Jelena nenorėtų emigruoti ir kitiems nepataria

Lietuviai vis dar keliauja laimės ieškoti į užsienio šalis. Ypač šis reiškinys skaudžiai juntamas mažesniuose miesteliuose, kaimuose: mažėja gyventojų, pamažu tuštėja ir nyksta gyvenvietės. Vis dėlto nemažai provincijos gyventojų bando įsitvirtinti ir gyventi Lietuvoje. Viena iš tokių – šio pasakojimo herojė optimizmo ir idėjų nestokojanti Jelena Jankauskienė.

Šiuo metu kirpėja dirbanti Jelena Jankauskienė ateityje norėtų dirbti pagal įgytą juristo profesiją.

Didėja emigracija
Į Pagėgių kraštą J. Jankauskienė pateko, kai jai tebuvo devyneri metai. Ji yra Lietuvos pilietė, nors ir atvyko iš Rusijos. Bėgant laikui ji susipažino su savo būsimu vyru Jonu ir persikraustė gyventi į Lumpėnus. Susilaukė dviejų vaikų – Karolinos ir Rolano. Vienoje vietoje pragyveno jau 20 metų. J. Jankauskienė aktyviai dalyvauja šio kaimo bendruomenės veikloje.
Jelena nuolatos kupina idėjų, kurias dažniausiai ir įgyvendina. Kone kasmet ji dalyvauja tradicinėje Pagėgių rudens šventėje, kur vyksta floristikos darbų konkursas. Šį konkursą moteris yra laimėjusi ketverius metus iš eilės.
Pasak Jelenos, ji turi daug idėjų, kaip Lumpėnuose sukurti naujų darbo vietų. VVG „Pagėgių krašto“ 2015 m. programoje yra numatyta finansuoti naujus projektus, todėl reikia naudotis proga ir imtis tų projektų.
Pasak J. Jankauskienės, akivaizdu, kad kaimuose žmonių mažėja, todėl darbo vietomis dera rūpintis patiems.
Šiuo metu ji pagal verslo liudijimą dirba kirpėja grožio salone, šį darbą dirba ištisus 10 metų. Per ilgą laiką yra susidaręs ir nuolatinių klientų ratas. Moteris neslėpė, kad Lietuvoje įvedus naują valiutą klientų nesumažėjo, mat kainoraštyje nurodytos kainos išverstos iš litų į eurus pagal oficialų kursą.
Pasak J. Jankauskienės, klientų sumažėjimas pasijuto pernai, kai Pagėgių krašte itin smarkiai buvo jaučiami emigracijos padariniai. Anot kirpėjos, jai tekę bendrauti su gimtinę paliekančiais kraštiečiais, pagrindinė priežastis – geresnio gyvenimo paieškos, siekiant gerovės savo šeimai.
J. Jankauskienė juokavo, kad gerai bent tiek, jog dauguma emigrantų atostogauti sugrįžta į Lietuvą ir pas ją ateina kirptis.
Kupina idėjų
J. Jankauskienė sakė, jog emigruoti į kitą šalį nenorėtų. „Myliu šitą kraštą. Turiu šeimą, darbą, todėl nesinori važiuoti svetur laimės ieškoti. Asmeniškai man nėra tekę iš Lietuvos vykti uždarbiauti, todėl negalėčiau pasakyti, ar taip daryti apsimoka. Čia aš jaučiuosi laisvai, o emigravusi veikiausiai nepritapčiau, nes teko girdėti, jog užsieniečių požiūris į emigrantus nėra labai teigiamas“.
Apsigyvenusi Lumpėnų kaime, Jankauskų šeima ūkininkavo, bet laikui bėgant suprato, jog smulkus ūkis neapsimoka. Stambesnis duotų daugiau naudos, tačiau tuomet plėsti ūkio nebuvo galimybių, tad Jelena pradėjo sekti darbo skelbimus, norėdama įsidarbinti.
Moteris sutinka, kad Lietuvoje gauti gerai apmokamą darbą nėra taip paprasta. Visur darbdaviai reikalauja aukštojo išsilavinimo. Beieškodama darbo ji pradėjo dirbti pagal mokyklos laikais įgytą kirpėjos specialybę, bet tuo pačiu metu pradėjo studijuoti ir įgijo juristo specialybę. Optimizmo nestokojanti J. Jankauskienė sakė, jog užsibrėžtų tikslų reikia siekti ir dėl jų stengtis, nes niekas kitas už tave to nepadarys.
„Dabartinis darbas kirpykloje man patinka, bet jaučiu, kad save realizuoti norėčiau kitur. Esu kupina įvairiausių idėjų, energinga ir ateityje, tikiuosi, pavyks pakeisti darbovietę į tokią, kur praverstų mano įgyta juristo specialybė. Esu kūrybiška ir kupina idėjų, kurias norėčiau ateityje įgyvendinti. Suprantu, kad žmonės greitai susigundo saldžiais pažadais ir galimybėmis dirbti bei gyventi užsienyje, bet norėčiau juos paraginti to nedaryti. Reikia stengtis dėl savęs patiems, nes niekas kitas to už jus nepadarys“, – kalbėjo J. Jankauskienė.

