Jaučiatės nuvargę? Dietologė pataria, kaip tapti žvalesniais

Pavasariui įpusėjus daugelis vis dar skundžiasi energijos trūkumu. Gydytoja dietolgė Dalia Petrauskienė sako, kad tokia būsena – normali, mat žmonėms po žiemos dažnai trūksta įvairiausių vitaminų, be to, nuovargį gali lemti ir netinkamas gyvenimo ritmas ar mityba. Ji dalijasi ir keliomis taisyklėmis, kurios padės jaustis kur kas žvaliau. 

Kas lemia energijos trūkumą?

Pasak dietologės, pavasarį jaučiamą nuovargį, energijos stygių, prastą miego kokybę gali vitaminų trūkumas. Dažniausiai nepakanka vitamino D, kurio, pasak jos, Lietuvoje trūksta net 90 proc. pacientų.

Dar viena nuovargio priežastis – raciono apribojimas žiemos metu, kai valgome mažiau šviežių daržovių, neapdoroto maisto. Dėl to gali trūkti įvairiausių maistinių medžiagų. Be to, energijos trūkumą gali lemti ir gyvenimo ritmas, režimo nebuvimas, nevisavertė kasdienė mityba.

„Jeigu valgote daug, tačiau vartojate netinkamą maistą – turintį daugiau cukraus, perdirbtus produktus, kepinius, keptą mėsą – tokie produktai labai apsunkina ir virškinimo, ir žarnyno sistemą, taip pat kepenis ir kasą. Kartu dar gaunate įvairiausių kancerogenų. Tokį maistą siūlyčiau keisti kuo natūralesniais, mažiau cukraus turinčiais, neperdirbtais, neapdorotais produktais. Mat tokie produktai savyje išlaiko daugiausiai organizmui naudingų medžiagų“, – pabrėžia D. Petrauskienė.

Ką daryti, kad jaustumėmės žvaliau?

Pasak dietologės, norint jaustis žvaliai, svarbiausia yra išlaikyti valgymo ritmą: valgyti ne kelis kartus per dieną ir didelėmis porcijomis, o jas išskirstyti į keturias ar penkias dalis.

„Kai vienu kartu pavalgome labai daug, į skrandį patenka didelis maisto kiekis ir kraujotaka susikoncentruoja skrandyje. Tai reiškia, kad mes turime mažiau energijos kitiems dalykams, pavyzdžiui, darbui. Todėl kuo mes mažiau apkrausime skrandį, tuo daugiau energijos turėsime“, – sako ji.

D. Petrauskienė rytą rekomenduoja pradėti nuo maistingų produktų, kurie suteikia daugiau energijos. Pvz., valgyti košę, pilno grūdo sumuštinius, kiaušinių patiekalus.

„Per pietus reikėtų pasistengti neapsunkti skrandžio. Dažnai pastebime, kad pavalgius, po pietų, pradeda imti miegas, tampame mažiau darbingi. Taip atsitinka, jeigu renkatės netinkamą maistą arba per dideles porcijas. Jeigu jaučiate, kad po pietų tampate mažiau energingi, rinkitės valgyti vieną patiekalą: tik sriubą arba tik antrą patiekalą, o ne abu kartu. Vakare likus trims valandoms iki miego – geriau išvis nevalgyti. Jeigu einame miegoti pilnu skrandžiu, galiausiai jausimės apsunkę, miegosime prastai ir kitą dieną atsikelsime pavargę. Kitaip tariant, kuo mažiau suvalgysime iš vakaro, tuo geriau jausimės ryte. Atsibusime alkani, daugiau pavalgysime per pusryčius ir mažiau privalgysime dienos metu“, – pataria dietologė.

Vis dėlto, dietologė pabrėžia, kad režimo turėtume laikytis ne tik mąstydami apie maistą, bet ir planuodami savo dieną. Pasak jos, diena turi būti suskirstyta į tris dalis – darbas, poilsis, miegas. Čia, anot D. Petrauskienės, galioja 8:8:8 taisyklė. 8 valandos per dieną turi būti skirtos darbui, 8 poilsiui ir 8 miegui. Taip pat reikėtų išlaikyti ir fizinį aktyvumą. Pirmiausia, kasdien nueiti bent 10 tūkst. žingsnių – tai reikalinga tiek tam, kad nepriaugtume svorio, tiek bazinei medžiagų apykaitai palaikyti. Taip pat ji pataria aktyvesnį sportą planuoti ir savaitės eigoje.

