Įvertino estakados poveikį aplinkai

Jau tapo įprasta, kad artėjant rinkimams prabylama apie estakados statybą per užliejamą kelio ruožą iš Šilutės į Rusnę. Rinkimai vėl artėja, apie estakadą vėl kalbama… Tiesa, šį kartą kalbėta apie realų žingsnį, priartinantį statybos darbų pradžią – įvertinta estakados poveikis aplinkai. Po jo turėtų sekti techninio projekto rengimas.

Vienas iš galimų estakados projektų savo išvaizda primena Griniaus tiltą.

Vienas iš galimų estakados projektų savo išvaizda primena Griniaus tiltą.

Žmonių nusivylimą pažadais apie estakados statybą liudija ir atėjusių į susirinkimą poveikiui aplinkai aptarti dalyvių skaičius. Buvome aštuoniese: 5 Savivaldybės ir 3 žiniasklaidos atstovai. Vis dėlto po birželio 8 d. įvykusio aptarimo visuomenė dar turi 5 dienas savo pastaboms reikšti. Jeigu kas susidomėjo, informacijos apie estakados poveikio aplinkai vertinimą gali rasti ir savo nuomonę pareikšti interneto svetainėje www.infraplanas.lt.
2014 metais UAB „Kelprojektas“ parengė estakados projektinius siūlymus. Planuojamos statyti estakados kelio Nr. 206 Šilutė – Rusnė užliejamame ruože poveikio aplinkai vertinimo programą užsakė Lietuvos automobilių kelių direkcija, o ją parengė UAB „Infraplanas“ iš Kauno. Šilutiškius su šia programa supažindino minėtosios kauniečių bendrovės poveikio aplinkai specialistas Tadas Vaičiūnas.
Estakadą planuojama įrengti kelio Šilutė – Rusnė užliejamame ruože, kurio ilgis apie 435 m (ilgis su prieigomis, t. y. atraminėmis sienomis, – apie 750 m), plotis – 14,5 m.
Visas estakados įrengimo ruožas driekiasi esamu keliu, darbai būtų atliekami kelio juostoje. Kad gyventojai galėtų patekti į Rusnę, Šilutę ir aplinkinius kaimus, kol vyks statybos darbai numatoma įrengti laikiną aplinkkelį. Dėl šios priežasties reikės laikinai paimti žemę iš privačių savininkų, tam ketinama sudaryti laikinas nuomos sutartis.
Poveikio aplinkai rengėjai išnagrinėjo 5 projektinius pasiūlymus, tačiau 2 iš jų iš karto atmetė, nes norint juos įgyvendinti iškiltų žemės nuosavybės problema. Be to, statant pagal tuos projektus pasikeistų hidrologinė situacija ir potvynio metu vandens lygis keistųsi ne tik ant kelio, bet ir apylinkėse. Pavyzdžiui, galėtų labiau patvinti Žalgirio miškas. Taip šiuos projektus būtų brangiau įgyvendinti dėl didelės apimties žemės darbų.
Tyrėjai labiausiai susidomėjo dviem galimais estakados projektais, kurių abu primena jau esančius tiltus. Vienas iš jų panašus į arkinį prezidento Griniaus tiltą, kitas – ant stulpų – panašus į tiltą per Atmatą į Rusnę. Pasak Tado Vaičiūno, gražesnis būtų arkinis tiltas, tačiau jis turi tam tikrų trūkumų. Kuo aukštesnis vanduo, tuo labiau sumažėja arkų plotas, o kartu ir galimybė pratekėti didesniam kiekiui vandens ir ledo lytims.
Tuo tarpu estakada, panaši į tiltą per Atmatą, tokių trūkumų neturi. Pranešėjas pripažino, kad tai tik vertinimo poveikio aplinkai požiūriu. Renkantis projektą, kuris bus įgyvendinamas, reikės atsižvelgti ir į kitas aplinkybes.
Išnagrinėjusi visus pateiktus projektus, UAB „Infraplanas“ darbo grupė nusprendė, kad gamtinės aplinkos aspektu estakados statybos projektas vertinamas teigiamai: sumažės barjero efektas, padidės gyvūnų migracija tinkamose erdviosiose perėjose po keliu, pagerės hidrologinis vietovės režimas, kadangi dėl estakados vanduo, netrukdomas pylimo, galės laisviau cirkuliuoti tiek potvynių, tiek atoslūgių metu. Nuo potvynių tiesiogiai priklausomiems gyvūnams pagerės dauginimosi sąlygos.
Įgyvendinus projektą su rekomenduojamomis priemonėmis, gamtinei aplinkai, fizinės ir gyvosios gamtos komponentams galimas reikšmingas neigiamas poveikis sumažėtų iki minimaliai nereikšmingo.

