Išvalytas įplaukimas į Vilhelmo kanalą
Atlikti įplaukimo į Vilhelmo kanalą valymo darbai – kanalas sezonui paruoštas, laivyba per šliuzą atidaryta.
Šiuo metu eksploatuojamų vidaus vandenų kelių ilgis Lietuvoje siekia 450 km. Lietuvos gamtinės sąlygos lemia, jog upių vagose kaupiasi sąnašos, Kuršių ir Kauno mariose atsiranda augalinių kliūčių, kurios laikui bėgant gali pradėti trukdyti laivams. Vidaus vandens kelių direkcija nuolatos prižiūri vidaus vandens kelius. Valo vandens vagas, jas reguliuoja, ženklina farvaterį, vykdo hidrografinius darbus.
Kanalo būklė žinoma
Vidaus vandens kelių direkcija eksploatuoja Karaliaus Vilhelmo kanalo ruožą nuo Minijos iki Drevernos upės. Jau turima informacija apie jo būklę. Atlikti batimetriniai matavimai, padaryti kanalo pylimų nuo Minijos iki Drevernos upės skenavimo (fotografavimo) darbai su lazerine sistema Lidar. Nustatyti pylimo aukščiai, augmenijos situacija. Analogiški darbai atliekami ir likusioje Vilhelmo kanalo dalyje nuo Drevernos iki Klaipėdos.
Reikėjo valyti įplaukimo į Vilhelmo kanalą vietą. Dar gegužės mėnesio pabaigoje buvo pradėti valymo darbai ties Lankupių šliuzu (iki Minijos upės). Šiame 150 m ilgio kanalo ruože buvo susidariusi tik 0,5 metro gylio sekluma, kuria ir mažos grimzlės laivai sunkiai tegalėjo praplaukti. Dabar šiame ruože, kaip ir visame kanale, net sausros metu, bus užtikrintas ne mažesnis kaip 1-1,5 m gylis.
Kitas VVKD žingsnis, atlikus valymo darbus, – bus šalinami kanalo krantuose išvirtę medžiai. Nuolatos bus stebimas kanalo gylis, informacija apie jį teikiama laivavedžiams.
Vilhelmo kanalo perspektyvos
Ką daryti, kad Vilhelmo kanalu laivyba vyktų saugiai, komfortiškai ir intensyviai, Vidaus vandens kelių direkcijai aišku. Deja, vien gerų norų neužtenka, reikalinga ir valstybės parama, t. y. finansavimas bei politiniai sprendimai dėl Klaipėdos III vandenvietės iškėlimo. Į „Natūra 2000“ teritorija taip pat įpareigoja laikytis itin griežtų reikalavimų.
Atkreipiame dėmesį, kad laivyba vykdoma kanalo viduriu, aplinkos ministro nurodymu juo galima plaukioti tik mažiausiu savaeigės plaukiojimo priemonės greičiu. Direkcija įrengė laivų plaukimo greitį ribojančius ženklus (5 km/h). Tai padaryta ne tik dėl prasilenkiančių laivų saugumo, bet ir dėl poveikio krantams mažinimo.
Direkcija siekia kuo efektyvesnio kanalo panaudojimo. Tai yra įrašyta ir Lietuvos Respublikos bendrajame plane, numatytos priemonės jo būklei pagerinti, ir šiuo metu Susisiekimo ministerijos užsakymu rengiamoje „Ilgalaikėje laivybos Nemunu atnaujinimo programoje (studijoje)“.
Vidaus vandens kelių direkcija įsitikinusi: Vilhelmo kanalo panaudojimas yra labai perspektyvus. Jau dabar galima laivyba maršrutu Atmata – Minija – Karaliaus Vihelmo kanalas – Dreverna – Kuršių marios – Atmata. Perspektyvoje, iškėlus Klaipėdos III vandenvietę ir atvėrus vandens kelią į Klaipėdą, jo svarba laivybai dar labiau išaugtų.
Vidaus vandens kelių direkcijos inf.
Man keista skaityti VVKD nuomonę. Savo laiku kiek tiltų buvo per kanalą, ir jie tiesiog sunaikinti. Savo laiku kanalu kursavo Raketos, nes Vilhelmo kanalas buvo atviras, kol jo neuždarė statydami Vakarų įmonę ir dabar iš tikrųjų kalbama apie „smulkmenas“,kurios su laiku pradėjo reikalauti nemažų finansų. Už aplaidumą reikia mokėti.