„Dar vienas iš pagrindinių energijos šaltinių yra tinkamas išgeriamo vandens kiekis. Dažnai jausdami, kad norime valgyti – mes tiesiog esame ištroškę, o organizmas siunčia klaidingus signalus. Todėl prieš valgant visada rekomenduojama išgerti šiek tiek vandens. Na, ir paskutinis dalykas – miego režimas. Kad ir kaip atrodytų gaila švaistyti laiką miegui, per parą turime išmiegoti apie 8 valandas. O jeigu užmigti sunkiau – patartina prieš miegą išeiti pasivaikščioti, pakvėpuoti grynu oru“, – sako ji.

Vaida Budrienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pasak entnologo L. Klimkos, iki Šeštinių dera viską pasėti

Paskutinį pavasario mėnesį paprastai švenčiame ir dvi kilnojamąsias katalikų bažnyčios šventes – Šeštines ir Sekmines. Šeštinės – Kristaus dangun įžengimo šventė, kilnojama pagal Velykų laiką tarp gegužės 4 ir birželio 2 d., būna šeštosios savaitės po Velykų ketvirtadienį. Tai privaloma šventė tikintiesiems. Kryžiaus dienos Pirmosios trys tos savaitės dienos pažymimos kaip taikos, sveikatos ir derliaus maldavimų dienos. Šios dienos dar buvo vadintos Kryžiaus dienomis. Kadaise Lietuvos kaimuose visas tas dienas žmonių būriai giedodami litanijas eidavo melstis prie kaimo kryžių. Jie

Vyriausybė pritarė, kad medžiotojams būtų privaloma drausti civilinę atsakomybę

Vyriausybė pritarė Seimo siūlymui įvesti privalomą civilinį draudimą kiekvienam medžiotojui. Tačiau siūlo nustatyti vėlesnę šios prievolės įsigaliojimo datą ir numatyti instituciją, kuri vykdys priežiūros funkciją. „Medžiotojai turi apsidrausti, nes tai apsaugos juos pačius nuo įvairių sudėtingų situacijų, kuriose jie gali atsidurti įvykus nelaimei medžioklės metu. Todėl šis sprendimas yra tikrai prasmingas“, – komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Medžioklės įstatyme įtvirtinus pareigą medžiotojams draustis civilinės atsakomybės draudimu bus garantuojamas žalos atlyginimas tretiesiems asmenims, jei jiems, jų sveikatai ar turtui būtų padaryta

Meldinių nendrinukių sutiktuvės Šyšos polderyje

Po kelių metų pertraukos, birželio 1 d. Šyšos polderyje vyks meldinių nendrinukių sutiktuvės. Šį paukštį saugantys ūkininkai ir gamtos mylėtojai kviečiami 12 val. prie Šyšos polderio 2-osios siurblinės, kur, ragaujant skanias vaišes ir klausantis supančios gamtos garsų, vyks neformalus bendravimas su gamtininkais, bus aptariamos šios rūšies apsaugos naujovės, diskutuojama apie ūkininkams iškylančias problemas. Vakare (nuo 19 val.) susirinkusieji bus kviečiami pasitikti saulėlydį klausantis meldinių nendrinukių Šyšos polderio pievose. Išvykimas 19 val. nuo Šyšos polderio 2-osios (naujosios) siurblinės. „Nekantraujame po visų

Pasak VMI, šilutiškiai už 2021 metus dar nesumokėjo beveik 186,8 tūkst. eurų GPM

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad beveik 900 Šilutės r. savivaldybės gyventojų gegužės–birželio mėnesiais sulauks pranešimų apie deklaruotą ir laiku nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį (GPM) už 2021 m., kurį reikėjo sumokėti iki gegužės 2 d. Šilutiškiai už praėjusius metus bendrai skolingi 186,8 tūkst. eurų GPM. VMI gyventojus apie turimas skolas informuoja savo iniciatyva per Mano VMI, o nesinaudojančius e.paslaugomis – paštu. „Didžioji dalis mokesčių mokėtojų mokesčius deklaruoja ir sumoka laiku, dėkojame jiems. Visgi kasmet turime ir vėluojančių.

Taip pat skaitykite