Vaidotas VILKAS

Šilutiškius su estakados poveikio aplinkai įvertinimu supažindino UAB „Infraplanas“ poveikio aplinkai specialistas Tadas Vaičiūnas.

Šilutiškius su estakados poveikio aplinkai įvertinimu supažindino UAB „Infraplanas“ poveikio aplinkai specialistas Tadas Vaičiūnas.

Vienas komentaras

  • Gyvenrojas

    Nuo potvynių tiesiogiai priklausomiems gyvūnams pagerės dauginimosi sąlygos. Gal galėtumėte įvardinti?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Dar 9,5 mln. eurų dujų balionams daugiabučiuose keisti

Energetikos ministras Dainius Kreivys pasirašė įsakymą, kuriuo numatoma „Suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimo kitais energijos šaltiniais“ programai skirti  iš valstybės biudžeto dar 9,582 mln. eurų. Kaip ir praėjusiais metais, parama vienam daugiabučio namo butui sieks iki 726 eurų. Liko 1000 daugiabučių „Šiuo metu šalyje dar yra apie 1000 daugiabučių namų, kuriuose naudojami nesaugūs dujų balionai. Skirdama virš 9 mln. eurų paramą valstybė jau trečius metus iš eilės padeda daugiabučių namų gyventojams  atsisakyti dujų balionų naudojimo buityje ir pasirinkti saugesnį

Sinoptikai įspėja: savaitgalis vėl bus vėjuotas, su krituliais ir šals

Sausio 20 d., ketvirtadienį, Lietuvą pasieks šaltasis atmosferos frontas, kuris neš kritulių, daugiausia sniego. Gausiausiai prisnigs šalies vakaruose. Pietvakarių, vakarų, vakariniuose rajonuose šiaurės vakarų vėjas bus labai stiprus, gūsiai daug kur sieks 15-20 m/s, šalies vakaruose vietomis 22-24 m/s, pajūryje įsisiautės iki 26 m/s. Daug kur sniegą pustys, vietomis kils pūga. Aukščiausia temperatūra dienos pradžioje bus nuo 1 laipsnio šalčio kai kur rytiniuose rajonuose iki 3 laipsnių šilumos prie jūros. Nuo vidurdienio temperatūra ims kristi, plikledis formuosis daugelyje rajonų. Sausio

Mokytoja, palikusi ryškų pėdsaką Šilutės istorijoje

Sausio 15-ąją, Klaipėdos krašto dieną, tuo pačiu Šilutės pirmosios gimnazijos mokytojos, direktorės, Šilutės Garbės pilietės, doc. dr. Romualdos Dobranskienės gimtadienio dieną (būtų sukakę 90 metų), Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta knyga „Mokytojos mitas“. Tai kolektyvinis darbas, sudarytas iš beveik trisdešimties žmonių prisiminimų. Gausus būrys šilutiškių, buvusių mokinių, kolegų, namiškių atėjo į biblioteką. Muzikinį foną kūrė Marijus Kučikas (pianinas) ir bardas Adas Nausėda, dainavo dukra Indrė ir anūkė Indrė Dirgėlaitė. R. Dobranskienės gyvenimo akimirkas skaidrėse atkūrė bibliotekininkė Dalia Pupšytė.

Ligonių kasos ragina klausti, o ne aklai mokėti už gydymą

Gyventojai klausia Ligonių kasų, kodėl, būdami apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gydymo įstaigose kartais turi mokėti ar primokėti už gydymą, tyrimus ar procedūras. Neretai žmonės mano turintys mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas, nes gydymo įstaigų pateikiama informacija apie mokėjimą už jas yra klaidinanti ar neaiški. Valstybinė ligonių kasa primena: kada už gydymą mokėti nereikia, kada tenka. Rūpimus klausimus Valstybinei ligonių kasai galima pateikti: el. paštu info@vlk.lt tel. (8 5) 232 2222 arba žiūrėkite šį vaizdo įrašą: https://youtu.be/T9lMmMrw9DE  Apdraustiesiems – nemokamai Apdraustieji papildomai nemokėdami

Taip pat skaitykite