Įspūdinga šiokiadienio šventė Levandų sode

Liepos 22 dienos pavakary Levandų sode, Linos ir Mindaugo Vingių svetingoje sodyboje, Venckų kaime, vįyko graži fortepijoninės muzikos ir poezijos šventė.

Lina Šedienė.

Sklindant gaiviam levandų kvapui sode muzikavo du talentingi jaunieji pianistai – Meda Siliūtė ir Ąžuolas Lukošius (mokytoja Liudmila Tunaitienė), dainavo Justė Šedytė, puokšteles iš levandinų rišo Lina Šedienė iš Žalpių kaimo, savo sodyboje auginanti 400 bijūnų, 50 hortenzijų, 50 soruolių, virš 500 tulpių, apie 200 levandų (ir tai dar ne viskas).

Levandų sode

Linos ir Mindaugo Vingių sodyboje auga 4000 levandų sodinukų ir du šimtai levandinų. Sodas jau sulaukė trečiosios vasaros ir tampa vis labiau populiarus. Žmonės važiuoja iš visos Lietuvos, lanko dekupažo, kvapų gamybos, levandų skynimo ir puokščių rišimo edukacijas. Sode garinami hidrolatai, išgaunami eteriniai aliejai, veikia parduotuvėlė. Lina Vingienė nuolatos dalyvauja mokymuose.

Svajonės pildosi

Į Linos ir Mindaugo jau keletą metų puoselėjamą Levandų sodą rinkosi svečiai: atvažiavo šeimos draugų, kolegų, būrys rajono tautodailininkų su sekcijos pirmininke Rūta Čiuželiene. Atvyko Žemaičių Naumiesčio seniūnas Virginijus Stasiulis su žmona, seniūno pavaduotoja Vaidilutė Dūdienė, jaunųjų pianistų tėveliai. Sodybos prieigose išsirikiavo visa eilė automobilių, šeimininkas Mindaugas atnešė ir paruošė koncertui muzikos instrumentą. Trisdešimties laipsnių karštis pakoregavo šeimininkų planus dėl vietų žiūrovams – jas teko perkelti į pavėsį po didžiule kriauše. Atlikėjus nuo saulės saugojo skėčiai.

Levandų spalvos suknele pasipuošusi šeimininkė Lina džiaugėsi matydama gausų būrį svečių ir jaunuosius atlikėjus: „Aš labai laiminga jus visus matydama. Seniai svajojau, kad mūsų sode skambėtų fortepijoninė muzika, dainos ir eilės“.

Šventę daina pradėjo Justė Šedytė. Skambėjo pianistų atliekami J. S. Bacho, V. A. Mocarto, F. Listo, F. Šopeno, Sen Sanso, M. K. Čiurlionio ir B. Dvariono kūriniai. Birutė Morkevičienė paskaitė savos kūrybos eilėraščių. Svečių akis džiugino Rūtos Čiuželienės padovanotas karpinys su gandrų šeimyna.

Medos Siliūtės talentas

Medos Siliūtės pavardė jau gerai pažįstama šilutiškiams, besidomintiems muzikiniu gyvenimu. Talentinga jaunoji pianistė yra daugkartinių tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatė. Su Pijumi Piragovu (mokytoja Liuda Kašėtienė) Meda šiemet grojo Kintų muzikos festivalyje, kur sulaukė didžiulio pasisekimo.

Iš viso Meda jau yra dalyvavusi 36 konkursuose ir visuose ją lydėjo sėkmė. Jaunoji pianistė savo gebėjimus nuolatos tobulina garsių muzikos profesorių meistriškumo kursuose. Yra grojusi su Šiaulių kameriniu orkestru, Kauno miesto valstybiniu simfoniniu orkestru, Šv. Kristoforo  orkestru. 2020-2022 m. Meda dalyvavo 13-oje tarptautinių ir respublikinių konkursų. Laureate tapo dešimt kartų, tris kartus laimėjo GRAND PRIX.

Levandų sode, po aukštu dangumi šviečiant skaisčiai saulei Medos atliekami kūriniai sulaukė daug plojimų. Kiekviename kūrinyje išryškėjo Medos muzikinis talentas – besiklausydami girdėjome tai upelio čiurlenimą, tai garsų krioklio vandens kritimą, tai paukščių čiulbesį, tai lyrinę melodiją. Pirštai virtuoziškai lakstė klavišais.

Jaunieji pianistai Meda ir Ąžuolas su savo mokytoja Liudmila.

„Meda buvo labai mažytė, dar mokėsi nulinėje klasėje, kai atėjo į Šilutės meno mokyklą. Mes turėdavome jai atidaryti duris, nes nepasiekdavo rankenos. O šiemet jau baigė Meno mokyklą ir įstojo į Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnaziją. Talentinga mergaitė pati nusprendė savo gyvenimą susieti su muzika. Šiandien Meda atliks visą savo konkursinę programą, vadinamą rečitaliu. Mergaitė yra laimėjusi daug įvairių konkursų. Šiandien mes pavedžiosime jus po įvairias epochas – baroką, klasicizmą, romantizmą. Pasiklausysite šiuolaikinės muzikos ir M. K. Čiurlionio bei Balio Dvariono kūrinių“, – kalbėjo jos mokytoja L.Tunaitienė.

