Jau pradeda žydėti rykštenės: skinkite negailėdami

Pievos ir patvoriai jau geltonuoja – pradeda žydėti rykštenės. Jos mėgstamos dėl ryškios spalvos, be to, ilgai laikosi pamerktos. Aplinkosaugininkai ragina šį invazinį augalą skinti kad ir glėbiais – taip sumažinsime jo paplitimą. Tačiau įspėja nuvytusių žiedynų nemesti kur pakliuvo, tik į kompostavimo įrenginius ar žaliųjų atliekų aikšteles, kad nepaplistų sėklos.

Į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą šiuo metu įtrauktos trys rykštenių rūšys: kanadinė rykštenė, aukštoji rykštenė ir didžioji (vėlyvoji) rykštenė.Jos pradeda žydėti apie vasaros vidurį, o baigia rudenį. Visos jos kilusios iš Šiaurės Amerikos ir kaip svetimžemiai augalai plačiai paplitusios Europoje, jų daugėja Azijoje ir kituose žemynuose.

Tiksliai nežinoma, kada rykštenės kaip dekoratyviniai augalai pradėtos auginti Lietuvoje. Pavyzdžiui, aukštoji rykštenė oficialiais duomenimis pas mus atkeliavo 1983 m. Europoje šie augalai želdynuose paplito XIX a. Nuo tada rykštenės pasisėjo pievose, dirvonuose, pamiškėse, pakelėse, vandens telkinių pakrantėse, kitose atvirose buveinėse.
Dabar visos invazinės rykštenių rūšys auga beveik visoje Lietuvos teritorijoje, o ypač didelius sąžalynus sudaro aplink miestus, gyvenvietes, apleistuose žemės plotuose. Daugiamečiai, tankius kerus sudarantys augalai nereiklūs, auga prastame dirvožemyje, ištveria sausras ir šalčius. Didžiosios rykštenės išaugina itin daug šakniastiebių, sudaro tankius sąžalynus.

Pasak gamtininkų, juose nebelieka vietos vietinėms augalų rūšims, ypač žoliniams, nyksta natūralios jų bendrijos, keičiasi ir mažėja ir gyvūnų rūšinė sudėtis, keičiasi visa ekosistema. Be to, iš dirvožemio jos paima daug daugiau maisto medžiagų nei vietiniai augalai, dėl to jis parūgštėja ir kai kurie kiti augalai jame ima skursti arba iš viso nebeauga.

Rykštenės dauginasi vėjo nešiojamomis sėklomis ir požeminiais šakniastiebiais. Nustatyta, kad vienas kanadinės rykštenės ūglis gali subrandinti net 10-20 tūkst. sėklų. Kai žydi dideli rykštenių plotai, į aplinką paskleidžiamas labai didelis kiekis žiedadulkių, kurios gali sukelti alergines reakcijas jautriems asmenims.
Taip pat Lietuvoje bandoma auginti naujas šio invazinio augalo rūšis bei kurti veisles. Tačiau Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto duomenimis, visos rykštenių rūšys ir veislės (išskyrus vietinę rūšį – paprastąją rykštenę) gali išplisti natūralioje aplinkoje ir kelti grėsmę mūsų biologinei įvairovei.

Jei pridygo savaime, aplinkosaugininkai rekomenduoja pavienius augalus iškasti, naikinti cheminėmis priemonėmis, sąžalynus pjauti prieš žydėjimą. Dažnai rykštenes nepagalvoję platiname patys, nuskintus žiedynus išmesdami į šiukšlynus, pamiškes, kur iš sėklų išauga nauji augalai. Nuvytusius reikia kompostuoti, vežti į žaliąsias atliekų aikšteles arba sudeginti.

Primename, kad už invazinių rūšių auginimą, dauginimą, mainymą numatytos baudos nuo 200 iki 400 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 600 eurų. Už invazinių rūšių pateikimą rinkai ar tyčinį paleidimą į aplinką gresia 300-500 eurų, juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims – 800-1500 eurų baudos.

Aplinkos min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Ilgąjį savaitgalį policija sustiprino greičio ir blaivumo kontrolę.

Ilgąjį savaitgalį, rugpjūčio 12-15 d., Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai keliuose vykdė sustiprintą leistino greičio kontrolę, tikrino vairuotojų blaivumą. Patruliuojantys pareigūnai, keliuose užfiksavo 32 transporto priemonių leistino greičio viršijimo atvejus (Tauragės mieste ir rajone – 17; Šilalėje – 5; Šilutėje – 8; Pagėgių savivaldybėje – 2). Nustatyta atvejų, kai leistinas greitis buvo viršytas daugiau kaip 50 km/val. Šilutės rajone 51-erių vyras automobiliu BMW važiavo 162 km/h greičiu, maksimalų leistiną greitį viršydamas 90 km/h greitį. Kitas 48-erių vyras kelyje Vilnius

Policija tiria galimą žmogžudystę

Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai tiria šiuos įvykius. Į Šilutės rajono policijos komisariatą kreipėsi vyras, gim. 1949 m., dėl suklastotos pirkimo-pardavimo sutarties perkant automobilį „Subaru Forester“. Sutartyje įrašyti klaidingi pardavėjo duomenys. Rugpjūčio 10 d. Vilkyčių k., Saugų sen., pažįstami asmenys sukėlė fizinį skausmą nepilnametei, gim. 2005 m., ir iš jos pavogė telefoną „Huawei I6“. Rugpjūčio 11-12 d. Petrelių k., Saugų sen., nenustatyti asmenys iš traktorių bakų, kurie priklausė moteriai, gim. 1995 m., pavogė 150 litrų žymėto dyzelino. Nuostolis 210 eurų.

Kvepalų rinkiniai. Savybės, kurias labiausiai vertina pirkėjai

Kvepalai naudojami įvairiais atvejais: kasdien, laisvalaikiu ar išskirtinėmis progomis. Ir kiekvienam iš šių atvejų dažniausiai tinka skirtingi aromatai. Todėl labai populiaru rinktis kvepalų rinkinius, kuriuos gali sudaryti trijų, keturių, šešių ar daugiau skirtingų kvepalų buteliukai. Kvepalų rinkiniai gali būti vyriški, moteriški arba universalūs (unisex). Talpa irgi gali būti įvairi – nuo 2 ml iki 10 ml. Tai galima laikyti privalumu – tokius kvepalus paprasta vežtis į kelionę ar nuolat patogiai nešiotis rankinėje, vežiotis automobilyje. Bet šios priežastys ne vienintelės, kodėl

Kas yra nagų ir odelių aliejus?

Nagų aliejus skirtas nuolatinei nagų priežiūrai po higieninės grožio procedūros. Šis produktas minkština odeles ir neleidžia joms šerpetoti. Rekomenduojama aliejus nagams ir odelėms naudoti reguliariai tam, kad būtų skatinamas sveikų nagų augimas ir užtikrinama puiki nagų ir odelių išvaizda. Šie aliejai taip pat būna papildyti įvairiais vitaminais, kurie lėtina senėjimo procesą bei saugo ląsteles nuo sužalojimo. Kada naudoti aliejų? Nagų odelės yra pakankamai kietos, tad atliekant higieninę grožio procedūrą, jas pirmiausia reikia atstumti jas apelsinmedžio lazdele, o vėliau nukirpti nagų

Taip pat skaitykite