Jelena nenorėtų emigruoti ir kitiems nepataria

Lietuviai vis dar keliauja laimės ieškoti į užsienio šalis. Ypač šis reiškinys skaudžiai juntamas mažesniuose miesteliuose, kaimuose: mažėja gyventojų, pamažu tuštėja ir nyksta gyvenvietės. Vis dėlto nemažai provincijos gyventojų bando įsitvirtinti ir gyventi Lietuvoje. Viena iš tokių – šio pasakojimo herojė optimizmo ir idėjų nestokojanti Jelena Jankauskienė.

Šiuo metu kirpėja dirbanti Jelena Jankauskienė ateityje norėtų dirbti pagal įgytą juristo profesiją.

Didėja emigracija
Į Pagėgių kraštą J. Jankauskienė pateko, kai jai tebuvo devyneri metai. Ji yra Lietuvos pilietė, nors ir atvyko iš Rusijos. Bėgant laikui ji susipažino su savo būsimu vyru Jonu ir persikraustė gyventi į Lumpėnus. Susilaukė dviejų vaikų – Karolinos ir Rolano. Vienoje vietoje pragyveno jau 20 metų. J. Jankauskienė aktyviai dalyvauja šio kaimo bendruomenės veikloje.
Jelena nuolatos kupina idėjų, kurias dažniausiai ir įgyvendina. Kone kasmet ji dalyvauja tradicinėje Pagėgių rudens šventėje, kur vyksta floristikos darbų konkursas. Šį konkursą moteris yra laimėjusi ketverius metus iš eilės.
Pasak Jelenos, ji turi daug idėjų, kaip Lumpėnuose sukurti naujų darbo vietų. VVG „Pagėgių krašto“ 2015 m. programoje yra numatyta finansuoti naujus projektus, todėl reikia naudotis proga ir imtis tų projektų.
Pasak J. Jankauskienės, akivaizdu, kad kaimuose žmonių mažėja, todėl darbo vietomis dera rūpintis patiems.
Šiuo metu ji pagal verslo liudijimą dirba kirpėja grožio salone, šį darbą dirba ištisus 10 metų. Per ilgą laiką yra susidaręs ir nuolatinių klientų ratas. Moteris neslėpė, kad Lietuvoje įvedus naują valiutą klientų nesumažėjo, mat kainoraštyje nurodytos kainos išverstos iš litų į eurus pagal oficialų kursą.
Pasak J. Jankauskienės, klientų sumažėjimas pasijuto pernai, kai Pagėgių krašte itin smarkiai buvo jaučiami emigracijos padariniai. Anot kirpėjos, jai tekę bendrauti su gimtinę paliekančiais kraštiečiais, pagrindinė priežastis – geresnio gyvenimo paieškos, siekiant gerovės savo šeimai.
J. Jankauskienė juokavo, kad gerai bent tiek, jog dauguma emigrantų atostogauti sugrįžta į Lietuvą ir pas ją ateina kirptis.
Kupina idėjų
J. Jankauskienė sakė, jog emigruoti į kitą šalį nenorėtų. „Myliu šitą kraštą. Turiu šeimą, darbą, todėl nesinori važiuoti svetur laimės ieškoti. Asmeniškai man nėra tekę iš Lietuvos vykti uždarbiauti, todėl negalėčiau pasakyti, ar taip daryti apsimoka. Čia aš jaučiuosi laisvai, o emigravusi veikiausiai nepritapčiau, nes teko girdėti, jog užsieniečių požiūris į emigrantus nėra labai teigiamas“.
Apsigyvenusi Lumpėnų kaime, Jankauskų šeima ūkininkavo, bet laikui bėgant suprato, jog smulkus ūkis neapsimoka. Stambesnis duotų daugiau naudos, tačiau tuomet plėsti ūkio nebuvo galimybių, tad Jelena pradėjo sekti darbo skelbimus, norėdama įsidarbinti.
Moteris sutinka, kad Lietuvoje gauti gerai apmokamą darbą nėra taip paprasta. Visur darbdaviai reikalauja aukštojo išsilavinimo. Beieškodama darbo ji pradėjo dirbti pagal mokyklos laikais įgytą kirpėjos specialybę, bet tuo pačiu metu pradėjo studijuoti ir įgijo juristo specialybę. Optimizmo nestokojanti J. Jankauskienė sakė, jog užsibrėžtų tikslų reikia siekti ir dėl jų stengtis, nes niekas kitas už tave to nepadarys.
„Dabartinis darbas kirpykloje man patinka, bet jaučiu, kad save realizuoti norėčiau kitur. Esu kupina įvairiausių idėjų, energinga ir ateityje, tikiuosi, pavyks pakeisti darbovietę į tokią, kur praverstų mano įgyta juristo specialybė. Esu kūrybiška ir kupina idėjų, kurias norėčiau ateityje įgyvendinti. Suprantu, kad žmonės greitai susigundo saldžiais pažadais ir galimybėmis dirbti bei gyventi užsienyje, bet norėčiau juos paraginti to nedaryti. Reikia stengtis dėl savęs patiems, nes niekas kitas to už jus nepadarys“, – kalbėjo J. Jankauskienė.

Simonas SKUTULAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite