėtų. „Myliu šitą kraštą. Turiu šeimą, darbą, todėl nesinori važiuoti svetur laimės ieškoti. Asmeniškai man nėra tekę iš Lietuvos vykti uždarbiauti, todėl negalėčiau pasakyti, ar taip daryti apsimoka. Čia aš jaučiuosi laisvai, o emigravusi veikiausiai nepritapčiau, nes teko girdėti, jog užsieniečių požiūris į emigrantus nėra labai teigiamas“.
Apsigyvenusi Lumpėnų kaime, Jankauskų šeima ūkininkavo, bet laikui bėgant suprato, jog smulkus ūkis neapsimoka. Stambesnis duotų daugiau naudos, tačiau tuomet plėsti ūkio nebuvo galimybių, tad Jelena pradėjo sekti darbo skelbimus, norėdama įsidarbinti.
Moteris sutinka, kad Lietuvoje gauti gerai apmokamą darbą nėra taip paprasta. Visur darbdaviai reikalauja aukštojo išsilavinimo. Beieškodama darbo ji pradėjo dirbti pagal mokyklos laikais įgytą kirpėjos specialybę, bet tuo pačiu metu pradėjo studijuoti ir įgijo juristo specialybę. Optimizmo nestokojanti J. Jankauskienė sakė, jog užsibrėžtų tikslų reikia siekti ir dėl jų stengtis, nes niekas kitas už tave to nepadarys.
„Dabartinis darbas kirpykloje man patinka, bet jaučiu, kad save realizuoti norėčiau kitur. Esu kupina įvairiausių idėjų, energinga ir ateityje, tikiuosi, pavyks pakeisti darbovietę į tokią, kur praverstų mano įgyta juristo specialybė. Esu kūrybiška ir kupina idėjų, kurias norėčiau ateityje įgyvendinti. Suprantu, kad žmonės greitai susigundo saldžiais pažadais ir galimybėmis dirbti bei gyventi užsienyje, bet norėčiau juos paraginti to nedaryti. Reikia stengtis dėl savęs patiems, nes niekas kitas to už jus nepadarys“, – kalbėjo J. Jankauskienė.

Simonas SKUTULAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Šilgalių bibliotekoje – muzikos ir meno vakaronė „Vasarėlė kviečia susitikti…“

Parodos autorė nėra profesionali fotografė. Fotografuoti mėgstančiai Irenai Dapkuvienei visuomet patiko stebėti gamtą, todėl  ilgainiui ji nusprendė įamžinti patikusias akimirkas. Ypač patinka fotografuoti spontaniškai, be didesnio pasiruošimo. Kaip pasakojo parodos autorė, pradžioje sunkiai sekėsi įvaldyti fotoaparato subtilybes, tačiau, įdėjus nemažai pastangų, fotografuoti pavyksta vis geriau ir lengviau. Taip pat renginio dalyviai galėjo susipažinti  su ankstesniais p. Irenos fotografijos darbais, kurie prieš metus taipogi buvo eksponuoti Šilgalių bibliotekoje ir skirti Tėvo dienai paminėti. Bibliotekininkė Tatjana Biliūnienė padėkojo parodos autorei Irenai Dapkuvienei

Vasara kvepiančios uogos

Vasara neįsivaizduojama be saulės, vandens, ledų ir šviežių uogų bei vaisių. Jau pačioje šiltojo sezono pradžioje naujojo derliaus uogos pasiekė parduotuves, o jų populiarumą rodo ir parduodami kiekiai, kurie vasarąženkliai padidėja. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad šviežios uogos sulaukia didelio susidomėjimo ir jų paklausa išauga. „Jau sezono pradžioje pirkėjams siūlome platų šviežių uogų asortimentą. Gyventojai itin būna pasiilgę braškių, tačiau matome ir kitų šviežių uogų, pavyzdžiui, trešnių ar šilauogių paklausą. Iš esmės šviežių uogų paklausa, palyginus

Lietuvos paštas: modernizavus siuntų skirstymą išryškėjo gyventojų adresų problema

Praėjus kiek daugiau nei trims mėnesiams nuo Lietuvos pašto perėjimo prie automatizuoto skirstymo, išryškėjo netinkamų gyventojų adresų problemos mastas – oficialiose valstybės duomenų bazėse daugiau nei 100 tūkst. nepilnų adresų (pavyzdžiui, nurodyta tik gyvenvietė be gatvės ir namo numerio), todėl laiškai ir siuntos šiais adresais gavėjų nepasiekia. Lietuvos paštas ėmėsi laikinų priemonių šiai problemai sumažinti, tačiau ilgalaikiam sprendimui būtinas atsakingų institucijų įsitraukimas. „Nepilnų adresų problema egzistavo jau seniai, tačiau perėjus prie modernios išmanaus skirstymo sistemos išryškėjo tikrasis šios problemos mastas.

5 atsakymai apie vienišo asmens išmoką: ką reikia žinoti

Jau nuo liepos 1 dienos bus skiriama 28 eurų dydžio vienišo asmens išmoka. Planuojama, kad prašymą jai gauti bus galima pateikti ne tik internetu asmeninėje paskyroje ar atvykus į teritorinį „Sodros“, bet ir telefonu.   KAS GALI GAUTI IŠMOKĄ NUO 2021 M. LIEPOS 1 d.? Tokią teisę turi vieniši asmenys, gaunantys: •    šalpos senatvės pensiją, •    šalpos neįgalumo pensiją (išskyrus neįgalius vaikus iki 18 metų), •    šalpos kompensaciją, jeigu ją gauna senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo ar netekęs 60 proc. ir

Taip pat skaitykite