Įvertino estakados poveikį aplinkai

Jau tapo įprasta, kad artėjant rinkimams prabylama apie estakados statybą per užliejamą kelio ruožą iš Šilutės į Rusnę. Rinkimai vėl artėja, apie estakadą vėl kalbama… Tiesa, šį kartą kalbėta apie realų žingsnį, priartinantį statybos darbų pradžią – įvertinta estakados poveikis aplinkai. Po jo turėtų sekti techninio projekto rengimas.

Vienas iš galimų estakados projektų savo išvaizda primena Griniaus tiltą.

Vienas iš galimų estakados projektų savo išvaizda primena Griniaus tiltą.

Žmonių nusivylimą pažadais apie estakados statybą liudija ir atėjusių į susirinkimą poveikiui aplinkai aptarti dalyvių skaičius. Buvome aštuoniese: 5 Savivaldybės ir 3 žiniasklaidos atstovai. Vis dėlto po birželio 8 d. įvykusio aptarimo visuomenė dar turi 5 dienas savo pastaboms reikšti. Jeigu kas susidomėjo, informacijos apie estakados poveikio aplinkai vertinimą gali rasti ir savo nuomonę pareikšti interneto svetainėje www.infraplanas.lt.
2014 metais UAB „Kelprojektas“ parengė estakados projektinius siūlymus. Planuojamos statyti estakados kelio Nr. 206 Šilutė – Rusnė užliejamame ruože poveikio aplinkai vertinimo programą užsakė Lietuvos automobilių kelių direkcija, o ją parengė UAB „Infraplanas“ iš Kauno. Šilutiškius su šia programa supažindino minėtosios kauniečių bendrovės poveikio aplinkai specialistas Tadas Vaičiūnas.
Estakadą planuojama įrengti kelio Šilutė – Rusnė užliejamame ruože, kurio ilgis apie 435 m (ilgis su prieigomis, t. y. atraminėmis sienomis, – apie 750 m), plotis – 14,5 m.
Visas estakados įrengimo ruožas driekiasi esamu keliu, darbai būtų atliekami kelio juostoje. Kad gyventojai galėtų patekti į Rusnę, Šilutę ir aplinkinius kaimus, kol vyks statybos darbai numatoma įrengti laikiną aplinkkelį. Dėl šios priežasties reikės laikinai paimti žemę iš privačių savininkų, tam ketinama sudaryti laikinas nuomos sutartis.
Poveikio aplinkai rengėjai išnagrinėjo 5 projektinius pasiūlymus, tačiau 2 iš jų iš karto atmetė, nes norint juos įgyvendinti iškiltų žemės nuosavybės problema. Be to, statant pagal tuos projektus pasikeistų hidrologinė situacija ir potvynio metu vandens lygis keistųsi ne tik ant kelio, bet ir apylinkėse. Pavyzdžiui, galėtų labiau patvinti Žalgirio miškas. Taip šiuos projektus būtų brangiau įgyvendinti dėl didelės apimties žemės darbų.
Tyrėjai labiausiai susidomėjo dviem galimais estakados projektais, kurių abu primena jau esančius tiltus. Vienas iš jų panašus į arkinį prezidento Griniaus tiltą, kitas – ant stulpų – panašus į tiltą per Atmatą į Rusnę. Pasak Tado Vaičiūno, gražesnis būtų arkinis tiltas, tačiau jis turi tam tikrų trūkumų. Kuo aukštesnis vanduo, tuo labiau sumažėja arkų plotas, o kartu ir galimybė pratekėti didesniam kiekiui vandens ir ledo lytims.
Tuo tarpu estakada, panaši į tiltą per Atmatą, tokių trūkumų neturi. Pranešėjas pripažino, kad tai tik vertinimo poveikio aplinkai požiūriu. Renkantis projektą, kuris bus įgyvendinamas, reikės atsižvelgti ir į kitas aplinkybes.
Išnagrinėjusi visus pateiktus projektus, UAB „Infraplanas“ darbo grupė nusprendė, kad gamtinės aplinkos aspektu estakados statybos projektas vertinamas teigiamai: sumažės barjero efektas, padidės gyvūnų migracija tinkamose erdviosiose perėjose po keliu, pagerės hidrologinis vietovės režimas, kadangi dėl estakados vanduo, netrukdomas pylimo, galės laisviau cirkuliuoti tiek potvynių, tiek atoslūgių metu. Nuo potvynių tiesiogiai priklausomiems gyvūnams pagerės dauginimosi sąlygos.
Įgyvendinus projektą su rekomenduojamomis priemonėmis, gamtinei aplinkai, fizinės ir gyvosios gamtos komponentams galimas reikšmingas neigiamas poveikis sumažėtų iki minimaliai nereikšmingo.

Vaidotas VILKAS

Šilutiškius su estakados poveikio aplinkai įvertinimu supažindino UAB „Infraplanas“ poveikio aplinkai specialistas Tadas Vaičiūnas.

Šilutiškius su estakados poveikio aplinkai įvertinimu supažindino UAB „Infraplanas“ poveikio aplinkai specialistas Tadas Vaičiūnas.

Hits: 48

Vienas komentaras

  • Gyvenrojas

    Nuo potvynių tiesiogiai priklausomiems gyvūnams pagerės dauginimosi sąlygos. Gal galėtumėte įvardinti?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite