Ištraukos iš ilgos Richardo Kreicerio gyvenimo knygos

Pagryniuose gyvenančiam Richardui Kreiceriui 2015-ieji ypatingi daugeliu atžvilgių. Atsisveikinimas su litu privertė atsigręžti atgal. 1925 metais gimęs žmogus matė įvairiausių Lietuvoje cirkuliavusių pinigų ir jų keitimų. Sausio 3 d. atverstos ilgos gyvenimo knygos 90-ame puslapyje atsirado jubiliejinis įrašas. Vasarą bus reikšminga Richardo ir jo žmonos Gerdos gyvenimo data – prieš 65 metus jiedu prisiekė vienas kitam gyventi santaikoje ir sumainė santuokos žiedus.

Gerda ir Richardas Kreiceriai – jau beveik 65-eri metai kartu.

Nustebino sveikintojus
Per ilgą savo gyvenimą Richardui Kreiceriui dažniau tekdavo gimtadienį švęsti spaudžiant speigui. Toks sausis, kaip šiemet, rečiau pasitaiko. Lietingą sausio pradžios dieną pasveikinti pagryniškį Richardą Kreicerį atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis ir Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus, juos atlydėjo socialinio darbo organizatorė Lina Ozgirdaitė. Sveikintojai šiek tiek sutriko, mat nesitikėjo, kad devyniasdešimtmetis senolis svečius pasitiks ne lazdele pasiramsčiuodamas, ne šiltais patalais apklostytas, bet žvalus ir šmaikštus, kupinas energijos.
Visiems parūpo, kur slypi toji sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptis…
Tokio ilgo amžiaus neplanavo
Richardas Kreiceris atviravo: „Ir pats niekada negalvojau, kad tokį ilgą amželį nugyvensiu…“
Žmonos Gerdos veidas išdavikiškai liudijo, kad ilgam amžiui galėjo padėti ir judviejų meilė. Šių metų birželį Gerda ir Richardas Kreiceriai minės savo bendro gyvenimo 65-metį. Retai besutinkama ir 60 metų kartu išgyvenusių porų, o šis atvejis dar retesnis. 65-erių metų šeimyniniai santykiai prilyginami geležies atsparumui. Nors metai skriete skriejo, bet ir džiaugsme, ir varge būta kartu.
Giminės šaknys – iš Austrijos
Richardo Kreicerio giminystės šaknys nuveda net į XVIII a. Austriją. Jo proseneliai, kaip ir daugelis protestantiško tikėjimo zalcburgiečių, buvo ištremti ir apgyvendinti po maro ištuštėjusioje Prūsijoje, dabartinėje Mažosios Lietuvos teritorijoje.
Richardas gimė ir augo šeimoje kartu su 12 brolių ir seserų. „Iš visų belikau vienas“, – sakė senolis, gerai nebepamenantis, kelintas vaikas buvo šeimoje. Richardui ėjo šešti metukai, kai daugiavaikė šeima liko be maitintojo. Mirus tėvui, teko dar labiau susispausti. Sulaukęs penkiolikos, Richardas jau dirbo pas ūkininką.
„Visko išmokau“, – šypsosi ilgaamžis ir šmaikščiai priduria, kad ne vien dirbti, bet ir dūmą patraukti išmokė. Pamena: kartu su šeimininku pjovė malkas, pavargęs ūkininkas prisėdo parūkyti. Ką darys penkiolikmetis – ėmė ir užtraukė dūmą… Tarnaudamas pas ūkininką išmoko ir ruginukę sunkti. Degtindarystės pramokęs, karčiosios ir pats paragaudavęs.
Nepamena kada, kas įvyko ir kam turėtų dėkoti, tačiau ėmė ir metė tuos nelemtus įpročius. Dabar jau daug metų nėra užsirūkęs ar kitokiu svaigalu papiktnaudžiavęs.

Mero Vytauto Laurinaičio puokštė 90-mečio sulaukusiam Richardui Kreiceriui, kairėje – dukra Rūta Gricienė.

Metų daugėja – našta lengvėja
Pasak Richardo, kuo toliau, tuo lengviau tampa gyventi. O metas, kai buvo sunkiausia, jau seniai praeityje. Anuomet, baigęs 4 klases, jautėsi esąs raštingas. Pamena, kad pokariu net sutvertų kolchozų pirmininkai buvę beraščiai. Vienas pirmininkas, kolūkiui vadovavęs 4 metus, nemokėjo nei rašyti, nei skaityti.
Richardas buvo ne tik raštingas, bet ir nagingas. Kur bedirbtų, visur jautėsi gero amatininko, puikaus šeimininko požiūris į darbą.
Ir dabar Richardas moka džiaugtis kiekviena nauja diena, yra kupinas pozityvių minčių, kurios, matyt, atitolina ligas ir negalias. Džiaugiasi, kad šalia nuolatos besišypsanti žmona Gerda, kaip toje pasakoje, galinti dėl mylimo žmogaus nukeliauti į pasaulio kraštą, ištirpdyti ledynus. Gerda ir Richardas suskaičiuoja per gyvenimą užaugintą turtą. Pasirodo, nemenkas: dvi dukros, penki anūkai, dešimt proanūkių. Su kai kuriais, išvykusiais į užsienius, rečiau susimato, tačiau bendrauja pasitelkę šiuolaikines technologijas.
Vienas maloniausių Richardo užsiėmimų – rūpintis savo augintinėmis vištomis. Sako, kad jas aplanko net šešiskart per dieną. Vis stebi, kuri kur kiaušinį padėjo. „Myliu gyvulėlius“, – prisipažįsta senolis. Matyt, dar ir todėl, kad prieš kelis dešimtmečius apsigyvenęs Pagryniuose dirbo tarybinio ūkio-technikumo veterinarijos sanitaru. Richardo žentas tarsteli, kad jo uošvis yra universalus žmogus. Ir nepailstantis. Pasakoja, kad ir pernai ne vienas kaimynas buvo užsukęs, prašydamas Richardą dalgį išplakti. Anksčiau dirbęs kalvėje, Richardas puikiai tokius darbus išmano.
Gerda
Į tėvų namus, kur prabėgo jo paties vaikystė, Richardas parsivedė ir savo gyvenimo draugę Gerdą. Kaimyniniame kaime gyvenusios Gerdos Kaušaitės protėviai, beje, taip pat buvę zalcburgiečiai. Gerda ir Richardas susilaukė dviejų dukrų. Jas pavadino gražiausiais lietuviškais vardais. Sodyboje, pro kurios langus matėsi senoji Tenenių mokykla, prabėgo Rūtos ir Laimos vaikystė. Jos buvo pirmosios pagalbininkės savo mamai, kuriai tekdavo nudirbti daugybę namų ruošos darbų.
Dukra Rūta Gricienė su vyru Algirdu ir po šiai dienai rūpinasi senoliais Kreiceriais, kartu su jais ir gyvena.
Senoji Gerda dabar daugiau laiko gali skirti ramiems pokalbiams su bendraamžėmis, lanko bažnyčią.

Laima PUTRIUVIENĖ

7 komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite