Istorijos apie tautinį rūbą tremtyje

2016 metais, minint Gedulo ir vilties dienos 75-erių metų sukaktį, Etninės kultūros globos taryba kartu su Pasaulio Lietuvių Bendruomene paskelbė konkursą „Pasidalink istorija apie tautinį rūbą tremtyje“. Vieną istoriją konkursui papasakojo F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Inkaklių filialo bibliotekininkė Daiva Milkerienė.

Dalyvauti konkurse buvo pakviesti turintys savo artimųjų (tėvų, senelių, giminaičių) istorinių tremties nuotraukų, kuriose tremtiniai dėvi tautinius rūbus. Prašyta trumpai parašyti, kokia yra vilkimo drabužio istorija, kokiomis aplinkybėmis tie rūbai buvo įsigyti. Konkurso rengėjai stengėsi surinkti informacijos apie sunkiomis tremties sąlygomis išsaugotą tautinę tapatybę, norėta ištraukti iš užmaršties istorijas, bylojančias, kad tautinis kostiumas buvo ir gali būti didelė brangenybė lietuviui, svarbus tapatybės simbolis.
Konkursui buvo pateiktos 8 istorijos. Kiekvienas pasakojimas liudija, kad tremtį patyrusiems tautiečiams tautinis kostiumas buvo be galo svarbus tapatybės raiškos ženklas. Nuoširdūs ir jautrūs pasakojimai patvirtina, kiek pasiaukojimo, kūrybiškumo ir ryžto reikėjo tremtiniams, kad didžiulio nepritekliaus sąlygomis pasisiūtų tautinius kostiumus, išradingai pasigamintų jų detalių.
Papasakota, kad ne vienas tautinis kostiumas buvo atsivežtas iš Lietuvos – pasiimtas sunkiu ir sudėtingu trėmimo metu, o atsiradus galimybei sugrįžti, vėl parsigabentas į Lietuvą.
Šios papasakotos istorijos – pamoka ir įkvėpimo šaltinis šiuolaikiniam žmogui, neretai abejojančiam tautinio kostiumo svarbumu.
Konkurso dalyviams buvo įteiktos padėkos ir atminimo dovanėlės LR Seime vykusioje konferencijoje „Tautinis kostiumas šiandien“.
Telefonu pakalbinta Daiva Milkerienė pasakojo, kad apie konkursą sužinojo iš F. Bajoraičios viešosios bibliotekos direktorės Laimos Dumšienės. Ji ir paakino dalyvauti. „Susidomėjau, ėmiau klausinėti senų inkakliškių, savo skaitytojų, gal pažįsta tremtį išgyvenusių žmonių. Tokių atsirado. Aplankiau Rūtą Penkauskaitę–Ciparienę. Moteris parodė senų nuotraukų, papasakojo, kad daug jų yra atidavusi Priekulės Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejui, kuris veikia nuo 2006 m. liepos 22 d. (tais pačiais metais, spalio 1 d., tapo Gargždų krašto muziejaus filialu).
Nemažai turėtų nuotraukų, laiškų yra atidavusi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui. Rūta Ciparienė papasakojo apie tremties metus, parodė nuotraukų. Moteris aktyviai dalyvavo su tremtimi susijusiuose renginiuose. Prisiminė, kaip dalyvavo atidengiant „Gervės“ paminklą Švėkšnos prieigose Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui bei Tautos aukoms įamžinti (šių metų pradžioje Rūta Ciparienė iškeliavo Anapilin – red. pastaba)“, – pasakojo Daiva Milkerienė.
Bibliotekininkė džiaugiasi gautąja Seimo padėka.
„Pamario“ inf.

Nuotraukoje – Rūta Penkauskaitė (Ciparienė), g. 1932 m. iš Inkaklių kaimo, Švėkšnos apylinkės, Šilutės rajono buvo ištremta 1951 m., į Lietuvą pargrįžo 1956 m. Nuotrauka daryta Krasnojarsko krašto, Ačinsko rajono, Karlovkos kaime 1654 metais. Fotografavo Petras Giedrimas, kuris tuo laiku važinėjo po Sibirą ir fotografavo lietuvius. Beje, jis taip pat kilęs iš Švėkšnos apylinkių.
Rūta Penkauskaitė nuotraukoje vilki Lietuvoje pasiūtais tautiniais drabužiais. Anot jos pačios, medžiaga pirkta Šilutės krautuvėje, o siuvo siuvėja. Tremtyje šis apdaras vilkėtas tik vieną kartą – Fotografuojantis, visą kitą laiką buvo verčiama sunkiai dirbti. Tautinius drabužius 1956 m. parsivežė į Lietuvą.
Nuotrauka padidinta (105×163 mm) iš mažesnės (58×85 mm). Ant nuotraukos užrašyta „1954 m. Sibire „Lietuvaitė“.

Nuotraukoje sesės Penkauskaitės vilki Lietuvoje siūtais tautiniais drabužiais. Iš kairės:- Elena Penkauskaitė (Klumbienė) ir Rūta Penkauskaitė (Ciparienė). Abi su savo tautiniais drabužiais. Fotografuota Krasnojarsko krašto, Ačinsko r., Karlovkos kaime 1654 metais. Fotografavo tas pats Petras Giedrimas.
Nuotraukos dydis 58 x 85 mm, ant jos užrašyta „Sibire“. Antroje nuotraukos pusėje įrašas „Sibiro žemelėje, 1954 m.“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tegul sklando Vydūno mintys tarp mūsų

Šią penktadienio pavakare prie Bitėnų (Pagėgių sav.) kapinių, kartais pavadinamų Mažosios Lietuvos panteonu, vartų susirinko būrelis žmonių. Jie iš M. Jankaus muziejaus, Rambyno regioninio parko, Pagėgių savivaldybės, Vydūno bibliotekos. Proga susirinkti – prieš 30 metų šioje smėlio kalnelio viršukalnėje amžinojo poilsio buvo paguldyti iš Vokietijos pargabenti garsiojo Vydūno (Vilhelmo Storosto) palaikai. Vydūno bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė, lyg atsiprašydama susirinkusiųjų, sakė, kad renginys nebus toks, kokį planavo dėl tądien ir naktį siautusios vėtros. Prieš žengiant per vartus į jaukias kapinaites, M.

Spalio 22-oji. Griežtesnė tvarka Šilutės prekybos centruose

Lietuvoje nuo spalio 22 d. dėl sparčiai plintančio COVID-19 įsigaliojo griežtesnė tvarka aptarnaujant pirkėjus prekybos centruose bei mažose parduotuvėse. Vienur aptarnauja tik turinčius galimybių pasą, kitur reguliuoja pirkėjų srautus pagal į parduotuvę įsinešamų krepšelių ar vežimėlių prekėms kiekį. Prekybos centre IKI Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, veikiantis prekybos centras „Iki“ spalio 22 d. aptarnavo pirkėjus, tik gavusius su ištraukiama rankena didokus krepšius prekėms susidėti. Prie įėjimo į prekybos salę budinti centro darbuotoja pirkėjui primindavo, kad paimtų šį krepšį. Patogus, nes

Naktį audra talžė ir Šilutės rajoną

Jau spalio 21-oji, ketvirtadienis, su vėju ir dažnu lietumi neleido užmiršti Hidrometeorologijos tarnybos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos paviešintų ir net gyventojams išsiųstų pranešimų, kad bus audra, siautės stiprus vėjas. Šilutėje orai buvo keistai permainingi: štai Pagryniuose, Šilutės priemiestyje, stiprus vėjas plėšė medžių lapus, padange greitai slinko debesys, tai nušvisdavo saulė, tai staiga prapliupdavo lietus, o pavakare padangėje pasirodė vaivorykštės puslankis, greta – mažiau ryškus antras. Vėjas vis stiprėjo. Tačiau ir toks pabjuręs oras šalčio neatnešė. Naktis jau buvo

„Mano VMI“ jau galima rasti žemės mokesčio deklaracijas

žemės mokesčio

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad nuo spalio 21 d. privačios žemės savininkai prisijungę prie Mano VMI jau gali sužinoti mokėtiną žemės mokesčio sumą už 2021 m. ir iš karto ją apmokėti. VMI e. paslaugomis nesinaudojantieji žemės mokesčio deklaracijų sulauks paštu iki lapkričio pradžios. Žemės mokestį šiais metais reikia sumokėti iki lapkričio 15 d. Šilutės rajono savivaldybėje šiais metais žemės mokestis apskaičiuotas 11,5 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybės biudžetą sumokės beveik 646,2 tūkst. eurų: apie

Taip pat skaitykite