Simonas SKUTULAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba gyvuoja tris dešimtmečius 

Lygiai prieš 30 metų, birželio 1 d., tuometinės Ekonomikos ministerijos nutarimu buvo įregistruota Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Veiklos trisdešimtmečio proga į šios tarnybos Šilutės biurą susirinko šios organizacijos kūrimo iniciatoriai, pirmasis jos vadovas, aktyviausi šių laikų parteriai. Kolektyvą pasveikino Šilutės rajono savivaldybės meras. Konsultantų prireikė, kai masiškai kūrėsi privatūs ūkiai VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šilutės biuro vadovė, gyvulininkystės konsultantė Ina Edita Kuzmienė priminė biuro kūrimosi istoriją, papasakojo apie dabartinę veiklą. Tuo metu masiškai steigėsi privatūs ūkininkų ūkiai.

Kultūros darbuotojai gilino edukacijų kūrimo žinias

Edukacijos tapo neatsiejamomis kultūros įstaigų veiklos dalimis, skatinančiomis moksleivių ir visuomenės narių kultūrinį sąmoningumą, dvasinį, intelektualinį, emocinį, socialinį tobulėjimą. Edukacinių programų pasiūla išties didžiulė, tačiau ne visų turinys atliepia dalyvių lūkesčius. Todėl norint pasiūlyti kuo įdomesnes, kokybiškesnes edukacijas itin svarbu tinkamai įvaldyti jų kūrimo ir vedimo technikas. Siekiant atnaujinti bei pagilinti edukacinių programų kūrimo įgūdžius gegužės 23-24 d. Šilutės r. savivaldybės F. Bajoraičio, Klaipėdos r. savivaldybės J. Lankučio viešųjų bibliotekų bibliotekininkai bei Šilutės rajono kultūros įstaigų darbuotojai dalyvavo mokymuose „Kultūros

Abiturientai verčia naują gyvenimo knygos lapą

Ir Šilutės rajono abiturientams jau nuskambėjo paskutinis skambutis. Gimnazijose vyko smagios šventės. Šilutės pirmoji gimnazija savo interneto svetainėje pasidalijo jaunimo mintimis per paskutinę literatūros pamoką „Kokia norėtum būti knyga?“ (mokiniai galėjo pasirinkti, ar jie pasirašys, ar liks anonimais). Norėčiau būti Vinco Mykolaičio-Putino romanu „Altorių šešėly“, kur vykstantys konfliktai būdingi man, nes dar nežinau, ko noriu iš gyvenimo baigusi mokyklą. (Junita Barškietytė) Aš norėčiau būti psichologiniu romanu „Gyvenimas ir aš“. Romano temos: gyvenimo samprata bei savęs analizavimas, meilė sau bei kitiems.

Laistome augalus: kaip nuobodžią rutiną paversti malonia pramoga?

Perfrazuojant garsią frazę iš vieno filmo, „su dideliu augalų kiekiu ateina ir didžiulė atsakomybė juos prižiūrėti“. Kai balkonus ir terasas jau puošia galybė gėlių, o šiltnamiuose ir daržuose jau įsitaisė visų mėgstami agurkai, pomidorai bei kitos daržovės, jiems reikia vis daugiau priežiūros, taip pat – ir pakankamai vandens. Gresiančią nuobodžią laistymo rutiną ir tampomus kibirus su vandeniu galima paversti netgi visai malonia pramoga, rašoma „Fiskars“ pranešime žiniasklaidai. Tačiau tam reikėtų įsiminti kelias svarbias taisykles, kurių nepaveiks net ir nepastovios oro

Taip pat skaitykite