Įspūdingas Ąžuolo Lukošiaus grojimas

Ne vien muzika, bet ir savo gražiu vaikišku žvilgsniu, artistiškumu žiūrovus papirko devynmetis Ąžuolas. Jis 2022 metais dalyvavo trylikoje konkursų, kuriuose laureatu tapo aštuonis kartus, du kartus GRAND PRIX laimėtoju. Jis, kaip ir Meda, antrus metus iš eilės buvo kviečiamas dalyvauti Šilutės rajono savivaldybės organizuojamoje gabiausių mokinių pagerbimo šventėje.

Žemai nusilenkęs klausytojams, Ąžuolas iš karto panirdavo į savo atliekamą muziką. Susikaupęs nata po natos žiūrovus vedė savo atliekamos muzikos keliais, čia versdamas susikaupti, čia nusišypsoti, čia nuklysti į prisiminimus. Kiekvienas kūrinys pasakojo istoriją, kviesdamas įsiklausyti, patikėti, svajoti.

Smagu pabūti kartu

Tautodailininkė Teresė Liorančienė perskaitė padavimą apie Venckų piliakalnį. „Juk gyvename piliakalnio pašonėje. Kaip smagu būtų, kad piliakalnio aplinka blizgėtų ir prie jo vyktų šventės“, – perskaičiusi padavimą kalbėjo poetė ir karpytoja.

Seniūnas V. Stasiulis pasidžiaugė gražiu Linos ir Mindaugo puoselėjamu sodu, muzikos švente, jaunųjų talentų grojimu. Juokais apgailestavo, kad nenuėjo palaikyti skėčio. Gal po kiek metų būtų galėjęs didžiuodamasis pasakyti, kad buvo šalia, kai jie grojo. Pasidžiaugė, kad vaikai ryžtingai siekia savo tikslo. Dėkojo šeimininkams už puikiai suorganizuotą popietę.

Muzika vilnijo levandomis kvepiančiais laukais, šeimininkai dėkojo muzikantams, visiems susirinkusiems ir pakvietė ragauti levandų gaivos, pagardintos mėtomis ir citrinomis, paragauti levandų spalvos torto, šakočio. Bendrai nuotraukai sustojo didelis įspūdingos  šventės svečių būrys.

Biruta Jakštytė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Bus kompensuojami nauji tyrimai ir procedūros

Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. „Siekdama užtikrinti pacientams kuo geresnį paslaugų spektro prieinamumą ir kokybę, Sveikatos apsaugos ministerija skatina naujų paslaugų diegimą į sveikatos apsaugos sistemą. Atsižvelgdami į gydymo įstaigų ir medikų bendruomenės siūlymus, taip pat medicinos mokslo pasiekimus, sudarome sąlygas Lietuvoje taikyti pažangiausius diagnostikos ir gydymo metodus“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos

Lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis

Šilutės raj. savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka paviešino žinią apie kraštietį profesorių Kazį Alminą, kurio 120-osios gimimo metinės minėtos balandžio 15 d. Minime lietuvių kalbos vardyno rinkėjo bei tyrėjo profesoriaus Kazio Almino 120-ąsias gimimo metines. Tenka pripažinti, jog lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis nėra plačiai žinomas. Nedaug vietos jam skiriama ir kalbotyros kūrėjams skirtose publikacijose. Tuo tarpu kalbininko nuopelnai yra svarbūs ne tik lietuvių kalbos, bet ir šalies istorijai bei kultūrai. Kazys (Kazimieras) Alminas (iki 1939 m. Alminauskis) priklauso tam

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė šiemet kviečia kalbėti apie Europos vertybes

Kaip ir kiekvieną pavasarį, balandžio 23-29 d., vyks Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuojama Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Tai – svarbiausia metų savaitė visoms šalies bibliotekoms, pristatanti šių kultūros įstaigų veiklą ir iniciatyvas bendruomenei, kviečianti kalbėti apie bibliotekininko profesiją ir jos prestižą. Savaitės metu visose bibliotekose vyks daugybė renginių, o ją vainikuos jau tradicija tapęs masinis bibliotekininkų žygis. Šiųmetė savaitės tema „Europos šeimoje“ akcentuoja vienybę, lygybę ir vertybes. Ji pasirinkta neatsitiktinai – būtent šiemet minimas Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 20-metis. Pasak

Ar mums pavyks susitarti: artėja referendumas dėl pilietybės išsaugojimo

Gegužės 12 d. vyks referendumas dėl Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės išsaugojimo. Reikia susitarti svarbiu klausimu ir išsakyti pilietinę nuomonę dėl Lietuvos ateities: didesnė ar mažesnė – dviejų ar trijų milijonų piliečių valstybė bus Lietuva. Artėjantis referendumas – ne tik užsienio lietuvių klausimas, juo sprendžiama ilgametė problema. Lietuviai, išvykę po 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję kitos valstybės pilietybę, praranda gimimu įgytą LR pilietybę. Taip Lietuva kasmet praranda apie 1 000 savo piliečių. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos

Taip pat skaitykite