„Jei reikės, būtinai streikuosime“ – tikina šilutiškiai pedagogai

Šilutės rajono pedagogai tikina streikuosiantys, jeigu tik to prireiks. Vardija priežastis ir aiškina netikintys Švietimo, mokslo ir sporto ministro pažadais padidinti pedagogų ir dėstytojų atlyginimus. Esą artimiausiu metu to padaryti tiesiog neįmanoma.

Šilutės pirmosios gimnazijos darbo tarybos pirmininkė, biologijos mokytoja metodininkė Daiva Strazdauskienė:

„Abejoju, kad ministras tesės žodį. Manau, teks streikuoti. Jau antrus metus vis meluoja, tikina, kad bus geriau, ir dar kalba apie prestižinę mokytojo specialybę… Netikiu, kad ir 2030-aisias metais ji jau bus prestižinė. Nevykdomi pažadai, sprendimai tik imituojantys darbus… Pernai streikavome, jei reikės, ir šiemet streikuosime. Turime parodyti, kad mūsų daug, o kartu mes – jėga“.

Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos profsąjungos pirmininkė Lijana Šerpytienė, pradinių klasių mokytoja:

„Jeigu mūsų Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga ruošiasi streikuoti, streikuosime ir mes, M. Jankaus pagrindinės mokyklos profesinės sąjungos nariai. Susitarimai, įsipareigojimai turi būti vykdomi, buvo pasirašyta nacionalinė kolektyvinė sutartis laikantis visų teisinių aktų. Manau, streikas bus, bet jam reikia pasiruošti laikantis teisės aktų ir įstatymų. Kaip žadėta anksčiau, patobulintas etatinio darbo apmokėjimas. Perskaičiavus etatus, nežinau, ar visose mokyklose, tačiau mūsų atlyginimai šiek tiek pakilo. Džiugu, tačiau jeigu nebus patvirtintas ir kitų metų biudžetas, kas tuomet bus? Grįšime į pradinį tašką. Norisi, kad ministras laikytųsi duoto žodžio, įsipareigojimų turi būti laikomasi. Streikas – tai paskutinė priemonė. Jei reikės, būtinai streikuosime“.

Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja, Šilutės r. savivaldybės tarybos narė Sandra Tamašauskienė:

„Gimnazijoje turime profsąjungą, esu jos narė. Į ją įstojau dėl tos pačios priežasties, apie kurią mes kalbame – pažadai ir jų nevykdymas. Kita priežastis – reforma dėl reformos. Ką tai reiškia? Būtina keisti ugdymo turinį, o jis nėra keičiamas. Imituojamos reformos, kurios nereikalingos nei vaikams, nei mokytojams. Ugdymo turinys yra beprotiškai didžiulis, atostogos mokinių atimtos, mokslas pratęstas į birželio mėnesį. Negana to, turinio išdėstyti neina, nes atimtasis atostogų metas turi būti išnaudojamas kitiems dalykams. Susidaro tokie neatitikimai, prieš kuriuos mokytojas pastatytas kaip arklys prieš vežimą. Tai dar viena priežastis, dėl ko nepatenkinti mokytojai. Be to, deklaruojama, jog mokytojams pakilo atlyginimai. Pavyzdžiui, premjeras žadėjo 1000 eurų į rankas nuo rugsėjo 1-osios. Negauna to 1000 eurų į rankas mokytojai net turėdami etatą, nes neįmanoma net dirbant pilnu krūviu. Ir darbų dar visų apdirbti neįmanoma. Melas nuolatinis iš valdžios pusės, ignoravimas problemų, kurias mokytojai bando išsakyti per profsąjungas ar pavieniui, ir sukuria situaciją, kad einama streiko link.

Aš esu už streiką. Tikrai eisiu streikuoti, jeigu tik mokytojų profsąjungos pakvies.
Ar tesės duotą žodį? Aš esu politikė ir puikiai suprantu politinę bravūrą. Tai politiniai pažadai likus vieneriems metams iki rinkimų. To padaryti fiziškai nebeįmanoma. Tvirtinamas biudžetas, kuriame nenumatyta jokio mokytojų atlyginimų kėlimo, dėl kurio buvo susitarta su profsąjungomis“.

Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos direktorė Dalia Dirgėlienė:
„Pernai pedagogai nestreikavo. Tuomet buvo aiškinamasi grupių sudėtis, kiti dalykai. Kiekvienam žmogui buvo apibrėžti veiklos krūviai, svarstoma, ką galime keisti. Dėl šios priežasties žmonės ir nestreikavo. Galbūt mūsų gimnazijos mokytojai yra altruistai. Mokytojai kalbėjo, kad vaikai suvažiuoja į gimnaziją iš kaimų, anksti keliasi, todėl pedagogai įvertino situaciją ir į ją pasižiūrėjo iš žmogiškosios pusės, iš dalies apeidami save ir savo poreikius. Kaip bus, jeigu bus, kalbėti sunku, tačiau jeigu pedagogai atneš prašymą, kad nori streikuoti, jiems bus leista“.
D. Dirgėlienė tvirtino, kad peržiūrėjus etatinį darbo apmokėjimą kai kuriems pedagogams darbo užmokestis pakilo. Visiems, anot jos, kilti ir negalėjo ne tik dėl skirtingo darbo krūvio, bet ir dėl mažesnio mokinių skaičiaus gimnazijoje.

Vilma Bartušienė, laikinai einanti Žemaičių Naumiesčio gimnazijos direktoriaus pareigas, informacinių technologijų mokytoja:
„Būtų smagu, kad susitarimų, kurie yra priimti, būtų laikomasi. Jeigu ne, tuomet dingsta pasitikėjimas valdžia ir jų priimtais nutarimais. Nebeaišku, ko tikėtis. Žinoma, esame už tai, kad mokytojams būtų geriau, o demokratinėje valstybėje visi turi teisę gerinti savo gyvenimą, kad ir streiku. Palaikydami šalies mokytojus, iš idėjos streikuosime, tačiau vertinti dar anksti. Tikimės, kad streikuoti nereikės“.

Kalbėjosi Vikorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Klasmann-Deilmann Šilutė siūlo darbą

www.klasmann-deilmann.com Koncernas KLASMANN-DEILMANN, vienas iš substratų pramonės lyderių, valdantis Lietuvoje keturias įmones  –  Klasmann-Deilmann Šilutė, Klasmann-Deilmann Ežerėlis, Klasmann-Deilmann Laukėsa, Klasmann-Deilmann BioEnergy. Mūsų klientai  –  daugiau, kaip 70 pasaulio šalių pramoniniai daržovių ir augalų augintojai, kuriems mes įsipareigojame tiekti tik aukščiausios kokybės durpių substratus. Kad užtikrintumėm šį pažadą, mes modernizuojame gamybos linijas, atnaujiname techniką bei investuojame į žmones. Šiuo metu sezoniniams darbams kviečiame:    TRAKTORININKUS (-ES); EKSKAVATORININKUS (-ES); Pareigybių grupės bazinis atlyginimas nuo 800€ (neatskaičius mokesčių) ir priedai.   PAGALBINIUS LAUKO

Ką daryti su vakarykštės vakarienės likučiais?

Maisto švaistymas yra viena didžiausių šiuolaikinių vartotojų problemų, o norint jai užkirsti kelią, dažnai užtenka pradėti nuo savo virtuvės. Lietuviško prekybos ženklo „Maxima“ atstovai primena, kad eksperimentavimas su maisto likučiais gali ne tik prisidėti prie globalių problemų sprendimo, bet ir sutaupyti laiko bei išlaidų, planuojant asmeninį savaitės valgiaraštį. Maisto likučių naudojimas – neatrasti skoniai „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pastebi, kad nuo pirmojo karantino pradžios tautiečiai kardinaliai pakeitė savo pirkimo įpročius. Dauguma pirkėjų, siekdami rečiau lankytis parduotuvėse,

D. Grybauskaitė: vakcinavimo procesas vyksta nevaldomai

Dvi kadencijas šaliai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sukritikavo valdančiuosius teigdama, kad komunikacija apie vakcinas iš valdžios pusės praktiškai neegzistuoja, o patį vakcinavimo procesą vadina chaotišku. „Komunikacija viešojoje erdvėje, bent jau nacionaliniu lygmeniu, iš valdžios pusės praktiškai neegzistuoja. (…) Supratimo, kad turi būti vaizdinė komunikacija, kad turi būti pastovi žodinė, aiškinamoji komunikacija – to tikrai nematau, ir tai tikrai labai gaila, nes tai atspindi ir patį vakcinavimo procesą, kuris yra gana chaotiškas“, – LRT Televizijos laidoje teigė prezidentė. Anot D. Grybauskaitės,

Ar tikrai Macikų karo belaisvių kapavietės skęsta vandenyje?

Atsakymą į šį klausimą šįryt pateikė Šilutės r. savivaldybės atstovai. Reaguodami į prieš kelias dienas viešumoje skelbiamą informaciją, kad pernai rugsėjį Macikuose perlaidojus 1100 ekshumuotų, neatpažintų, dukart išniekintų Antrojo pasaulinio karo belaisvių palaikų šiuo metu skendi vandenyje… Panašu, kad tai melagiena. Mat Savivaldybės atstovams apsilankius Macikų karo belaisvių kapavietėje situacija nepanaši į viešumoje pateikta informaciją. Kapavietės tvarkingos ir neapsemtos vandens.  Štai nuotraukos: Priminsime, kad pernai, rugsėjo 25 d., Macikų kaime buvo pagerbtas Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos, Sovietų Sąjungos

Taip pat skaitykite