Įvedant eurą labiausiai reikia saugotis sukčių

Labai maža tikimybė, kad kas nors galėtų sutrukdyti nuo kitų metų sausio 1 d. Lietuvai įsivesti eurą. Euro įvedimas didesnių nepatogumų, išskyrus tai, kad reikės priprasti prie naujų pinigų, neatneš. Anot Finansų ministerijos specialistų, nepatirsime ir finansinių nuostolių, jei neužkibsime ant sukčių kabliuko…

Pasiklausyti informacijos apie euro įvedimą į savivaldybės didžiąją posėdžių salę susirinko apie 50 žmonių.

Artėjant euro įvedimui, prasideda plati informacinė kampanija. Informacija apie eurą bus platinama visomis informacinėmis priemonėmis, o gyventojai savo pašto dėžutėse ras lankstinukų, kuriuose bus pateikiama žinių apie eurą. Šilutės r. savivaldybės didžiojoje posėdžių salėje įvyko susitikimas, kuriame apie naująją valiutą pasakojo Finansų ministerijos vyriausiasis specialistas Tadas Šuliauskas ir Vyriausybės kanceliarijos ES politikos departamento vyriausiasis specialistas Marius Skuodis. Pasiklausyti informacijos apie eurą susirinko apie pusšimtis Savivaldybės darbuotojų, politikų, visuomenės atstovų.
Pranešėjai pabrėžė, kad įvedant eurą didžiausią pavojų žmonėms gali kelti sukčiai, todėl būtina žinoti, kad jokia valstybinė institucija nesiteiraus apie turimų pinigų kiekį, sąskaitos numerių, internetinių prijungimo kodų. Gyventojų namuose nei Lietuvos bankas, nei kitos finansinės institucijos neatliks jokių finansinių veiksmų. Asmenį, kuris gyventojams kalbėtų apie litų registravimą ar siūlytų juos keisti į eurus namuose, galima įtarti sukčiavimu ir apie tai derėtų nedelsiant pranešti policijai.
Kaip atskirti padirbtą eurą?
Gali kilti pavojus dėl padirbtų pinigų. Apie euro apsaugos nuo padirbimo požymius bus dar ne kartą išsamiai informuota, tačiau, pasak pranešėjų, reikėtų vadovautis trijų „P“ taisykle. Kilus įtarimui, kad pinigas netikras, pačiupinėti, klausantis kaip šiugžda banknotas; čiuopiant nelygumus ant jo, prieš šviesą įsitikinti, kad matomi specialūs apsauginiai požymiai; pakreipus stebėti, ar keičiasi holografinių ženklų vaizdai.
Eurą numatoma įvesti nuo 2015 m. sausio 1 d. Po to dar 15 dienų lygiagrečiai bus galima atsiskaityti ir eurais, ir litais, grąžą gaunant jau eurais. Iki birželio 30 d. kainos dar bus rašomos abiem valiutomis. Lietuvos paštas savo skyriuose nemokamai litus keis eurais iki kovo 1 d. Kredito unijos ir komerciniai bankai tai darys iki liepos 1 d., Lietuvos bankas – neribotą laiką. Numatomas kursas – 3,4528 lito už eurą.
Visi bankuose esantys indėliai, paimtos paskolos automatiškai bus perskaičiuojami į eurus, nekeičiant finansinių įsipareigojimų sąlygų, algos, pensijos ir kitos per bankus pervedamos išmokos bus mokamos eurais. Eurus išduos ir bankomatai.

Vyriausybės kanceliarijos Europos Sąjungos politikos departamento vyriausiasis specialistas Marius Skuodis pasakojo apie patį eurą ir jo įvedimo sąlygas.

Vyriausybės kanceliarijos Europos Sąjungos politikos departamento vyriausiasis specialistas Marius Skuodis pasakojo apie patį eurą ir jo įvedimo sąlygas.

Ar didės kainos?
Daugelis baiminasi, kad, įvedus eurą, šoktels kainos. Kainų nurodymas litais ir eurais prieš euro įvedimą, anot specialistų, ir po jo bus svarbi priemonė, padedanti apsaugoti vartotojus nuo galimo piktnaudžiavimo.
Lietuvos statistikos departamentas yra įsipareigojęs parengti šimto pagrindinių vartojamųjų prekių ir paslaugų sąrašą, kurių kainos bus akyliau stebimos rengiantis įsivesti eurą. Ketinama skelbti pranešimus apie šių paslaugų ir prekių kainų pokyčius, kad būtų aiškiai matyti, ar jos nėra didinamos.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, vykdydama jai suteiktus įgaliojimus bei siekdama užtikrinti tinkamą vartotojų interesų apsaugą euro įvedimo laikotarpiu, koordinuos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos veiklą, o šios įstaigos privalomo kainų litais ir eurais nurodymo laikotarpiu tikrins, kaip prekybos įmonės laikosi teisės aktais nustatytų kainų perskaičiavimo reikalavimų.
Pagal kompetenciją skelbiamas kainas kontroliuos Lietuvos bankas, Konkurencijos taryba, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Šios institucijos, vadovaudamosi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 163 straipsniu, kuris numato administracinę atsakomybę už Mažmeninių prekybos taisyklių pažeidimus, nustačiusios kainų perskaičiavimo bei nurodymo pažeidimų galės pareikšti įspėjimą arba skirti baudą nuo 50 iki 200 Lt, jei pažeidimai kartosis, – nuo 100 iki 400 Lt.
Be to, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba dėl sisteminių piktnaudžiavimo atvejų galės skatinti tyrimus dėl Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimų. Už šio įstatymo pažeidimus gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda iki 120 tūkst. litų.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kainų nurodymo ir perskaičiavimo stebėsenai vykdyti pasitelks vartotojų asociacijas, apie pastebėtus kainų perskaičiavimo, kainų nenurodymo ir kitokio prekybos (paslaugų teikimo) piktnaudžiavimo atvejus galės informuoti ir patys vartotojai.

Vaidotas VILKAS

Hits: 87

2 komentarai

  • joo

    Sąlyga “Jei neužkibsime ant sukčių kabliuko” reiškią tą, kad padidės, tiksliau bus garantuota rizika, kad užkibsime. Ir ne pavieniai asmenys bet visa Lietuva turės dengti pvz graikų skolas. Žodžiu skurdas visada bus garantuotas. Aš kategoriškai nesutinku būti mulkinamas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite